Savivaldybės kontrolierei Danguolei Čingienei tolima
meilė liko svarbiau už politiką. Buvusi miesto Tarybos narė dabar Panevėžyje –
tik viešnia. Prieš šešerius metus išrinkta į tarybą, bet netekusi darbo
Savivaldybėje konservatorė išvyko trumpam padirbėti į Kanadą. Pati to
nesitikėdama ten susituokė su ilgamečiu draugu, emigravusiu iš Lietuvos dar karo metais, įkūrė savo verslą.
Dabar už Atlanto šaknis leidžia ir jos studentas sūnus. Vis dėlto moteris tikina, kad nostalgija – pernelyg sunki liga, kad būtų galima planuoti ateitį svetur.
Motiną ir sūnų išskyrė politika
Permainas D.Čingienei atnešė 2000-ųjų miesto Tarybos rinkimai. Tuomet moteris buvo išrinkta į Tarybą, tačiau neteko uždarbio – kontrolierės pareigų. Likusi bedarbe Danguolė su 17-mečiu sūnumi išvažiavo pasisvečiuoti pas ilgametį draugą į Ameriką. Moteris nė nenutuokė, kad vietoje planuotų poros mėnesių viešnagės ji į Lietuvą sugrįš tik po ketverto metų. Turėdama pas ką užjūryje prisiglausti, Danguolė nutarė truputį padirbėti.
“Prieš pat mokslo metus sūnų išsiunčiau į Lietuvą, o pati planavau užsidirbti ir gruodį sugrįžti. Tai ir buvo blogiausias mano žingsnis, kad išsiskyriau su vaiku”, – dabar svarsto pašnekovė.
Simpatišką, į akį kritusią draugę, jau ne vieną dešimtmetį Kanadoje gyvenantis lietuvis Jonas Lelis pradėjo kalbinti susitvarkyti dokumentus taip, kad ateityje skrendant į Ameriką jai nebereiktų ambasadoje prašyti vizos. Tačiau tai buvo neįmanoma, todėl draugai ryžosi įregistruoti santuoką.
“Jei ne dokumentai, gal net nebūtume tuokęsi. Man labai gera buvo gyventi vienai. Tačiau be santuokos negalėjau gauti jokių dokumentų, leidžiančių laisvai migruoti”, – pasakojo Danguolė. Moteris gerai mena tą datą – 2001-ųjų birželio 10 d. ji ir J.Lelis oficialiai tapo vyru ir žmona. Moteris tikėjosi, kad greitai galės išsikviesti ir Velžio vidurinę mokyklą bebaigiantį sūnų. Tačiau po Ameriką sukrėtusio teroristų išpuolio, kai į Manheteno dangoraižius dvynius įsirėžė lėktuvai, šalies migracijos tarnyba sustabdė D.Čingienės bei kitų tokių kaip ji atvykėlių bylų peržiūrėjimą. Ketverius metus moteris buvo savotiška įkaitė – neturėjo teisės išvykti iš Kanados, negalėjo pasikviesti net sūnaus. Mamą su vaiku kelerius metus skyrė tūkstančiai kilometrų. “Niekam nelinkėčiau to išgyventi. Nors vaiką prižiūrėjo mano brolis, tačiau nerimas, kaip jam sekasi, buvo didžiulis”, – pasakojo Danguolė.
O Panevėžyje moteris buvo apkaltinta pabėgimu. Neplanavusi pasilikti svetur D.Čingienė išvyko neatsisakiusi Tarybos nario mandato. Jis buvo panaikintas remiantis Tarybos statutu – moteris atsisakymo raštą atsiuntė jau iš už Atlanto.
Už Kanados lietuvio ištekėjusios panevėžietės gyvenimas spontaniškai keitėsi. Vedybos nebuvo lemtos išskaičiavimų – santuokai pora brendo net šešerius metus. J.Lelis beveik kasmet į Lietuvą sugrįždavo aplankyti giminių. Per vieną tokią viešnagę vyras pastebėjo Danguolę. Ji jau daugelį metų viena augino sūnų ir, kaip pati tvirtina, džiaugėsi laisve.
“Pirmoji mano santuoka nenusisekė dėl labai banalios priežasties – nesutapo mudviejų su vyru charakteriai. O vienai gyventi buvo labai gera – dariau, ką norėjau”, – pasakojo D.Čingienė-Lelis. Ponas Jonas, taip pat jau keliolika metų buvęs viengungis, ilgai ją atakavo dėmesiu – iš užjūrio plaukė laiškai su eilėraščiais, vasaromis pora viešėdavo vienas pas kitą. “Stebiuosi, kaip jis man sugebėdavo tokius laiškus rašyti – dabar net giminėms tingi brūkštelt”, – juokavo moteris.
Plačiau skaitykite vasario 18 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
tel.(8-655)04720, inga@sekunde.lt
S.Kašino nuotr. Dejuojantiesiems, kad Lietuvoje gyventi sunku, D.Čingienė-Lelis siūlo išvažiuoti svetur, kad įsitikintų, kiek žmonės iš tiesų dirba.
