Lietuvoje, įmonių atsiskaitymo terminai trumpėja, o
kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje vyksta atvirkštinis procesas – atsiskaitymo
laikotarpiai ilgėja. Tai rodo tarptautinės kompanijos “Creditreform” tyrimai. Ši
tendencija mūsų firmoms, turinčioms verslo reikalų kitose Baltijos valstybėse,
kartais kelia nemalonumų ir verčia domėtis potencialių verslo partnerių mokumu.
Laimė, galima sužinoti apie užsakovo finansinę padėtį.
Latvių pavyzdys
Panevėžio kompanija “Serpantinas” turi savo antrinę firmą Latvijoje – parduoda įvairią įrangą vietos sunkiajai pramonei. Deja, ne visada latvių įmonės atsiskaito per tiek laiko, kiek numatyta sutartyje.
“Vėluoti jie tikrai vėluoja. Aišku, tai ne taip dažnai būna, kaip Lietuvoje, bet kai kurie latviai neskuba atsiskaityti. Tokios nepatikimos firmos sudaro maždaug dešimtadalį mūsų verslo partnerių Latvijoje”, – sakė “Serpantino” antrinės įmonės Latvijoje generalinis direktorius Tomas Kaučikas.
Jis pastebėjo keistoką reiškinį: kuo daugiau dirbi su kokia nors latvių firma, tuo daugiau ji delsia sumokėti už teikiamas prekes. Tarsi senas pažįstamas palauks jam priklausančių pinigų.
“Viena firma pradėjo smarkiai delsti, ir mes buvome priversti visiškai nutraukti su ja verslo ryšius. Nors tai buvo gana stambi bendrovė ir nebankrutuojanti, kažkodėl neskubėjo mokėti”, – pateikė pavyzdį T.Kaučikas.
Jis prisiminė, kad ilgiausiai viena latvių įmonė delsė sumokėti net pusę metų. T.Kaučikas mano, kad tokio negarbingo elgesio priežastis ta, jog firmos pačios nesusitvarko su savo užsakovais, neskubančiais atsiskaityti.
“Bet kartais būna, kad mūsų partneriai piktybiškai nesumoka laiku. Taip jie bando išsisukti, kad sumažintų savo gaminių savikainą”, – sakė T.Kaučikas.
Panevėžio įmonė “Kaukas”, turinti verslo ryšių su Latvija, pasirinko iš viso nerizikuoti, prekiaudama su užsieniečiais. Ši firma į kaimyninę šalį tiekia savo gamybos palapines.
“Mes neturime jokių problemų dėl klientų atsiskaitymo, nes be pinigų nieko neduodame. Su užsienio klientais visada laikomės tokios politikos. Nesame labai patiklūs ir taip išvengiame nemalonumų”, – pasakojo “Kauko” gamybos direktorius Martynas Giknius.
Domėkitės įmonių padėtimi
Ką daryti verslininkams, kad paskui nekiltų kliūčių atgauti pinigus už pristatytas prekes? Specialistai siūlo nuodugniai domėtis užsienio verslo įmonėmis. Juolab kai tam yra suteiktos galimybės.
Didžiausios Latvijos kreditinės informacijos ir skolų išieškojimo įmonės “Creditreform Latvija” valdybos narys Maris Baidekalnis pažymėjo, kad lietuvių verslininkai dažnai nepasinaudoja galimybe užmegzti naudingų ryšių su latviais. Pasak jo, lietuvių verslas dažniausiai yra orientuotas į galutinį vartotoją, iškart susimokantį už prekę.
M.Baidekalnio teigimu, informacija apie verslo subjektus Latvijoje yra prieinama. Tai suteikia galimybę greičiau priimti kreditavimo sprendimus, imtis veiksmų skolų susidarymo atveju. Pasak jo, kreditinės informacijos agentūrų paslaugomis naudojasi apie 76 proc. Latvijos įmonių.
“Mūsų šalyje įprasta nusipirkti dominančią informaciją apie bet kurią įmonę, o informacija yra gerai susisteminta ir nuolat atnaujinama, – patikino M.Baidekalnis. – Oficiali informacija apie vieną įmonę Latvijoje kainuoja apie 10 eurų. Interesantas gali pasitenkinti ja arba kreiptis į kreditinės informacijos agentūrą, ji parengs išsamią kreditinę ataskaitą, duos kreditavimo sąlygų rekomendaciją”.
Bendrovės “Creditreform Lietuva” direktoriaus pavaduotojas Borisas Chijenas pažymėjo, kad Lietuvoje informacija apie ekonominę įmonių būklę yra mažiau prieinama, todėl atsiskaitymai mūsų šalyje vėluoja dar daugiau negu kaimyninėse valstybėse. Tačiau nereikia kalbėti apie lietuvių nepunktualumą ir nepatikimumą. B.Chijenas pabrėžė, kad tautiniai skirtumai jokiu būdu nėra neatsakingo elgesio priežastis.
“Tai nėra mentaliteto problema. Tiesiog mūsų šalyse skiriasi įstatymai, reguliuojantys debitorių ir kreditorių santykius. Patarčiau mūsų verslininkams, prieš užmezgant verslo ryšius, būtinai sužinoti apie potencialaus kliento finansinę padėtį”, – sakė jis.
Romanas ZINČENKA
tel. (8-615) 61107, roman@sekunde.lt
