Europos Sąjungos Komisija ragina 12 Sąjungos šalių
senbuvių atverti savo darbo rinkas naujokėms. Kol kas uždarbiautojus iš Lietuvos
įsileidžia tik Didžioji Britanija, Airija ir Švedija. Visos kitos tai privalo
padaryti iki 2010-ųjų, tačiau Lietuva tikisi, kad tokį sprendimą senbuvės priims gerokai anksčiau.
Valdininkai tikina, kad Europos Sąjungai įsileidus darbuotojus, Lietuvai negresia nauja emigracijos banga. Be to, pasak valdžios atstovų, plūstantieji iš tėvynės laimės ieškoti svetur vis dėlto lieka naudingi savo šaliai: į Lietuvą grįžta nemenkos jų investicijos, o vietiniai darbdaviai priversti gerinti darbo sąlygas.
Išvažiuojančiųjų daugėja
Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais nuolat gyventi arba ilgiau nei šešiems mėnesiams į užsienį išvyko 15,8 tūkst. Lietuvos piliečių, tai yra šešiais šimtais daugiau nei užpernai.
2005-aisiais daugiausia laimės ieškoti išvyko į Jungtinę Karalystę (4,4 tūkst.), Airiją (2,1 tūkst.), JAV (2 tūkst.), Vokitiją (1,5 tūkst.). Didžiausią dalį (apie penktadalį) emigrantų sudaro 25-29 metų gyventojai, apie 16 proc. – 20-24 metų, 13 proc. – 30-34 metų.
Nuo 1990-ųjų iš Lietuvos jau emigravo 334 tūkst. žmonių arba vidutiniškai po 21 tūkst. kasmet. Dar apie 200 tūkst. išvyksta trumpalaikiams sezoniniams darbams. Ne veltui juokaujama, kad didieji Lietuvos miestai yra Vilnius, Kaunas ir… Londonas: Jungtinėje Karalistėje dabar gyvena apie 140-150 tūkstančių lietuvių, Airijoje – 50-55 tūkst., Ispanijoje – 38-40 tūkst.
Valstybinei jaunimo reikalų tarybai apklausus 14-29 metų šalies gyventojus paaiškėjo, jog trys iš penkių jaunų lietuvių nors laikinai norėtų pagyventi užsenyje, o apie 15 proc. iš viso nemato savo šalyje perspektyvų. Pasilikti gyventi Lietuvoje planuoja vienas iš keturių respondentų. 40 proc. išvykti norėtų tam kad užsidirbtų, kas penktas – pasisemti darbo ir gyvenimo patirties. Savo karjera Lietuvoje patenkintas ketvirtadalis apklausoje dalyvavusių jaunų žmonių.
Daugelis išvykusiųjų tvirtina, kad, išdirbę keletą metų užsienyje, vis dėlto ateitį jie mato savo tėvynėje. Pasak jų, Europos Sąjunga tėra galimybė užsidirbti menko išsilavinimo lietuviams. Tačiau neslepia: nors mūsų valdininkai tikina, esą lietuvius užsieniečiai vertina kaip netinginiaujančius ir kvalifikuotus darbuotojus, iš tiesų mūsų tautiečiai toli gražu nepelnė darbščių samdinių vardo – dauguma, ypač jaunesnio amžiaus emigrantų, iš Lietuvos bėga vis dar naiviai tikėdami, kad svetur pinigai dalijami į kairę ir į dešinę.
Kvalifikuoti specialistai laimės nebeieško
Septynerius metus Anglijoje besidarbuojantis 28-erių panevėžietis Gintaras Survila “Sekundei” tvirtino, kad ši tarp lietuvių emigrantų populiariausia šalis į atvykėlius žiūri gana palankiai, tačiau ar emigrantams iš rytų Europos pavyks pelnyti darbdavių palankumą, priklauso tik nuo pirmųjų darbo išbandymų.
“Visada gerai atsiliepiama apie atvykstančiuosius dirbti ir užsidirbti. Tačiau lietuviai čia – toli gražu ne darbštuoliai. Lenkai tikrai sunkiau ir geriau dirba. Nenuostabu, ko naujoji karta nuo septyniolikmečių iki 21-erių metų bėga iš Lietuvos. Dauguma tokių jau “įsijautę” į lengvą gyvenimą Lietuvoje po mamytės sparnu, o savo šalyje gavę 400 litų uždarbį stebisi, kodėl jiems taip mažai mokama. Tokie nesupranta, kaip iš tiesų pinigai uždirbami, – atvažiavę į kitą šalį tikisi, kad čia už dyką pinigus dalys. Anaptol taip nėra”, – pabrėžė Gintaras. Tačiau, anot jo, Anglijoje gaudami net ir minimalų atlygį, tai yra 4 svarus už valandą, laimės ieškotojai sau gali leisti daugiau nei Lietuvoje. “Tačiau tokiems kyla klausimas, kaip sugrįžti į tėvynę, nes apie santaupas iš tokių pinigų nė kalbos negali būti”, – pripažino pašnekovas.
Vyresnio amžiaus emigrantai dažniausiai stengiasi gauti kvalifikuotesnį darbą, tačiau dažnai – nesažiningais būdais. “Norėdami patekti į geresnę vietą, dažniausiai lietuviai apsimeta, kad moka dirbti siūlomą darbą. Dažnai ir pavyksta. O priimti ir dirbti pamažu išmoksta. Tada atlyginimas kyla nuo 400 iki 1200 svarų per savaitę. Gavus tokius pinigus nieko neturėjusiesiems Lietuvoje gyvenimas apsiverčia. Jiems nebekila noras grįžti, nes žino, kad už tokį pat darbą Lietuvoje tegaus 1000-1500 Lt. Skirtumas didžiulis, netgi jei palygintume kainas”, – teigė G.Survila.
Penkerius metus įdarbinimo agentūroje Londone dirbantis panevėžietis pabrėžė, kad gerų specialistų emigracijos banga iš Lietuvos į Angliją plustelėjo prieš penketą metų. Dabar situacija pasikeitė. “Darbuotojų iš Lietuvos išsilavinimo lygis, darbo kokybė krenta. Prieš penkerius metus esu įdarbinęs tikrai daug turinčių aukštąjį išsilavinimą inteligentiškų lietuvių, netgi keletą buvusių televizijos bei muzikos žvaigždučių. Su keletu ir dabar palaikome ryšius. Daugumą tokių jau sugrįžę į Lietuvą, kita dalis čia pradėjo savo verslą ir žinoma, amžiams Anglijoje įsikūrė”, – pasakojo Gintaras.
Paskui anglus – skolų šleifas
Jis pats pirmiausia laimės ieškoti ryžosi Vokietijoje, tačiau joje įsikurti, pasak G.Survilos, kur kas sunkiau: mokytis atvykusiam užsidirbti beveik nėra galimybių, apsimesti, kad esi kvalifikuotas specialistas ten nepaviks, o juodadarbis Vokietijoje daug neužsidirbs, todėl lietuviai traukia laimės ieškoti kitur. “Šalis tikrai patiko, tačiau ten rasti savo vietą daug sunkiau – Anglijoje gerokai paprasčiau. Vokiečių, kaip specialistų, labai aukštas lygis. Tarp kitko, baigusieji tenykštes profesines mokyklas tikrai suvokia, ką jis gali dirbti. Lietuvai šioje srityje iki tokio lygio dar labai toli”, – įsitikinęs pašnekovas.
Pasak G.Survilos, kol Lietuva dar nebuvo Europos Sąjungos nare, buvo gana populiarios lietuvių emigrantų vedybos su vietinėmis anglėmis. Tokių santykių oficialaus įteisinimo priežastis labai neromantiška – tai tik dar vienas būdas tapti legaliu šalies gyventoju.
“Pažįstu ar darbo reikalais palaikau santykius su kokiais 2000 tautiečių, bet per pastaruosius porą metų negirdėjau nė vieno tokio atvejo”, – tvirtino vaikinas. Panevežiečio nuomone, lietuviams patriotizmą padeda išsaugoti baimė tapti nemenku skolininku. “Dauguma anglų “sulindę” į skolas bankams. Žinau ne vieną nutikimą, kai anglas, tedirbantis kokiu statybininku, veda savo tautietę, o po vestuvių paaiškėja, kad ši bankui skolinga 15000 svarų. Skyrybų atveju žmonos skolą turės grąžinti vyras. Puikumėlis toms mergaitėms Anglijoje! Todėl lietuviai, manau, mieliau veda savo tautietę, vos prieš metus pirmąsyk banko kortelę paėmusią į rankas, – jokio pavojaus!” – šypsojosi Gintaras.
Investuoja Lietuvoje
Tai, ką per pastaruosius trejus metus uždirba svetur, panevėžietis investuoja Lietuvoje. “Prieš tiek metų dar pigiai nusipirkau butą Panevėžyje, vėliau – namą užmiestyje. Neseniai atidariau dvi nedideles parduotuves. Planuoju dar porą trejetą metų svetur padirbėti: reikia dalį pinigų atidirbti bankui, nes ką tik nusipirkau namą Anglijoje. Vėliau vien tik iš jo nuomos galėsiu kukliai gyventi tėvynėje”, – planuoja ateitį vaikinas.
Jis neslepia: teturėdamas žemės ūkio mokyklos baigimo pažymėjimą, Lietuvoje tiek užsidirbti tikrai nebūtų sugebėjęs. “O apie verslą net pagalvoti negalėčiau – tokių pinigų, kad jį pradėčiau, tėvynėje niekada nebūčiau sažiningu darbu užsidirbęs”, – įsitikinęs G.Survila. Anot jo, dauguma uždarbiaujančiųjų Anglijoje investuoja Lietuvoje, dažniausiai – į nekilnojamąjį turtą.
Tačiau Gintaras pabrėžė: lengvas uždarbis Anglijoje tėra mitas. “Kai čia atvažiavau, išlikti buvo labai sunku. Tik sunkiu darbu įrodžiau, kad šiai šaliai esu reikalingas. Kai baigėsi mano, kaip studento, kontraktas, darbdavys, padedamas teisininkų, migracinei tarnybai įrodė, kad jo verslas be manęs negali gyvuoti. Tada gavau trejų metų darbo vizą. 2000-aisiais atvykėliui iš Lietuvos tai buvo sunkiai įmanoma. Vėliau pradėjau mokytis anglų kalbos, užsimezgė pažintys ir gavau dabartinį darbą įdarbinimo agentūroje”, – savo istoriją svetur pasakojo vaikinas.
Pasak jo, juokas ima, kai skaito kai kuriuose Lietuvos žurnaluose istorijas apie anglams galvas apsukančias ir lengvai karjerą darančias mažamoksles lietuves. Gintaro teigimu, Londone architektas uždirba 20-35 tūkst. svarų, jei labai geras specialistas, jo atlyginimas gali siekti ir 42 tūkst. svarų. “Viename tokių žurnalų teko skaityti, kad lietuvė, dirbdama tik sekretore, gauna 10000 svarų per mėnesį. Nesuprantama ir nelogiška melagystė! Va tokių istorijų apie pelenes prisiskaito neišprusėliai, už kuprinės ir – į karalienės šalį! Juk esą joje pinigais sninga”, – stebėjosi G.Survila.
Emigracijos bangos neprognozuoja
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės sekretoriaus Rimanto Kairelio nuomone, ar artimiausiu metu padaugės išvykstančių iš Lietuvos uždarbiautojų, lems, kokios šalys atvers savo darbo rinkas. “Jei Suomija, Portugalija, Ispanija, Graikija, nemanyčiau, kad tai būtų papildomas stimulas lietuviams vykti į užsienį. Vis dėlto pagrindinės traukos šalys yra Didžioji Britanija, Airija, JAV ir Švedija”, – teigė R.Kairelis.
Be to, pasak jo, Švedijai įsileidus lietuvius uždarbiautojus, šie neplūstelėjo dėl kalbos barjero. Su ta pačia problema susidurtų ir norintieji išvykti į Graikiją, Suomiją bei kitas šalis, kur anglų ar vokiečių kalbos nėra valstybinės. Be to, anot sekretoriaus, Portugalijoje darbo užmokesčio vidurkis neką didesnis nei Lietuvoje, Graikijoje taip pat atlyginimai nėra dideli. “Ispanijoje jau dabar nelegaliai dirba daug lietuvių. Atidaryta rinka nebent legalizuotų jų darbą. Manyčiau, didžioji dalis norėjusių išvykti iš Lietuvos, jau tai padarė”, – įsitikinęs K.Kairelis.
Sekretoriaus teigimu, emigracijos negalima vienareikšmiškai vertinti kaip neigiamo reiškinio. “Didžiausias jo pliusas tas, kad emigracijos banga mūsų darbdaviams padėjo kitaip vertinti darbo jėgą. Jei nebūtų tokio išvykusiųjų srauto, tas procesas būtų vykęs daug lėčiau”, – mano valdininkas. Be to, išvykusieji užsidirba ir nemaži pinigai sugrįžta į Lietuvą. Pasak R.Kairelio, Europos Sąjungos rinkos analizė rodo, kad nepasitvirtino nuogąstavimai, jog laisvas darbuotojų judėjimas tarp Europos Sąjungos šalių sugriaus nacionalines darbo rinkas.
Inga Kontrimavičiūtė
tel.(8-655)04720, inga@sekunde.lt
Nuotr. Banga, kai iš Lietuvos plūdo kvalifikuoti specialistai, jau nuslūgo. Dabar laimės svetur ieško nepasitenkinantieji minimaliu uždarbiu tėvynėje.
