Prostitucija, prekyba moterimis – vienas pelningiausių nelegalių verslų. Jo mastai didėja, tačiau įstatyminė bazė per silpna, kad tam užkirstų kelią. Prostitučių beteisiškumas, sąvadautojų bei klientų savivalė ir smurtas vis dėlto neišgąsdina moterų, pasiryžusių teikti seksualines paslaugas.
Dar nepilnametės, tačiau klientus jau dešimtimis per dieną skaičiuojančios merginos nebepasinaudoja netgi joms ištiesta pagalbos ranka – priklausomybė nuo sekso tampa tokia stipri, kad vėl grįžtama į kartą jau išgyventą pragarą.
Psichiškai ir fiziškai moteris žalojančių sąvadautojų esamos bausmės neišgąsdina – pelnas yra didelis, o įkliuvus į pareigūnų akiratį blogiausiu atveju kalėjime neteks praleisti nė dešimties metų. Tačiau netgi bylai pasiekus teismą dauguma besiverčiančiųjų prekyba moterimis realios laisvės atėmimo bausmės išvengia.
Tampa priklausomos nuo sekso
2001-aisiais Lietuvos “Caritas” pradėjo vykdyti pagalbos prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms projektą. Prieš metus į jį įsitraukė ir Panevėžio vyskupija.
Pasak projekto socialinės darbuotojos Linos Ramunytės, šiuo metu “Caritas” Panevėžio regione globoja 18 moterų, išsivadavusių iš prostitucijos gniaužtų. Per visą Lietuvą išplitęs projektas sujungė 300 prekybos kūnu aukomis tapusių moterų.
Tai – tik mažytė dalelė nukentėjusiųjų. Tikslios statistikos, kiek šiuo metu Lietuvoje moterų verčiasi prekyba savo kūnu, nėra. Manoma, kad jų gali būti nuo 4000 iki 10 000. Lietuva tampa prostitučių tiekėja Europos Sąjungai – kasmet iš mūsų šalies tokiam darbui išvežama apie 2000 moterų.
Pasak L.Ramunytės, prostitucijos aukoms, net ir sulaukusioms konkrečios pagalbos, integruotis į visuomenę yra nepaprastai sudėtinga. “Nė viena jų nepradėjo tokio verslo savo noru. Vienos buvo parduotos, perparduotos, kitos pasiūlė savo kūną dėl sunkių ekonominių sąlygų.
Visuomenėje dar gaji nuomonė, kad prostitutės išprievartauti negalima, tačiau jos yra būtent prievartaujamos”, – pabrėžė socialinė darbuotoja. Didžioji dalis šios prekybos aukų – merginos, gyvenančios kaime, kilusios iš daugiavaikių asocialių šeimų ar augusios internatuose, globos namuose. Nedarbas, socialinių garantijų nebuvimas moterims atima viltį įsitvirtinti legalioje darbo rinkoje, o išgyventi reikia. “Ši problema ypač aktuali provincijoje. Panevėžio apskrityje yra kaimų, kur prekyba savo kūnu verčiasi ne viena, o 3-4 merginos”, – pažymėjo socialinė darbuotoja.
Plačiau skaitykite sausio 25 d. “Sekundėje”.
Inga Kontrimavičiūtė
tel.(8-655)04720, inga@sekunde.lt
Autorės nuotr. Pasak L.Ramunytės, dar nė viena prostitutė negrįžo pilnais lagaminais – išnaudotos, išniekintos ir sumuštos Lietuvą jos pasiekia basos.
