Didžiausia rajoninių ligoninių bėda – gydytojų stoka.
Vyresnio amžiaus medikai jau prabilo apie medicinos studentų skolą
valstybei.
Jo teigimu, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) tinklalapyje skelbiama apie 220 laisvų darbo vietų įvairiose gydymo įstaigose. Kiekvienoje apskrityje ypač trūksta šeimos gydytojų ir anesteziologų reanimatologų.
Daugiausia gydytojų laukiama ligoninėse. Šiaulių ligoninė į darbą priimtų 36 gydytojus, Panevėžio – 32, Zarasų – 17, Alytaus S.Kudirkos ligoninei reikėtų 25 medikų.
Bemaž visuose pranešimuose apie laisvas darbo vietas pažymima, kad darbdavys neieško specialistų su darbo patirtimi, nereikalaujamos ir užsienio kalbų žinios. Alytaus rajono greitosios medicinos pagalbos stotis ieško trijų šeimos gydytojų. Pranešama, kad priimami ir vos metų darbo patirtį turintys medikai. “Gali dirbti studentai, turintys medicinos gydytojo licenciją”, – rašoma kai kuriuose skelbimuose.
SAM Sveikatos priežiūros išteklių valdymo skyriaus vadovas Jonas Bartlingas tvirtino, kad 2005 metų pavasarį, ministerijos duomenimis, Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose trūko apie 250 gydytojų. “Tais pačiais metais aukštojo mokslo studijas baigė apie 150 gydytojų rezidentų”, – pridūrė specialistas.
Panevėžio ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoja Ramunė Paliokaitė pokalbį pradėjo ironišku pareiškimu, kad visą jos darbo laiką ligoninė ieško gydytojų.
“Dirbu 20 metų Panevėžio ligoninėje – tiek laiko ieškome darbuotojų. Pavyzdžiui, trūksta vaikų psichiatro. Dirba dvi pensinio amžiaus gydytojos. Kiek dirbu, tiek ir kalbame, kad būtų gerai, jeigu ateitų naujas vaikų psichiatras. Vienu metu aktyviai ieškojome, tuo metu Vilniaus universitetą baigė grupė vaikų psichiatrų – 11 žmonių. Iš jų dabar tik vienas dirba Vilniuje Vaiko raidos centro direktoriumi. Visi kiti išėjo dirbti į farmacines kompanijas. Nė vienas nenuvažiavo į Lietuvos miestelį”, – teigė R.Paliokaitė.
Ji pasakojo, kad kasmet visos gydymo įstaigos SAM pateikia, kokių specialybių medikų trūksta. “Medicinos studentai turėtų atiduoti valstybei skolą”, – užsiminė R.Paliokaitė. Jos nuomone, studentai galėtų pasirašyti su valstybe sutartį ir atidirbti už nemokamas studijas.
Kauno medicinos universiteto rektorius profesorius Remigijus Žaliūnas pažymėjo, kad gydytojų stygius – ne tik Lietuvos, bet ir kitų Europos valstybių problema. Jo teigimu, dabar, kai sienos atidarytos, vieni geriausių šalies medikų turi daug galimybių dirbti bet kurioje Europos valstybėje.
“Turtingesnės šalys sveikatos priežiūrai skiria daugiau investicijų, todėl Lietuvos specialistai išvyksta svetur. Užsienyje jiems sudaromos geresnės savirealizacijos sąlygos”, – aiškino profesorius.
Pasak jo, mūsų jaunieji medikai daugiausia profesinių galimybių turi tik šalies universitetinėse ligoninėse.
“Skirtumai, lyginant Lietuvos rajoninę gydymo įstaigą su Prancūzijos, gana nemaži. Jaunam žmogui reikia pradėti gyventi, įgyti pacientų pripažinimą, o tam kartais prireikia dešimtmečio, jau nekalbant, kad ir studijos trunka 10-12 metų. Jas baigus žinių pakanka, bet jeigu jaunas gydytojas patenka ne į universitetinę, o į rajoninę aplinką, kai kuriuos įgūdžius jis gali ir prarasti”, – dėstė R.Žaliūnas.
SAM specialistas J.Bartlingas ir profesorius R.Žaliūnas tvirtino, esą šiuo metu nerealu, kad Lietuvos studentai pasirašytų sutartis su valstybe ir po studijų bent kurį laiką dirbtų tėvynėje.
“Tokią nuostatą būtų sudėtinga įteisinti. Europos direktyvos neleistų to daryti, nes būtų pažeidžiamos žmogaus teisės. Juolab jog kai kuriose ES šalyse jau įteisintas laisvas darbuotojų judėjimas”, – sakė rektorius. Jo teigimu, parengti gydytoją valstybei atsieina apie 300 tūkst. litų.
R.Žaliūno įsitikinimu, norint išlaikyti medikus Lietuvoje būtina didinti investicijas į sveikatos priežiūros sistemą, gerinti gydytojų darbo sąlygas ir kelti atlyginimą.
“Reikėtų įvertinti lietuvių prisirišimą prie gimtosios žemės ir nebūtinai siekti, kad algos būtų tokios kaip Jungtinėje Karalystėje ar Prancūzijoje. Tačiau priartinus jas prie vakarietiškų jauni gydytojai liktų Lietuvoje. Dabar tie skirtumai matuojami kartais”, – kalbėjo R.Žaliūnas.
BNS
