Trečiadienį Kėdainių rajono žemės ūkio kooperatinėje
bendrovėje “Krekenavos mėsa” surengtame susitikime, kuriame dalyvavo ŽŪKB
“Krekenavos mėsa” ir AB Krekenavos agrofirmos vadovai, Lietuvos žemės ūkio
universiteto (LŽŪU), Veterinarijos akademijos, VĮ “Gyvulių produktyvumo
kontrolė”, Lietuvos gyvulininkystės instituto, Žemės ūkio rūmų atstovai,
ūkininkai, buvo akcentuota, kad šalies skerdyklos dirba tik puse pajėgumo.
Specialistai pažymėjo, kad šalyje auginamų galvijų mažėja, ir jei nebus imtasi
priemonių, greitai nebebus ko skersti, todėl buvo atkreiptas dėmesys į galvijų augintojų ir perdirbėjų bendradarbiavimo svarbą.
Prieš imant reikia ir duoti
Apie galvijų auginimo tendencijas ir perspektyvas kalbėjo LŽŪU profesorius Stasys Juknevičius. Jis sakė, kad Lietuvoje daugėja naujų veislių galvijų, ir ragino ūkininkus veisti bei auginti produktyvesnius geresnes mėsines savybes turinčiuosius. Profesorius atkreipė dėmesį, kad šalies ūkininkai galvijus dar ne visada augina taip, kaip turėtų. Pasak jo, kad ir kokios veislės būtų veršiukai, jie turi bent 5-6 mėnesius gyventi su karvėmis žindenėmis, o norint didesnių primilžių, reikia ne vien imti, o kai ką karvėms ir duoti. S.Juknevičius gyrė prancūzų limuzinų veislės galvijus – pasižymi geromis mėsinėmis savybėmis ir kilogramui kaulo tenka 5 kg mėsos. Be to, šiuos galvijus galima kryžminti su Lietuvoje paplitusiomis žalosiomis ir juodmargėmis.
Iš Anglijoje veisiamų galvijų S.Juknevičius išskyrė herefordus, angusus, galovejus, šorthornus, jie yra mažiau reiklūs gyvenimo sąlygomis ir pašarams, lengvai veršiuojasi. Profesorius gerai įvertino italų kijano veislės galvijus, jie užauga iki 2000 kilogramų, jų mėsa neriebi.
Kiek gaudavo už bulių, dabar paima už veršį
Veterinarijos akademijos profesorius Česlovas Jukna konstatavo: kai galva nupjauta, nebeverta diskutuoti apie dantų taisymą. Pasak jo, pirmiausia reikia kalbėti apie galvijų bandos gausinimą, nes gali atsitikti taip, kad skerdyklos nebeturės ko skersti: pirkliai visus veršiukus išveš į užsienį. Pranešėjas sakė, kad anksčiau ūkininkai buvo apgaudinėjami – už 500 kg bulių gaudavo 900 Lt. Nors dabar už veršį mokama 700-800 Lt, jie neskuba grįžti prie kadaise nuostolingos buvusios veiklos.
Č.Jukna akcentavo, kad yra įkurtos juodmargių, žalųjų, veislinių galvijų augintojų asociacijos, tačiau mėsinių galvijų augintojams niekas neatstovauja. Jis ragino perdirbėjus ir prekybininkus atsisakyti dalies pelno – jį skirti galvijų augintojams, kad šie galėtų atsistoti ant kojų ir pradėtų plėtoti verslą. Profesorius pažymėjo, kad Lietuva neįvykdo jai skirtos nei pieno, nei mėsos gamybos kvotų. Č.Jukna sakė, kad Olandijoje sausumos yra tik 39 tūkst. kv. km, o Lietuvoje – 65 tūkst. kv. km, tačiau ten auginama 4,5 mln. galvijų, 18 mln. kiaulių ir niekas nejaučia mėšlo kvapo.
Lietuviški veršiai auga Ispanijoje
VĮ “Gyvulių produktyvumo kontrolė” skerdenų vertinimo tarnybos atstovas Manius Stuglis sakė, kad už parduotus gyvulius pradėjus atsiskaityti ne pagal gyvą svorį, o pagal skerdenas, kilo įvairių problemų, bet ūkininkai su tuo jau apsiprato ir džiaugiasi nauja tvarka. Pranešėjas užtikrino, kad skerdenų vertintojai neatstovauja nei augintojams, nei perdirbėjams, todėl juos įtarinėti nėra pagrindo. Be to, pradėjus atsiskaityti už skerdenas, padaugėjo geresnių veislių kiaulių, tačiau su galvijais dar daug problemų. M.Stuglis sakė, kad Lietuvos žalųjų ir juodmargių bulių išeiga yra vos 50-52 proc., o 10 metų karvių – 38-48 proc. Skerdenų vertintojas teigė, kad galvijų kokybė turi gerėti, nes dabar išvertus vidurius lieka tik kaulai.
M.Stuglis pritarė, kad greitai Lietuvoje nebebus ko skersti. Pasak jo, pernai iš šalies 70 tūkst. veršelių buvo išvežti į Ispaniją. Juos užauginus ir išgabenus į trečiąsias šalis, gaunamas didžiulis pelnas.
Eksportas vyksta sėkmingai
Žemės ūkio rūmų atstovė Gintarė Kučinskienė teigė, kad, palyginti su praėjusių metų sausiu, situacija pagerėjo, skerdyklos ūkininkams pradėjo rengti atvirų durų dienas, parodo, kaip vertinamos skerdenos. Pasak jos, Lietuvoje vienam gyventojui galvijienos tenka beveik tiek pat, kiek Prancūzijoje, t.y. apie 25 kg, tačiau lietuviška mėsa nusileidžia savo kokybe. G.Kučinskienė teigė: nors ir dejuojama dėl galvijų mažėjimo, tačiau iš Briuselio Lietuva atrodo ne taip jau prastai. Pagal galvijienos eksportą į trečiąsias šalis iš Europos Sąjungos valstybių Lietuva nusileidžia tik Lenkijai.
Augintojai gali stebėti skerdimą
Laikinai einantis Krekenavos agrofirmos generalinio direktoriaus pareigas Linas Grikštas pritarė, kad šalies skerdyklos išnaudoja tik pusę pajėgumų, ypač trūksta galvijienos. Be to, dėl skerdenų vertinimo dar jaučiamas psichologinis barjeras tarp ūkininkų ir skerdyklų. L.Grikštas sakė, kad į skerdyklą patekęs gyvulys paskerdžiamas per 72 val. ir per 24 val. jo pardavėjui suteikiama informacija apie skerdenų įvertinimą. Bendrovės vadovas kvietė visus norinčius ūkininkus dalyvauti skerdžiant jų gyvulius ir vertinant jų mėsą. Jis patikino, kad įsigaliojus naujai atsiskaitymo tvarkai 70 proc. galvijų augintojų už savo augintinius gavo daugiau, negu būtų atsiskaitant pagal gyvą svorį. Pasak L.Grikšto, “Krekenavos mėsa” su gyvulių pardavėjais atsiskaito per savaitę ir, palyginti su kitomis skerdyklomis, už kilogramą moka maždaug 10-20 centų daugiau.
Už bendradarbiavimą
Tai, kad naujoji atsiskaitymo tvarka ūkininkams yra palankesnė, pritarė ir keli susitikime dalyvavę ūkininkai, žemės ūkio įmonių vadovai. Jie teigė gavę daugiau pinigų, nei būtų atsiskaitoma pagal gyvą svorį.
Specialistai, ūkininkai ir perdirbėjai pasisakė už bendradarbiavimą. Savo paramą gyvulių augintojams pažadėjo ir “Kėdainių grūdų” bendrovė – ji sutiko kredituoti ūkininkus, tiekti subalansuotus pašarus. Sudarius trišalę sutartį būtų galima atsiskaityti realizavus gyvulius.
Trūksta darbuotojų
Po pasitarimo visiems susitikimo dalyviams buvo suteikta galimybė pasižvalgyti po vieną iš didžiausių ir moderniausių mėsos perdirbimo įmonių. Joje, pasak Krekenavos agrofirmos bendrovės gamybos direktoriaus Gintaro Martinkaus, per pamainą (įmonė dirba viena pamaina) paskerdžiama po 200 jaučių ir 800 kiaulių. Bendrovės vadovai neslėpė, kad mėsos perdirbimo įmonei darbuotojų trūksta, juolab kad Kėdainiuose nedarbas siekia vos 1,8 proc.
Gintautas Subačius
tel. (8-655) 04726, gintas@sekunde.com
Autoriaus nuotr. Profesorius Č.Jukna (stovi) baiminosi, kad Lietuvoje gali nebelikti galvijų ir skerdyklos nebeturės ką skersti.
