Ir grožis, ir nauda
Kai kas naiviai mano, kad nosis reikalinga tik dėl grožio. Žinoma, svarbi ir ta funkcija – kokie būtume pabaisos, jei neturėtume šios veido dalies! Bet kur kas svarbiau ne tai. Nosis ir jos priedai nepailsdami darbuojasi, kad organizmas galėtų normaliai funkcionuoti.
Nosis išvalo įkvėpiamą orą. Aišku, jai reikia daug dirbti, nes aplinkoje yra tonos dulkių ir įvairių teršalų – juos išmeta automobiliai ir gamyklos. Tik dėl šio organo darbštumo bronchai ir plaučiai yra švarūs. Nosis padaro nekenksmingus daugelį virusų ir bakterijų. Jei ne ji, šie kartu su oru patektų į organizmą. Nosies gleivinės išskiriamos ypatingos medžiagos sunaikina šiuos nekviestus “svečius”. Be to, nosis iki reikiamos organizmui temperatūros sušildo įkvepiamą orą, jį sudrėkina. Taigi užtikrina, kad normaliai dirbtų visa kvėpavimo sistema.
Tačiau nosis ne tik užtikrina daugelį organizmo funkcijų. Ji padeda pažinti kvapų pasaulį – tik dėl jos gaunama daug informacijos. Be nosies balsas būtų kitoks – dėl šio kvėpavimo organo jis yra skambus ir turi individualų tembrą. Jei nebūtų nosies, vargu ar būtų galima savo pažįstamam pasakyti: “Pažinau tave iš balso”.
Bet visus tuos darbus atlikti gali tik sveika nosis, todėl reikia ja rūpintis, o jei suserga – gydyti.
Ko bijo nosis
Kas tai yra sloga, patyrė visi. Bet ne visi žino, kad tokio pavadinimo ligos nėra. Tai – simptomas, ir gana dažnai – rinito, t. y. ūmaus arba lėtinio nosies gleivinės uždegimo.
Itin dažnai sloguoja kūdikiai, ypač šaltuoju metų laiku. Jie blogai miega, nes sunku kvėpuoti, tampa irzlūs. Nuo slogos uždegimas jiems gali išplisti į ausis, gerklę, bronchus, gali pasiekti net plaučius.
Slogą gali sukelti mikrobai, bet ji gali būti ir infekcinių – gripo, skarlatinos, tymų ir kt., alerginių ligų simptomas. Greičiausiai sloguoti pradedama peršalus. Tada imama čiaudėti, peršti gerklė ir nosiaryklė, pakyla temperatūra ir po kelių valandų, kartais praėjus dienai ar dviem, iš nosies pradeda gausiai tekėti gleivės, pasikeičia balsas, sutrinka uoslė. Į nosį galima lašinti kraujagysles siaurinančių vaistų, jie veikia gleivinę ir lengvina kvėpavimą pro nosį.
Bėda ta, kad gali kilti komplikacijų – prasidėti ūminis ar lėtinis prienosinių ančių (sinusų) uždegimas, vadinamas sinusitu. Jis gali būti serozinis – antyje atsiranda serozinio tąsoko sekreto ir pūlingas – būna tirštų, tąsių pūlių. Be to, sinusitas gali būti vienpusis ir dvipusis. Kartais uždegimas plinta labai intensyviai ir apima abu prienosinius ančius. Tokia liga vadinama pansinusitu.
Sinusitas pats nepasitraukia
Prienosinių ančių uždegimas gali prasidėti praėjus kelioms dienoms ar keletui savaičių, kai pasireiškia peršalimo simptomai. Jei sinusitas yra ūmus, sunku kvėpuoti, iš nosies bėga pūlingos išskyros, jaučiamas skausmas kaktoje, nosies šaknyje, skauda akiduobes. Kartais patinsta kaktos oda virš antakių, kartais – skruostai, pakyla temperatūra. Kai kada akys bijo šviesos, jos ašaroja.
Praėjus kuriam laikui, jei liga pereina į lėtinę formą, kai kurie simptomai tampa nebe tokie skausmingi, kartais jie visiškai dingsta. Bet klaidinga manyti, kad sinusitas pats pasitraukė – jis tik laikinai pasislėpė. Ir gana greitai pasirodys – džiaugęsis, kad pasveiko, žmogus jaus nuolatinį nuovargį, sumažės darbingumas, nosyje atsiras polipų. Kartais komplikacija būna sunki: suyra kaulinė sinusų sienelė iš ančių infekcija patenka į smegenis. Tada susergama smegenų dangalų uždegimu.
Net jeigu ir nebūna komplikacijų, dėl sinusito labai sumažėja organizmo atsparumas. Ligoniui nuolat būna užgulta nosis, todėl jis kvėpuoja pro burną. Taigi į kvėpavimo sistemą patenka šaltas ir nešvarus oras. Visa tai provokuoja uždegiminius procesus, be to, organizmui pradeda trūkti deguonies. Nosis blogai atlieka ir kitą savo funkciją – ji nebe taip gerai užuodžia kvapus, todėl itin sumažėja apetitas, nes neturintis kvapo maistas yra neskanus.
Nosis turi būti švari
Jei žmogus jaučia visus tuos simptomus, gydytojas pataria nedelsti ir gultis į ligoninę. Kai liga pažengusi toli, ją gydyti reikia tik stacionare. Jei tik sloguojama, truputį skauda galvą, šiek tiek pakilusi temperatūra, galima gydytis ambulatoriškai. Žinoma, pačiam sau nusistatyti diagnozę ir pasiskirti vaistų negalima. Kokia liga ir kaip ją gydyti, sprendžia tik gydytojas. O namuose pagal liaudies medicinos receptus atliekamos procedūros tik padeda nugalėti ligą.
Taigi pirmiausia praplaukite nosį. Tai darykite kokiu nors tirpalu – į stiklinę virinto vandens įberkite šaukštelį jūros druskos arba įmeskite kelis kalio permanganato grūdelius, kad vanduo būtų rožinės spalvos. Plauti nosį galite ir žaliąja arbata arba juodųjų serbentų lapų, ramunėlių ar ąžuolo žievės nuoviru.
Jį ruoškite taip: vaistinę žaliavą užpilkite šaltu vandeniu (santykis 1 ir 10) ir ant mažos ugnies virkite pusvalandį. Nosį plaukite 38-39 laipsnių temperatūros nuoviru. Atsistokite prie kriauklės, šiek tiek palenkite galvą, į delną įsipilkite nuoviro ir įtraukite jį į nosį. Kai pro nosiaryklę skystis pateks į burną, iškart jį išspjaukite. Taip kartokite tol, kol baigsis skystis. Tokias procedūras darykite 3-4 kartus per dieną dvi tris savaites.
Tepalai, kompresai, šildymas
Kai išsiplovėte nosies ertmę, gleivinę gerai veiks tinkami aerozoliai, tepalai. Galite vartoti ir liaudiškas priemones. Tai gali būti medaus, kiaušinio baltymo, alijošių ir svogūnų sulčių mišinys arba raudonųjų burokėlių, morkų, svogūnų, alijošių sultys ir medus. Viską imkite lygiomis dalimis ir sumaišykite. Mišinį šaldytuve galima saugoti ne ilgiau kaip keturias dienas.
Kartais padeda kompresai. Bet pirmiausia pasitarkite su gydytoju. Jeigu jis rekomenduoja šią procedūrą, sumaišykite juodojo ridiko sultis su pašildytu aliejumi, suvilgykite šiuo mišiniu keliais sluoksniais sulankstytą marlės gabalėlį ir pridėkite prie skaudamos vietos. Pridenkite plėvele ir priglauskite maišelį su šiltu smėliu ar šilta druska. Tokios procedūros trukmė – apie valandą, ją galima atlikti per dieną du kartus.
Jei gydytojas pataria, skaudamas veido vietas galite šildyti sausa šiluma. Prie jų galite priglausti maišelį su šilta druska, ką tik išvirtą ir perpus perpjautą kiaušinį ar su lupenomis bulvę. Šildyti reikėtų apie pusvalandį ir tai per dieną pakartoti du tris kartus.
Parengė L.Žukaitė
