Į “Panevėžio Sekundės” klausimus atsako Panevėžio
apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justinas Pupka
Gerų žinių prokuratūroje tarsi ir nebūna. Kokia būtų pati geriausia žinia iš praėjusių metų rezultatų ne vien prokurorams?
Tik nusikaltusieji iš prokurorų negali tikėtis gerų žinių. Ir visuomenei, ir mums nepaprastai svarbu, kad pernai apygardoje pavyko ištirti visas 39 tyčinių nužudymų bylas. Visi žudikai jau sulaukė arba sulauks atpildo. Per pastaruosius 10 metų mieste ir rajone tokia sėkmė pirmą kartą. Pirmojo, t. y. labai sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Rimantas Ražanskas patenkintas smurtinius nusikaltimus tiriančių pareigūnų darbo rezultatais. Ir tyrimą organizuojančių, ir jam vadovaujančių prokurorų – taip pat. Per metus šio skyriaus prokuroras Donatas Skrebiškis į teismą atidavė 16, Romualdas Valiulis – 13, Jelena Sabaliauskienė – 10 bylų dėl labai sunkių nusikaltimų.
Sakėte, kad pernai į teismą atiduota per 150 bylų. Ar tai daug, palyginti su kitais metais?
152 baudžiamosios bylos, pernai atiduotos į teismą, yra geriausias mūsų pastarųjų metų rezultatas. Kaip ir prokurorų dalyvavimas palaikant valstybinį kaltinimą nagrinėjant pirmosios instancijos teismuose 173 bylas. Tarp dažniausiai užsivelkančių prokuroro mantiją teisme ir valstybės vardu ginančių aukos ar nukentėjusiojo interesus pernai buvo ONKT skyriaus prokuroras Audrius Leonavičius (17 bylų), Pirmojo skyriaus prokurorai Donatas Skrebiškis (16 bylų) ir Romualdas Valiulis (13), Antrojo skyriaus prokuroras Aidas Amparavičius (13).
Prokurorų pozicija visada principinga – nusikaltusieji turi būti nubausti. Bet juk pasitaiko, kad jie ir išteisinami?
Tokių atvejų vis dar būna. Norėtųsi, kad jų būtų kuo mažiau. Bet teisingumas vykdomas teisme – čia vertinami kaltės įrodymai. Teisinėje praktikoje kartais nuomonių skirtumas neišvengiamas. Prokurorai turi teisę ir priemonių, suteiktų įstatymo, nesutikti su nuosprendžiu, rašyti apeliacinius skundus ir ginti savo poziciją. Pernai Apeliacinio skyriaus prokurorai dalyvavo 350 teismo posėdžių, nagrinėjo 431 skundą. Apeliacine tvarka nagrinėjamas skundas, kai tenka atlikti teisminį tyrimą, dažnai prilygsta pirmosios instancijos bylai. Apeliacinio skyriaus prokurorai apgailestauja, kad Apygardos teisme tradicinio pusvalandžio, skiriamo gausiems panevėžiečių skundams, yra per maža. Kitų rajonų – to laiko pakanka.
Pastaruoju metu itin akcentuojama viešojo intereso gynimo svarba.
Prokurorai gina valstybės ir žmogaus interesus. Ypač mažas pajamas gaunančių ar neįgaliųjų asmenų. Pernai prokuroras Remigijus Senkus parengė apygardos vyriausiojo prokuroro vardu teikiamus teismams 77 ieškinius, pareiškimus, prašymus dėl viešojo intereso gynimo 646 768 litų sumai. Tarp jų – 44 CPK, 6 – administracinių bylų teisenos, 27 BPK tvarka. Apie tai galima būtų ir plačiau papasakoti. Apgauti žmonės praranda žemę, mišką arba patiria kitokią, t. y. neturtinę žalą. Kartais jie nebesitiki sulaukti teisingumo ir patirtos žalos atlyginimo. Šiam svarbiam darbo barui – viešojo intereso gynimui – ir ateityje bus skiriama daug dėmesio, gal ir papildomų etatų.
Ar daug prokurorų dirba Apygardos prokuratūroje ir teritorinėse apylinkėse?
Panevėžio apygardai (centrui) skirta 30 etatų, užimti 28. Vidutinis prokuroro amžius – pati profesinė branda, t. y. 43 metai. Vidutinis prokurorų stažas – 10 metų. Kartu su teritorinėmis apylinkių prokuratūromis turime 104 etatus, dirba 97 prokurorai. Beje, 70 proc. prokurorų yra suteikti jaunesniojo justicijos patarėjo kvalifikaciniai rangai. Deja, tai profesinės kvalifikacijos, bet ne finansinis įvertinimas. Jokie priedai jiems nemokami. Priedas prie pareiginės algos numatytas tik tiems, kurie turi aukštesnį kvalifikacinį rangą. O tokių – tik trečdalis.
Spaudoje dažniau matomas Pirmojo, t. y. nužudymų ir kitų labai sunkių nusikaltimų skyriaus darbas. Kuo užsiima Antrasis skyrius?
Antrasis skyrius organizuoja sunkių nusikaltimų, teismingų Apygardos teismui, tyrimą. Be to, šio skyriaus prokurorai vadovauja tyrimų bylų, susijusių su ekonominiais, turtiniais, finansiniais nusikaltimais. Pernai skyrius perėmė FNTT bylų kontrolę. Į teismą atiduotos 35 finansinių nusikaltimų bylos, tarp jų – ir spaudos dėmesio sulaukusio skandalingojo “Santarvės” fondo steigėjo, besiruošiančio eiliniam “apdovanojimui”.
Mieste nebėra prieš kelerius metus panevėžiečius šiurpinusių gaujų grumtynių. Bet ar galima sakyti, kad išnyko organizuotas nusikalstamumas?
Organizuotas nusikalstamumas tapo mažiau matomas, kaip ir korupcinė veikla. ONKT skyrius atlieka svarbų darbą kontroliuodamas ONTT ir STT tiriamas bylas mūsų krašte. Šio skyriaus prokurorai ir patys tiria bylas – pernai perdavė į teismą 17 bylų, tarp jų nemaža susijusių su narkotinių medžiagų platinimu. Aktuali problema – didelė tyrėjų kaita ONT tarnyboje.
Apygardos prokurorams tenka atlikti ir teisinės praktikos analizę.
Prokurorai ne tik organizuoja, vadovauja ikiteisminiam tyrimui, kontroliuoja ir tiria baudžiamąsias bylas, dalyvauja teismuose, bet ir analizuoja jas, rašo apibendrinimus, juos pateikia Generalinei ir apylinkių prokuratūroms. Pernai išanalizavome plėšimų, tyčinių nužudymų, kontrabandos, nepilnamečių nusikaltimų bylų tyrimo praktiką. Paaiškėjo, kad nepilnamečiams pas mus, kaip ir Europoje, realus laisvės atėmimas buvo taikomas tik už sunkius ir labai sunkius bei anksčiau padarytus nusikaltimus. Apygardoje pernai nuteisti 175 nepilnamečiai. 19 proc. visų nuteistų nepilnamečių, t. y. kas penktam, skirtos laisvės atėmimo bausmės. Kitiems skirtos bausmės be laisvės atėmimo.
Grupės apygardos prokurorų vyksta į krašto teismus. Su kokia misija?
Tik Apygardos prokuratūrai yra patikėta tikrinti įsiteisėjusių nuosprendžių teisėtumą. Apygardos vyriausiasis prokuroras ar pavaduotojas patikrinus rašo kasacinius skundus Aukščiausiajam Teismui. Tokie skundai gali būti pateikti, jeigu būna netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas arba padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Tad yra galimybė, kad ir įsiteisėjęs nuosprendis gali būti pakeistas. Pernai pagal Apygardos prokuratūros pateiktus kasacinius skundus buvo panaikinti arba pakeisti nuosprendžiai 12 asmenų atžvilgiu. Galimybė kasacine tvarka apskųsti teismo nuosprendį – svarbi prokurorui suteikta teisė.
Kalbėjosi Jurgita Streikutė
