Lietuvos alaus rinka 2005 metais, palyginti su 2004
metais, padidėjo 4,5 proc. nuo 24,592 mln. iki 25,688 mln. dekalitrų (dal)
alaus.
Lietuvos aludarių asociacijai priklausančios šešios didžiausios šalies alaus bendrovės vien gruodžio mėnesį pardavė 2,03 mln. dal alaus – 1,9 proc. daugiau nei 2004-ųjų gruodį (1,992 mln. dal), pranešė asociacija.
Pasak Lietuvos aludarių asociacijos prezidento Audriaus Vidžio, pernai šalies alaus rinkos augimas buvo spartesnis nei tikėjosi aludariai, kurie 2004-ųjų pradžioje prognozavo maždaug 2-3 proc. augimą.
“Didesnį rinkos augimą lėmė sparti ekonomikos plėtra, gyventojų pragyvenimo lygio augimas bei užsienio turistų srautų padidėjimas. Rinkos augimas galėjo būti dar spartesnis, tačiau jį pristabdė gyventojų emigracija, sumažinusi potencialų alaus vartotojų skaičių”, – BNS sakė A.Vidžys.
Anot jo, didėjantys alaus pardavimai rodo, kad Lietuvos gyventojai labiau renkasi europietišką gyvenimo būdą, todėl per kelerius artimiausius metus šalies alaus rinkos augimas turėtų sudaryti maždaug po 2-3 proc. kasmet.
Šalies alaus rinkos lyderė – Skandinavijos koncerno “Baltic Beverages Holding” valdoma bendrovė “Švyturys-Utenos alus” pernai pardavė 12,393 mln. dal alaus – 3,1 proc. daugiau nei 2004-aisiais ir užėmė 48,24 proc. rinkos.
Danijos bendrovės “The Royal Unibrew” valdomos antros pagal dydį alaus daryklos “Kalnapilio-Tauro grupė” pardavimai pernai ūgtelėjo 0,1 proc. iki 6,122 mln. dal, jos rinkos dalis siekė 23,83 procento.
Suomijos alaus daryklos “Olvi” valdomos Kauno bendrovės “Ragutis” alaus pardavimai išaugo 7,8 proc. iki 2,794 mln. dal (rinkos dalis – 10,88 proc.), o Šiaulių alaus daryklos “Gubernija” – 11,1 proc. iki 2,750 mln. dekalitrų (10,71 proc.).
Bendrovės “Rinkuškiai” alaus pardavimai pernai, palyginti su 2004-aisiais, padidėjo 9,7 proc. iki 965 tūkst. dal (3,76 proc.), “Kauno alaus” – 29,2 proc. iki 664 tūkst. dal (2,58 proc.).
Pasak A.Vidžio, mažesnieji alaus gamintojai kelerius pastaruosius metus auga sparčiau nei visa šalies alaus rinka, tačiau jų užimamos rinkos dalys ir toliau išlieka pakankamai nedidelės.
“Šiemet mažiesiems alaus gamintojams teigiamos įtakos turėjo Europos Sąjungos parama Lietuvai – nemaža jos dalis teko kaimiškoms vietovėms, kur pernai gana pastebimai išaugo alaus suvartojimas”, – tvirtino A.Vidžys.
Anot jo, mažesni alaus gamintojai didžiąją dalį savo produkcijos parduoda būtent Lietuvos provincijoje, todėl jie pirmieji ir sureagavo į padidėjusią alaus paklausą šiame regione.
“Tačiau nemanau, kad ši padėtis tęsis ilgai. Didžiosios alaus daryklos taip pat turėtų sureaguoti į didėjantį alaus suvartojimą provincijoje ir konkurencija kaimiškose parduotuvėse suaktyvės”, – prognozavo A.Vidžys.
Aludarių asociacijai priklausančių bendrovių užimama šalies alaus rinkos dalis realiai yra mažesnė, nes Lietuvoje iš viso veikia apie 100 alaus daryklų, be to, įmonių produkcija konkuruoja ir su importuojamu alumi.
BNS
