Dalis Lietuvos bendrovių, gavusių Europos Sąjungos (ES) finansinę paramą, prakalbo apie neigiamus tokios paramos gavimo aspektus. Paramą gavę verslininkai nepatenkinti dėl Lietuvos ir ES valdininkų užkrautos administravimo naštos. Yra ir tokių įmonių, kurios paramos atsisakė arba apie tai bent jau pagalvoja, rašo dienraštis “Verslo žinios”.
Pasak bankrutuojančios įmonės “Čečeta”, kuri gavo SAPARD paramą, savininkės Irenos Mėdžiuvienės, gavus paramą teko pirkti brangius įrenginius iš ES šalių ir griežtai laikytis grafiko, tačiau ne visas patvirtintas išlaidas pavyko atgauti.
“Kai pats finansuoji, gali darbus pristabdyti, jeigu
reikia, bet su ES projektais taip negalima”, – sakė ji.
Įmonė “Garsų pasaulis” buvo atsisakiusi Ūkio ministerijos jai paskirtos ES paramos. Tačiau vėliau sugebėjo išsireikalauti, kad sumažinta parama būtų grąžinta pagal projekto poreikius.
“Atsisakėme priimti mažesnę paramą, nes už tokią sumą įsigyti įrenginiai būtų komerciškai neatsipirkę nei Lietuvos, nei užsienio rinkose. Parašėme skundą Ūkio ministerijai, ministerija klaidą pripažino”, – sakė “Garsų pasaulio” komercijos direktorius Ričardas Sablovskis.
Marijampolės kolegijos tobulinimosi studijų centro vedėja Ona Sakalauskienė gautą ES paramą komentavo taip: “Tiek popierių, kad norėjosi į viską spjauti pusiaukelėje. Projektą pradėjome balandį, o pirmus pinigus gavome tik gruodį. Visą tą laiką reikėjo suktis”, – sakė ji.
Lietuvos verslo paramos agentūros atstovai teigia, jog jau šią savaitę gali būti baigtos svarstyti verslo įmonių paraiškos.
BNS
