Daugiau nei trečdalis (38,6 proc.) apklaustų Lietuvos
verslininkų viešųjų pirkimų sistemą laiko neskaidria arba korumpuota.
Tai rodo pirmadienį žurnalistams pristatytas tyrimas, kurį rinkos analizės ir tyrimų grupė RAIT atliko “Transparency International” Lietuvos skyriaus (TILS) užsakymu.
Apklausa vyko 2005 metų spalio-lapkričio mėnesiais, jos metu apklausta 550 Lietuvoje registruotų ir veikiančių įmonių atstovų, gerai informuotų apie įmonės dalyvavimą viešųjų pirkimų konkursuose.
Daugiau nei pusė apklaustųjų (54,1 proc.) teigė atsisakę dalyvauti konkursuose dėl to, kad, jų nuomone, viešųjų pirkimų laimėtojas buvo žinomas iš anksto.
Beveik ketvirtadalis (24,5 proc.) respondentų tvirtino girdėję, jog jų veiklos sferos įmonės neoficialiai mokėjo ar kitaip atsilygino už garantijas laimėti viešuosius pirkimus per pastaruosius 12 mėnesių.
Šį rodiklį galima palyginti su neseniai paskelbto Pasaulio banko bei Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko tyrimo duomenimis, pagal kuriuos 2005 metais apie 27 proc. apklaustų verslo įmonių atstovų Lietuvoje teigė, kad kyšininkavimas yra dažnas norint gauti valstybės užsakymą.
Anot RAIT apklausos, per praėjusius penkerius metus įmonės dažniausiai susidurdavo su specifiškai suformuluotais reikalavimais, kuriuos atitikti galėtų tik proteguojama įmonė. Korupciniai sandoriai, respondentų manymu, labiausiai tikėtini rengiant konkurso dokumentus ir vertinant paraiškas bei skelbiant laimėtoją, o mažiausiai – teikiant paraiškas.
Apklausos dalyvių nuomone, mažiausiai skaidrūs viešųjų pirkimų konkursai organizuojami statybų ir sveikatos apsaugos sferose, o mažiausiai korumpuoti – viešieji pirkimai informacinių technologijų sferoje.
Daugiau nei trečdalis (34,6 proc.) apklausos dalyvių nurodė, kad korumpuotuose viešuosiuose pirkimuose neteisėto atlygio dydis dažniausiai svyruoja tarp 6 ir 10 proc. nuo kontrakto vertės, o penktadalis įmonių minėjo 3-5 proc. atlygį.
TILS vadovas Rytis Juozapavičius paminėjo, kad neofiliali statistika rodo, jog norint laimėti Europos Sąjungos projektą, reikia mokėti 20 proc. nuo jo vertės.
Dauguma respondentų (57,2 proc.) sakė, jog Lietuvos politikai viešiesiems pirkimams daro netiesioginę įtaką. 16,8 proc. apklaustųjų teigė, jog politikai daro tiesioginį spaudimą viešiesiems pirkimams, o 10,5 proc. atsakė, jog politikai tam nedaro jokios įtakos.
Tuo tarpu tyrimo pristatyme dalyvavęs Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas Povilas Malakauskas sakė nemanąs, kad politikai iš tikrųjų turi tiek galios veikti viešuosius pirkimus, kaip rodo nuomonės tyrimas.
“Keisti man yra šitie rezultatai, galbūt čia yra suvokimas mūsų žmonių. Visuomenė tiesiog nelinkusi politikais pasitikėti”, – sakė STT vadovas.
Jis teigė, kad dirbdamas Krašto apsaugos ministerijos sekretoriumi ne kartą gavo prašymų
įtakoti vieną ar kitą viešųjų pirkimų konkursą, tačiau to nedaręs.
“Aš nelabai įsivaizduoju, kaip pavyzdžiui mane galima įtakoti. Jeigu yra komisija, reiktų įtikinti dar penkis-šešis žmonės, kad kažkas turi laimėti”, – sakė P.Malakauskas.
STT vadovas taip pat teigė nesitikįs, kad korupcija iš viešųjų pirkimų sistemos artimiausiu metu bus išgyvendinta.
“Žaidimo taisyklės, sistemos ir procedūros gali būti labai tobulos, bet jeigu mes netikėsime tuo, kad kyšio davimas yra tik taktinis laimėjimas versle, tai esminių pasikeitimų artimiausiu metu aš neprognozuoju. Geros žaidimo taisyklės yra būtina sąlyga, bet nepakankama”, – sakė P.Malakauskas.
Pareigūnas kaip vieną iš “vaistų”, naikinant korupciją, nurodė privalomą valstybės tarnautojų išlaidų deklaravimą.
“Jeigu vieną dieną pas mane ateitų mokesčių inspekcija, jeigu aš atvažiuoju kiekvieną dieną į tarnybą su “Ferrari” ir prie jūros namą turiu, ir paklaustų, ar aš gyvenu pagal pajamas, tai ne valstybė man turėtų įrodyti, kad aš esu kaltas, o aš turėčiau įrodyti valstybei, kadangi ji man suteikė privilegijas dirbti, iš kur tas turtas. Ir jei aš gyvenu ne pagal pajamas, šis turtas turėtų būti konfiskuojamas”, – sakė P.Malakauskas.
“Korumpuoti žmonės ne tam tai daro, kad tuos pinigus sukištų į kojines. Ir kol nebus politinės valios padaryti tai, ką aš sakau, galėsime milijonus priemonių taikyti, neturėdami rezultatų”, – sakė jis.
STT vadovo teigimu, šiuo metu kartu su Valstybine mokesčių inspekcijos specialistais yra aiškinamasi, ką reikėtų keisti įstatymuose, kad valdininkai privalėtų deklaruoti ne tik pajamas, bet ir išlaidas.
Kaip opiausias problemas, su kuriomis tenka susidurti verslui dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose Lietuvoje, apklausos dalyviai nurodo korupciją ir pažintis (13,4 proc.), nekokybiškai paruoštas technines sąlygas (11,4 proc.), skaidrumo stoką (8,6 proc.), informacijos stoką (5,5 proc.), kainos laikymą pagrindiniu vertinimo kriterijumi (5,1 proc.), nepagrįstas konkurso sąlygas (4,8 proc.), trumpus konkursų terminus (4,8 proc.).
Atsiliepdami apie institucijas, užtikrinančias teisingą viešųjų pirkimų organizavimą, respondentai palankiausiai vertino verslo institucijas, o nepalankiausiai – teismus, tačiau tik 15 proc. apklaustųjų teigė per pastaruosius 5 metus pateikę ieškinį teismui dėl, jų manymu, neteisingų viešųjų pirkimų konkursų rezultatų.
Vertindami viešųjų pirkimų sistemos tobulinimo galimybes respondentai labiausiai palaiko įstatymų bazės tobulinimą, o mažiausiai – centralizuotą pirkimų organizavimą.
Iš “Transparency International” tarptautinių ekspertų rekomendacijų viešųjų pirkimų skaidrinimui sąrašo respondentai palankiausiai vertina reikalavimą sudaryti lengvą priėjimą prie informacijos apie konkursą visiems konkurso dalyviams apie visus konkurso tarpsnius, tarp jų atrankos ir vertinimo eigą, kontrakto trukmę ir sąlygas, bei bet kokius pasikeitimus, taip pat reikalavimą suteikti konkurso dalyviams pakankamai laiko paruošti ir pasirengti konkurso reikalavimams.
Nepalankiausiai vertinami siūlymai priimti paraiškas tik iš kompanijų, kurios įdiegė elgesio kodeksą, įpareigojantį kompaniją ir jos dalyvius laikytis griežtos antikorupcinės politikos, bei remti pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimą nepriklausomų konkursų ir projektų vykdymo stebėtojų vaidmenyje.
Bendrovė “Creditreform” pernai spalį atliko tyrimą, kurio metu siekė išsiaiškinti, ar šalies savivaldybės savo interneto tinklalapiuose skelbia skaidrią informaciją apie vykdomus viešuosius pirkimus. Paaiškėjo, kad tokią informaciją galima rasti tik Vilniaus miesto, Kauno miesto, Kėdainių rajono ir Telšių rajono savivaldybių interneto puslapiuose. Klaipėdos miesto savivaldybės puslapyje tokia indomacija atsirado tik po bendrovės darbuotojų skambučio.
Šalčininkų, Molėtų, Vilniaus, Panevėžio bei Šiaulių rajonų savivaldybių puslapiuose tokios informacijos išvis nėra, o Ukmergės rajono savivaldybės tinklalapyje yra skelbiama tik viešųjų pirkimų komisijos sudėtis, informacijos apie konkursus nėra.
BNS
