Sergamumas odos vėžiu ir melanoma sparčiai didėja visame
pasaulyje. Kiekvienais metais Lietuvoje užregistruojama apie 1800 naujų odos
vėžio ir apie 200 melanomos atvejų. Moterys odos vėžiu serga 2 kartus dažniau
nei vyrai. Iš pastarųjų ligų odos vėžys pagal dažnumą yra 3-ioje vietoje po
prostatos ir plaučių vėžio, o moterims – antroje po krūties vėžio. Paprastai
odos navikai yra skirstomi į gerybinius ir piktybinius:
Piktybiniai odos navikai (odos vėžys) yra:
1. Bazoląstelinė karcinoma (apie 75 proc. visų odos vėžių);
2. Plokščialąstelinė karcinoma (apie 20 proc.);
3. Melanoma (apie 5 proc.)
Kiti odos piktybiniai navikai atsiranda iš limfinės sistemos bei jungiamojo audinio, tačiau jie būna retai.
Pagrindiniai rizikos veiksniai, sukeliantys odos piktybinių navikų atsiradimą, yra tiesioginis saulės spindulių poveikis, nesaikingas deginimasis saulėje bei odos pigmentinis tipas. Taip pat įtakos turi jonizuojanti radiacija, anglių dulkės, suodžiai, tepalai, odos nudegimai, imuninio organizmo atsparumo sumažėjimas ir kt.
Šviesiaplaukiai, rausvaplaukiai, mėlynakiai, strazdanoti yra patys imliausi tiesioginiams saulės spinduliams, todėl odos vėžiu jie ir serga kur kas dažniau. Bazoląstelinė karcinoma auga lėtai, būdingas invazinis augimo tipas, tačiau dažniausiai neišplinta į kitus organus. Jomis dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės. Paprastai jos aptinkamos atvirose kūno vietose: veide, galvos plaukuotoje dalyje, kaklo odoje, galūnėse. Žmogus gali turėti jų net keletą įvairiose kūno vietose. Iš pradžių bazalioma paprastai atsiranda nedideliu kietu mazgeliu odos paviršiuje ar rausva dėmele su aplinkui išsiplėtusiomis kraujagyslėmis. Paviršius būna lygus, bet vėliau pasidaro gruoblėtas, nelygus, su įdubimu centre, navikas gali išopėti, pasidengti šašu.
Plokščialąstelinis vėžys taip pat prasideda epidermyje, tačiau jis yra daug agresyvesnis, jam būdinga invazija į gilųjį odos sluoksnį, metastazavimas į gretimus organus bei struktūras. Ligos pradžioje odos paviršiuje atsiranda raudonų pleiskanojančių dėmelių, jų paviršius nelygus, vėliau išopėja, gali pradėti kraujuoti.
Šie abu navikai išgydomi palyginti nesunkiai: diagnozuotą ankstyvoje stadijoje bazaliomą išgydyti pavyksta 99 proc. pacientų, plokščialąstelinę karcinomą – 95 proc. pacientų. Kitas auglys – melanoma – pasižymi itin dideliu agresyvumu, ir nuo jo miršta net 75 proc. žmonių. Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį melanoma atsidūrė antroje vietoje tarp sparčiausiai plintančių navikų. Ji vystosi iš odos pigmentinių ląstelių, dažnai – iš apgamų. Todėl kiekvieną apgamą būtina stebėti. Piktybiškėjantis apgamas ima keistis.
Ankstyvi melanomos simptomai geriausiai apibūdinami pagal Amerikos dermatologų asociacijos melanomų ABCD kriterijus:
A – asimetrija,
B – pakitęs kontūras (nuo angl. žodžio “border” – siena, kraštas),
C – spalva (angl. “colour”),
D – skersmuo, >6 mm (mažesnio skersmens dariniai labai retai būna piktybiniai).
Melanomos dažniausiai metastazuoja į regioninius limfmazgius, plaučius, kepenis, smegenis, kaulus. Ankstyvos stadijos melanomos prognozė yra geresnė, tačiau jai metastazavus vidutinis išgyvenamumas tesiekia vos 6 mėnesius.
Visi odos vėžiai diagnozuojami atliekant citologinį ar histologinį tyrimą. Kuo anksčiau tai padaroma, tuo geresnės prognozės galima tikėtis. Dažnai apžiūrėkite savo ir savo artimųjų odą. Jei yra nors menkiausia abejonė, kreipkitės į specialistą.
Arunas Pikelis, gydytojas onkologas
