Jei nušalote kojas
Ar žinote, kad jei nušalote kojas, laukite slogos. Ir visai nesvarbu, ar jas tik sušlapote, ar sušalote. Jei taip nutiko, atsisėskite lotoso poza, pėdas energingai trinkite įvairiais būdais: pirštų galais, delno kraštu. Pakaitomis glostykite ir trinkite, gerai išmasažuokite padus, kad jie paraustų ir sušiltų. Sukamaisiais judesiais pagal laikrodžio rodyklę kruopščiai masažuokite biologiškai aktyvų pėdos tašką prie didžiojo piršto (tai stiprina imunitetą), paskui kojas kaitinkite, sausai nušluostykite ir apsimovę vilnones kojines eikite miegoti.
Jei nužvarbo rankos
Kaip ir padai, delnai susiję su nosiarykle. Karšta vonia rankoms, po kurios kraujas priplūsta į nušalusias pėdas, visiškai gali pakeisti kojų vonią, jeigu, tarkim, kojos sušlapo einant į darbą, kur pakaitinti jų, žinoma, neįmanoma.
Rankas iki alkūnių pakiškite po šiltu vandeniu. Pradinė vandens temperatūra – 38-39 laipsniai (maloniai šilta), paskui pamažu temperatūrą didinkite iki 42-43 laipsnių (karšta) ir pakaitinkite 5-7 minutes. Paskui rankas sausai nušluostykite ir apsivilkite vilnonį megztinį ilgomis rankovėmis. Jeigu vėjuotą dieną išėjote be pirštinių, nakčiai būtinai padarykite rankoms karštą vonią. Po procedūros apsirenkite pižamą ir apsimaukite šiltas pirštinaites.
Jei visiškai sužvarbote
Peršalimas – signalas ląstelėse snaudžiantiems virusams. Kad susirgtumėte peršalimo ligomis ar herpesu visiškai nebūtinas kontaktas su sloguojančiais infekcijos nešiotojais. Sušalus iki kaulų galima užsikrėsti nuo… savęs. Tuomet reikia pusvalandį pagulėti šiltoje (38-39 laipsnių) vonioje įbėrus 2 kg stambios druskos. Po vonios nesišluostykite, apsirenkite ilgą frotinį chalatą ir eikite miegoti.
Nušalę pirštai, skruostai, nosies galiukas tapo balti ir lyg nesavi, nustojote juos jausti? Sušildykite nušalusios odos plotą prie jo pridėję vilnonį šaliką. Jei nušalote nosį ar skruostus, pasikelkite apykaklę. Grįžę namo nusirenkite, bet neskubėkite nuo nušalusių rankų ir kojų nusimauti pirštinių ir kojinių. Tai sušvelnins nušalusių galūnių prisitaikymą nuo šalčio prie šilumos ir kraujotaka pamažu atsikurs.
Išgerkite porą puodelių karštos arbatos su medumi, avietėmis, įsipilkite šlakelį konjako. Tai padės sugrąžinti nušalusių audinių gyvybingumą. Kai pajusite, kad po nušalusias vietas lyg skruzdėlės bėgioja, jas dilgsi, degina, ištrinkite jas degtine.
Galima šildytis ir kitaip: apie valandą šildykite nušalusias galūnes vandenyje, pradėkite nuo 18-20 laipsnių temperatūros vandens ir didinkite iki 36-37 laipsnių. Po procedūros netrinkite galūnių rankšluosčiu. Tiesiog nusausinkite minkštu audiniu, apsimaukite pirštines, kojines ir eikit miegoti.
Pasivaikščiojus niežti odą, ji parausta, pasidengia pūslėmis? Nuo šalčio jums – dilgėlinė. Nuo jos nukenčia tos kūno dalys, kurios labiausiai pažeidžiamos šalčio: veidas, pirštai, vidiniai šlaunų paviršiai, aplink kelius, blauzdos, pėdos.
Persirenkite sausais ir šiltais drabužiais, išgerkite antihistamininių vaistų, išsimaudykite po šiltu dušu, išgerkite karštos arbatos. Kai sušilsite, po pusvalandžio dilgėlinė praeis savaime. Nešiokite tik medvilninius ir lininius drabužius. Sintetika ir vilna sustiprina šalčio alergijos pasireiškimą, o šilkas pats šaldo odą.
Vos tik įkvėpėte šalto oro, užgulė nosį arba ji ėmė nepaliaujamai bėgti? Tai alerginė sloga – reakcija į šaltą orą. Paprasčiausias patarimas – sugrįžkite į šiltą patalpą. Jeigu tokios galimybės nėra, ruošdamiesi į lauką įsilašinkite į nosį lašų nuo alergijos. Nevartokite tokių vaistų, kurie sausina kraujagysles, – nuo jų rinitas tik paaštrės.
Žiemos peizažo grožį nuo jūsų slepia ašarų migla? Akys rausta, jas niežti, skauda, kai tenka žiūrėti į dangų ar sniegą saulėtą dieną? Taip pasireiškia šalčio sukeliamas konjunktyvitas. Patalpoje ašaros iš karto išdžiūsta ir nemalonūs pojūčiai praeina. Prieš eidami į lauką įsilašinkite lašų nuo alergijos.
Nenešiokite kontaktinių lęšių, jie paaštrina nemalonius pojūčius ir ašaros juos gali išplauti. Apsieikite be makiažo, jei nubėgęs tušas pateks į akis, jūs, be šalčio alergijos, įsigysite dar ir alergiją nuo kosmetikos. Nešiokite tamsintais stiklais akinius, su jais gerai jausitės net ir saulės nutviekstoje slidinėjimo trasoje.
Šaltu vėjuotu oru įkvėpus šalto oro užgulė kvėpavimą, ėmė perštėti gerklę, pradėjote kosėti? Tai šalčio alergija išprovokavo vadinamąjį bronchospazminį refleksą, dėl jo itin susiaurėja kvėpavimo takai.
Pridenkite burną ir nosį plačiu vilnoniu šaliku arba rankove – oras po jais sušils. Kvėpuokite tik pro nosį, jokiu būdu ne pro burną. Pro nosį eidamas oras sušyla iki kūno temperatūros ir patenka į bronchus. Jeigu tokie priepuoliai dažni, kreipkitės į gydytoją.
Liaudiškos priemonės
Jeigu kurį laiką jums į veidą pūtė šaltas vėjas, rizikuojate susirgti sloga ar net sinusitu. Suaktyvinti vietinę nosiaryklės gynybos sistemą gali veido taškinis masažas. Tris kartus per dieną rodomųjų pirštų galiukais darykite 9 sukamuosius judesius pagal laikrodžio rodyklę ir prieš ją, veikdami taškus kaktoje per plaukų augimo linijos vidurį, prie vidinių antakių galiukų ir prie nosies sparnelių.
Išėjote į lauką be galvos apdangalo, šaliko? Tokio neapdairumo pasekmė – peršalimas, vidurinės ausies uždegimas, bronchitas, kaklo radikulitas. Neduokite jiems progos jus įveikti – paruoškite garų vonią galvai ir liemeniui, ji giliai sušildys veidą ir nosies landas.
Nusirenkite iki pusės, žemiau liemens apsivyniokite frotiniu rankšluosčiu, kad tekantis prakaitas nesušlapintų drabužių. Paimkite dvi kėdes – vieną atsisėsti, kitą – pasidėti puodui su karštu šalavijų, čiobrelių arba eukaliptų nuoviru. Atsisėskite truputį palinkę į priekį, apsigobkite paklode ir 15-20 min. kvėpuokite garus.
Parengė A.Kaminskienė
