Nuo sausio 1-osios gyventojams ir įmonėms įvestas dar
vienas mokestis – 1 proc. nekilnojamojo turto, naudojamo komerciniams tikslams, vertės.
Pagal VĮ Registrų centro sudarytus nekilnojamojo turto verčių žemėlapius aišku, kad daugiausia mokės sostinės verslininkai. Nors Panevėžys pagal komercinės paskirties nekilnojamojo turto kainą šalyje užima tik šeštą vietą, tačiau mūsų miesto verslo atstovai teigia, kad per greitai įvestas mokestis yra smulkiojo verslo žlugdymas ir atveria kelią monopolininkams.
Naujasis mokestis tapo nemalonia naujamete staigmena naujų komercinių pastatų savininkams – kreditus jų statybai paėmę ir komercinę veiklą pradėję verslininkai teigia nežinoję, kad Vyriausybė juos apkraus dar vienu mokesčiu.
Pastangos rezultatų nedavė
Pasak Panevėžio verslininkų asociacijos pirmininko Kazimiero Grabio, skaudžiausiai naujojo mokesčio pasekmes pajus smulkieji verslininkai, komercinę veiklą vykdantys miesto centre. “Čia pastatų vertė didelė, todėl nekilnojamojo turto mokestis, palyginti su priemiesčiu, gali išaugti dvigubai. Smulkusis verslininkas neturi tokios apyvartos, kaip verslo banginiai, bet mokestis visiems vienodas. Kai per metus tegaunama 200 tūkst. litų pajamų, net ir vieno procento pastato vertės mokestis yra didelis. Tai – akivaizdus smulkiųjų verslininkų žlugdymas”, – įsitikinęs K.Grabys. Anot jo, Verslininkų asociacijos atstovai kreipėsi į Vyriausybę, ministerijas su pasiūlymais dėl taikomų mokesčių, tačiau teigiamų rezultatų pasiekti nepavyko. Netgi ankstesnysis ūkio ministras, K.Grabio teigimu, atvirai atstovams pareiškė, kad smulkieji verslininkai yra niekas. “Tą girdėjo šešių miestų asociacijų pirmininkai”, – prisiminė pašnekovas.
Plačiau skaitykite sausio 5 d. “Panevėžio sekundėje”.
Inga Kontrimavičiūtė
tel.(8-655)04720, inga@sekunde.com
Nuotr. K.Grabio nuomone, smulkieji verslininkai – tik baudžiauninkai, kuriuos mokesčiais stengiamasi išstumti iš rinkos. Ties bankroto riba atsidūrusiai “Kaziuko kamarai” naujas mokestis gali būti paskutiniu dūriu.
