Lengvesnes sąlygas alaus importui sudariusi Lietuvos narystė Europos Sąjunga (ES) lemia, kad šalyje vis didėja užsienietiško alaus užimama dalis – ji padvigubėjo ir dabar sudaro apie 7 proc. šalies rinkos.
Nors aludariai kasmet konstatuoja, jog Lietuvos alaus rinka auga, kasmet jie vis labiau jaučia didėjančią užsienietiško alaus konkurenciją, trečiadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.
Statistikos departamento duomenimis, 2005 metų sausį –
spalį, palyginti su tuo pačiu 2004-ųjų laikotarpiu, į Lietuvą įvežta 25,3 proc.
daugiau užsienyje pagaminto gėrimo.
Pasak Lietuvos aludarių asociacijos prezidento Audriaus Vidžio, importinio alaus dalis dar labai smarkiai nedidės, nes Lietuvos aludariai išlaiko stiprias pozicijas. Be to, alus toks produktas, kuris, kaip ir pienas ar duona, vartojamas toje šalyje, kurioje pagamintas, o ilgai laikomas būna prastesnės kokybės.
Prieš porą metų Lietuvą užplūdo pigaus vokiško alaus banga, nes Vokietijoje pradėti dideli ekologiniai mokesčiai į skardines išpilstytam alui. Pernai šio alaus kiekiai sumažėjo. Anot A.Vidžio, tai – natūralu, nes Vokietijos gamintojai persiorientavo ir jiems nebūtina atsikratyti savo produkcijos.
Sumažėjus alaus srautui iš Vokietijos, pernai gerokai padaugėjo iš Lenkijos, Čekijos ir Rusijos įvežamo alaus, o vertinant pagal piniginę alaus vertę pernai įvežamas alus buvo gerokai pigesnis nei 2004 metais.
Nors vartotojams parduotuvėse siūloma įvairaus tiek ES, tiek trečiųjų šalių alaus, tačiau daugiausia į Lietuvą įvežama kaimyninėse valstybėse – Latvijoje ir Estijoje – pagaminto alaus. Pernai sausį-spalį, palyginti su tuo pačiu 2004 metų laikotarpiu, vien iš Latvijos įvežta beveik dvigubai daugiau alaus – 8 mln. litrų.
Iš Estijos ir Latvijos nuolat įvežami nemaži kiekiai alaus, nes Lietuvos alaus daryklas valdančios tarptautinės kompanijos ir kaimyninėse valstybėse turi bendrovių, kurios gamina alų ir Lietuvos rinkai su lietuviškais prekės ženklais.
BNS
