EKONOMIKA
Tik šių metų gale matysime Finansų ministerijos, Pasaulio banko bei Tarptautinio valiutos fondo sugebėjimus nubrėžti Lietuvos ekonominio gyvenimo vektorius 2006 m. Šiuo metu bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės svyruoja nuo 5,9 iki 10 proc. Tiesa, tik keletas spėjikų į vieną ar kitą pusę peržengė 6-7 proc. augimo ribas. Į jas telpa ir pagrindinių Lietuvos bei užsienio institucinių prognozuotojų skaičiai. Finansų ministerija (FM) tikisi 7 proc. bendrojo vidaus produkto augimo 2005 m. ir prognozuoja 6 proc. augimą šiemet. Tuo tarpu Tarptautinis valiutos fondas (TVF) bei Pasaulio bankas (PB) yra pesimistiškesni dėl jau pasibaigusių metų, bet optimistiškesni už ministeriją dėl prasidėjusių naujų metų. Nors visi trys prognozuotojai sutaria, kad šis BVP augs lėčiau nei 2005 m., TVF skaičiuoja, kad pernai BVP turėjo augti 6,8 proc., o šiemet – 6,5 proc. PB atitinkamai prognozuoja – 6,7 proc. ir 6,2 proc. augimą. VERSLO ŽINIOS
ENERGETIKA
“Gazprom” padidinus dujų kainą Lietuvai, jas deginančios šilumos tiekimo įmonės nuo sausio už gamtines dujas mokės gerokai daugiau, todėl šilumininkai skaičiuoja, kad nuo kito šildymo sezono pradžios šiluma gyventojams gali pabrangti 10-20 proc. Į pasikeitusias aplinkybes jau sureagavo sostinę šildanti bendrovė “Vilniaus energija”, ji paskelbė, kad, “Gazpromui” padidinus gamtinių dujų kainą Lietuvai, nebetaikys nuolaidos šilumos energijos kainai. Nuo 2006 metų vasario 1 d. Vilniuje įsigalios 2005 m. balandžio 7 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) patvirtintas 10,58 centų už kilovatvalandę šilumos tarifas. Tačiau neatmetama galimybė, kad šiluma pabrangs ir kituose miestuose, nes Seime teikiami siūlymai šilumos kainą perskaičiuoti ne kasmet, kaip yra dabar, o dažniau – kas pusmetį. Nustačius tokią tvarką, šilumos kaina atitiktų realias kuro kainas ir jau šiemet ji galėtų smarkiai kilti. VERSLO ŽINIOS
Sostinėje brangs šiluma. Nuo vasario bendrovė “Vilniaus energija” taikys 11,109 cento už kilovatvalandę šilumos tarifą. Iki šiol už kilovatvalandę vilniečiai mokėjo 10,4517 cento. Vilniaus miesto energetikai šilumos kainą kelia dėl to, kad auga gamybos sąnaudos. Nuo sausio 1-osios Rusijos koncernas “Gazprom” padidino gamtinių dujų kainą Lietuvai. Pagal koncerno “Gazprom” ir Lietuvos pramonės įmonėms bei šilumos gamintojams dujas tiekiančios bendrovės “Dujotekana” sutartį dujų kainos išaugo beveik 40 proc. Be to, kainos bus perskaičiuojamos kas mėnesį, atsižvelgiant į paskutinių šešių mėnesių mazuto kainos vidurkį. “Vilniaus energijos” komercijos direktoriaus Rimanto Germano teigimu, vasario mėn. numatytas šilumos brangimas – tikriausiai ne paskutinis šiais metais. LIETUVOS RYTAS
FINANSAI
Nuo sausio 1-osios vietoje 33 proc. mokesčio mokėsime 27 proc., todėl naujoji tvarka esą sumažins vadinamųjų atlyginimų vokeliuose mokėjimą. Nukris dalis naštos verslininkams, o žmonės esą turėtų pajusti, kad daugiau uždirba. Tačiau valdžioje sėdintys gerieji dėdės įvedė naują vadinamąjį solidarumo mokestį, motyvuodami tuo, kad 6 procentiniais punktais sumažinus gyventojų pajamų mokestį, valstybės biudžetas patirs nuostolių. Nuspręsta laikinai, iki 2008 metų sausio 1-osios, padidinti pelno mokestį – nuo šių metų vietoje 15 proc. bus mokama 19 proc., o 4 procentinių punktų skirtumas ir yra solidarumo mokestis. Pasak Seimo opozicijos, šis naujas mokestis sumažins verslo plėtrą bei investicijas Lietuvoje, o pagal užsienio investicijas, tenkančias vienam gyventojui, mūsų šalis ir taip yra pačiame Europos Sąjungos (ES) dugne. VAKARŲ EKSPRESAS
Europos Komisijai pateikta dar viena projekto paraiška Sanglaudos fondo paramai gauti. Bendra projekto vertė – 47,527 mln. eurų (164,10 mln. litų). Tai Ventos-Lielupės upės baseino investicinės programos I etapo projektas, kurio tikslas – nuotekų ir vandens sistemų statyba ir rekonstrukcija, vandentiekio ir nuotekų tinklų atnaujinimas ir plėtra Ventos-Lielupės upės baseine. Prašoma Sanglaudos fondo parama sudaro 85 proc., t. y. 40,398 mln. eurų (139,49 mln. litų), valstybės biudžeto lėšos – 7,129 mln. eurų (24,62 mln. litų). VERSLO ŽINIOS
ĮMONĖS
Vilniuje koncentruojasi stambių įmonių ir koncernų administracijos, o Kaunas jau tapo pramonės ir logistikos centru. Per pastaruosius kelerius metus centrinius biurus į Vilnių perkėlė kelios dešimtys įmonių. Tokį žingsnį žengė ir koncernas “Achemos grupė”, kurio administracija iš Jonavos persikraustė į 4 aukštų pastatą Vilniaus Žvėryne. Verslininkų teigimu, tai natūralus procesas, nes sostinė ir ateityje išliks administraciniu centru. “Kauno diena” domėjosi, kokią įtaką Lietuvos miestų biudžetams daro bendrovių migracija. “Bendrovių migraciją skatina poreikis ir ambicijos”. KAUNO DIENA
Praėjusį trečiadienį Kuršėnuose, Kultūros centre vykusio teatralizuoto koncerto “Sudie senieji – susitiksime Naujaisiais” metu paskelbtos geriausios Šiaulių rajono 2005 metų įmonės. Geriausia rajono gamybos įmone pripažinta hidraulinius kėlimo įrengimus gaminanti ir eksploatuojanti UAB “Hidralteka”, vadovaujama Stanislovo Geležinio, įsikūrusi Bubiuose. Pasak Algirdo Baikausko, Šiaulių rajono savivaldybės Ekonomikos ir verslo skyriaus vedėjo, rajono verslui 2005 metai buvo geri – įmonės didina gamybą, daugiau mokesčių sumokama į biudžetą. Šalies ir užsienio kapitalo įmonės randa nišą Šiaulių rajono versle, kuria naujas įmones. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
PASLAUGOS
Nuo ateinančio pirmadienio už vizas į Rusiją diplomatinėse ir konsulinėse įstaigose teks mokėti dvigubai brangiau. Be to, keliautojai turės įsigyti ir Rusijos teritorijoje galiojantį sveikatos draudimo polisą. Rusijos Federacijos generalinis konsulatas Klaipėdoje pranešė, kad nuo sausio 9-osios vienkartinės vizos įforminimas per savaitę kainuos 42 JAV dolerius. Iki tol pigiausia viza kainavo 20 JAV dolerių, brangiausia ir per trumpiausią laikotarpį pateikiama viza – 90 JAV dolerių. Papildomų išlaidų pareikalaus ir privalomas įsigyti medicininis draudimo polisas, kur nurodyta draudimo suma turi būti ne mažesnė kaip 30 tūkst. eurų. Polisus keliautojai galės įsigyti draudimo bendrovėse, pasirašiusiose sutartis su Rusija dėl paslaugų teikimo. VAKARŲ EKSPRESAS
Nuo sausio 1-osios įsigaliojo naujos Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintos Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklės, kuriose įtvirtintos naujos nuostatos vartotojams suteiks daugiau aiškumo bei skaidrumo naudojantis elektroninių ryšių paslaugomis. Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklėse daug dėmesio skiriama paslaugų gavėjo informavimui prieš sudarant sutartį, nustatytas sąskaitų už paslaugas detalumo lygis, interneto paslaugų teikėjo įpareigojimas sutartyje nurodyti minimalią užtikrinamą duomenų perdavimo ir priėmimo spartą. VERSLO ŽINIOS
PREKYBA
Didmeninės prekybos UAB “Sanitex”, per metus užsukusi e. parduotuvę, nuo šiemet joje pradeda prekiauti ir maisto produktais. Lietuvos mažmenininkų teigimu, jeigu tik bus paklausa, jie taip pat įsilies į elektroninę prekybą. Gruodį “Sanitex” e. parduotuvei sukako metai. Per tą laiką ji pasiekė 1 mln. litų apyvartą, o asortimentą paskutinį metų mėnesį papildė ir žaislais. Tačiau, pasak Simonos Balčiuvienės, “Sanitex” Elektroninės komercijos skyriaus vadovės, tai dar ne riba. Nuo šių metų jie, be jau minėtų prekių, elektroninėje parduotuvėje prekiaus ir maisto produktais. Pernai “Sanitex” e. parduotuvei buitinę techniką tiekė apie 30 bendrovių, o jos asortimente buvo per 5 tūkst. prekių. Teigiama, jog tarp pirkėjų yra ne tik jaunimo, bet ir senyvo amžiaus žmonių. VERSLO ŽINIOS
RŪPYBA
Nuo 2004-ųjų gegužės 1 dienos Lietuvoje veikianti EURES (European Employment Service – Europos užimtumo tarnyba) Klaipėdos regione pernai suteikė 2.106 konsultacijas darbo paieškos, įdarbinimo Europos Sąjungoje (ES) ir Europos Ekonominėje Erdvėje (EEE) klausimais. EURES yra bendradarbiavimo tinklas, jungiantis visų ES valstybių, Norvegijos ir Islandijos valstybines užimtumo tarnybas bei jų partnerius – profesines sąjungas, darbdavių organizacijas. Šios sistemos veiklą koordinuoja Europos Komisija. Jos pavedimu buvo sukurtas Europos darbo mobilumo portalas, kuriame yra Laisvų darbo vietų bei Gyvenimo aprašymų duomenų bazės. Šiuo metu Gyvenimo aprašymų duomenų bazėje yra užsiregistravę 1.959 Lietuvos piliečiai, o Laisvų darbo vietų duomenų bazėje yra matomos 892 Lietuvos darbdavių registruotos laisvos darbo vietos. VAKARŲ EKSPRESAS
Lietuvoje EURES biurai veikia aštuoniose darbo biržose. Šie biurai kiekvienam išvykstančiam ar ketinančiam išvykti į ES, Norvegiją ar Islandiją gali suteikti nemokamą informaciją, kur kreiptis, į kokias socialines garantijas šiandien galima pretenduoti, kas turi būti išdėstyta darbo sutartyje. EURES patarėjai taip pat pateikia naujausią ES statistiką apie darbo rinką atskirose šalyse, papasakoja apie sunkumus įsidarbinant, mokesčių mokėjimą, pragyvenimo išlaidas. Daugelis asmenų, apsilankiusių EURES biure, pakeičia nuomonę ir nepasiduoda dabartiniam migracijos bumui. Per 2005 metus EURES patarėjai padėjo įsidarbinti 153 Lietuvos piliečiams ES valstybėse. 54 iš jų įdarbinti per Klaipėdos EURES biurą. VAKARŲ EKSPRESAS
Naujųjų metų išvakarėse Kauno miesto Rotušėje “Gerumo plytomis” buvo apdovanoti kauniečiai, 2005 metais tapę gerumo ir atjautos pavyzdžiu. Tarp įvertintųjų – ir buvusi pedagogė Rita Marija Čekanavičienė. Per kelerius metus ji priglaudė, išgydė ir surado šeimininkus net 250 beglobių kačiukų. KAUNO DIENA
STATYBA
Vyriausybės siūlymą atsisakyti celiuliozės gamyklos statybos projekto Seimas grąžino iniciatoriams tobulinti. Ūkio ministerija pripažįsta tokio akibrokšto nesitikėjusi. Celiuliozės gamyklos statybos Lietuvoje projektas Seimo 2002 m. nutarimu pripažintas valstybinės svarbos projektu, tačiau praėjusios vasaros viduryje Vyriausybės Strateginio planavimo komitetas nusprendė, kad statyti celiuliozės fabriką netikslinga. Vyto Navicko, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko, teigimu, Vyriausybė nepateikė įtikinamų argumentų, kodėl celiuliozės fabriko idėjos reikėtų atsisakyti. Kaip jau anksčiau pranešta, projekto poreikis siekia daugiau kaip 760 mln. JAV dolerių ir Rusijos koncernas “Deko” buvo įsipareigojęs finansuoti naujos gamyklos projektavimą bei statybą. VERSLO ŽINIOS
Pasak Juozo Martinonio, Ūkio ministerijos Pramonės ir verslo departamento direktoriaus, “Seimas įstūmė Vyriausybę į kampą”, – dabar bus tariamasi su Vyriausybės patarėjais ir sprendžiama, kaip toliau elgtis. Taip pat derėtų paaiškinti, kodėl Lietuvai nereikia maždaug 600 darbo vietų, kurias tiesiogiai sukurtų fabrikas, ir dar iki 5 tūkst. vietų, kurios netiesiogiai atsirastų dėl jo veiklos. Skaičiavimai rodo, kad šeštaisiais fabriko darbo metais valstybė iš jo gautų apie 64 mln. litų mokesčių, 15-aisiais – iki 203 mln. litų. VERSLO ŽINIOS
VERSLAS
2006 metai verslui dar kartą primins, kad, nemodernizavus gamybos ir nepradėjus taupiau naudoti energijos šaltinių, ateityje tai gali smogti smukusiu konkurencingumu. 2005 m., pasibaigę žiniomis apie šiemet brangstančias gamtines dujas, neaiškios naftos kainų perspektyvos ir tik kol kas nebrangstanti elektra privers verslą toliau sukti galvas, kaip efektyviau dirbti, kaip sumažinti sąnaudas ir išlikti konkurencingiems šalies ir pasaulio rinkoje. Ir, aišku, teks sukti galvas, iš kur imti lėšų tokios investicijoms. Ši problema Lietuvai, kurios ūkio imlumas energetiniams šaltiniams gerokai viršija ES vidurkį, tampa dar aktualesnė. Rimanto Rudzkio, banko “NORD/LB Lietuva” vyriausiojo analitiko, teigimu, Lietuvos ūkio imlumas energetiniams šaltiniams ES vidurkį viršija bene 6 kartus. Ir dėl to toks brangimas gali pasijusti itin skaudžiai. VERSLO ŽINIOS
Kauno technologijos universiteto Regioninio verslo inkubatorius pasaulinėje konferencijoje “Geriausias technologinis verslo inkubatorius” buvo pripažintas sparčiausiai augančiu. Pasak Prano Bernardo Miliaus, Kauno technologijos universiteto (KTU) Regioninio verslo inkubatoriaus direktoriaus, KTU Regioninis verslo inkubatorius apdovanojimą pelnė už sugebėjimą per 3 mėn. išnuomoti visas inkubatoriaus patalpas Kauno centre rekonstruotame pastate. Per visą gyvavimo laikotarpį KTU Regioniniame inkubatoriuje buvo sukurtos 385 naujos darbo vietos, įvairių mokesčių forma inkubatoriaus įmonės valstybei iki šių metų pradžios sumokėjo daugiau kaip 13,5 mln. litų. VERSLO ŽINIOS
Per visą KTU Regioninio verslo inkubatoriaus veiklos laikotarpį jo paslaugomis jau pasinaudojo daugiau kaip 150 įmonių, ir tik 9 iš jų, išėjusios iš verslo inkubatoriaus, sustabdė savo veiklą. Jaunų įmonių “išgyvenimo” sėkmės rodiklis KTU Regioniniame verslo inkubatoriuje siekia daugiau kaip 90 proc., o vidutinis “sėkmės” rodiklis Lietuvoje yra mažesnis nei 30 proc. VERSLO ŽINIOS
ŽEMĖ
Prieš Naujuosius metus dviem Šiaulių apskrities rajonų
pieno ūkių šeimininkams įteikti sertifikatai, suteikiantys teisę gaminamą
produkciją žymėti sveikumo ženklu. Sertifikatai įteikti Šiaulių rajono ūkininkui
Bronislovui Baristai ir Joniškio rajono UAB “Drąsutaičiai” direktoriui Jonui
Pidkovai. Pasak Nijolės Bujauskienės, apskrities Valstybinės maisto ir
veterinarijos tarnybos veterinarijos gydytojos-inspektorės, šie ūkiai visiškai
atitiko geros higienos ir gero ūkininkavimo praktikos reikalavimus bei Europos
Sąjungos standartus. Su šiuo sertifikatu minėti ūkiai įgijo teisę laisvai
išvežti produkciją į Europos Sąjungos šalis. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
ELTA
