ENERGETIKA
Vakar Konkurencijos taryba (KT) nusprendė, kad bendrovė “Mažeikių nafta” piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi, ir įpareigojo ją nutraukti konkurenciją pažeidžiančius veiksmus bei sumokėti 32 mln. litų dydžio baudą. Tai didžiausia kada nors tarybos skirta bauda. Bendrovės advokatai teigia ketinantys skųsti šį sprendimą. “Mažeikių naftai” – 32 mln. litų bauda”. RESPUBLIKA
Jeigu baudos nepavyks panaikinti teisme – Mažeikių bendrovę gali užpulti mažesnieji degalų prekybininkai. Jie galėtų mėginti per teismą susigrąžinti negautas pajamas. Tai vakar pabrėžė Rimantas Stanikūnas, Konkurencijos tarybos pirmininkas, komentuodamas tarybos sprendimą “Mažeikių naftai” (MN) skirti baudą už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi rinkoje ir įpareigoti ją nutraukti pažeidžiamus veiksmus. Anot R. Stanikūno, ES dabar ginčijamasi dėl tokios žalos atlyginimo tvarkos ir kaip reikėtų apskaičiuoti negautą pelną, kurį įmonės būtų uždirbusios esant sąžiningai konkurencijai. VERSLO ŽINIOS
Tačiau KT skirtos baudos pagrįstumą dar turės nustatyti teismai, į kuriuos kreipsis MN. O vėliau savo pretenzijų pagrįstumą turės įrodyti ir nukentėjusios įmonės. Savo ruožtu “Mažeikių nafta” peikia Konkurencijos tarybos tyrimą, kaip neturintį pagrindo. Teigiama, kad KT tyrimas turi esminių teisinio ir ekonominio pobūdžio trūkumų, ignoruojamos rinkos ir ekonomikos realijos bei naftos pramonėje susiklosčiusi praktika, taip pat ignoruojami precedentai ES ir Lietuvoje, klaidingai vertinami įrodymai, padaryta esminių procesinių pažeidimų. “Baudžia, kad net gaudžia” VERSLO ŽINIOS
Žlungančio koncerno “Jukos” valdomai bendrovei nepadėjo net tai, kad jai šiame procese atstovauja kone 20 advokatų iš garsių tarptautinių kontorų. “Įmonės neišgelbėjo net 20 advokatų”. LIETUVOS RYTAS
“Mažeikių naftos” generalinis direktorius Polas Nelsonas Inglišas griežtai atmetė pateiktus kaltinimus dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi. Pasak jo, “atrodo, kad kyla emocinis poreikis nubausti bendrovę už dideles degalų kainas, didelį pelną ir už tai, kad įmonė dirba konkurencingai”. Jis teigė sutinkąs, kad degalų kainos – aukštos, “tačiau tai – ne dėl “Mažeikių naftos”. Įmonės vadovas tvirtino, kad “Mažeikių nafta” nėra rinkos vedlė, o mažmeninės degalų kainos Lietuvoje yra mažesnės nei vidutiniškai 25-iose Europos Sąjungos šalyse. “Antausis “Mažeikių naftai”. KAUNO DIENA
FINANSAI
Prezidentas Valdas Adamkus artėjančių švenčių proga ne tik negaus papildomos išmokos, bet ir dalies 8 tūkst. litų siekiančios algos. Prezidentūros kanceliarijai metų pabaigoje pristigus pinigų, viso atlygio negaus ir kiti jos darbuotojai. Prezidentas Valdas Adamkus vakar žurnalistams sakė nustebęs, kad prieš šventes negaus dalies algos. Šalies vadovas iškvietė pasiaiškinti kanclerį Osvaldą Markevičių. Kancleris teisinosi apie seniai egzistuojančią problemą nežinojęs, nes dirbti pradėjo vasario mėnesį. Pasak jo, pernai nesumokėtos gruodžio mėnesio algos buvo padengtos iš sausio atlyginimams skirtų lėšų, todėl šiems metams lėšų vėl pritrūko. Jis taip pat teigė, kad Prezidentūrai per metus nepavyko sutaupyti lėšų, todėl premijos nebus mokamos. RESPUBLIKA
Artėjančių švenčių proga premijų negaus nei Seimo, nei Vyriausybės nariai. Šventinėmis išmokomis bus pamaloninti tik taupių ministerijų darbuotojai. Bene didžiausias kalėdines išmokas gaus Susisiekimo ministerijos darbuotojai – greičiausia tarnybinio atlyginimo dydžio premijas. Ūkio ministerijos darbuotojai gali tikėtis 70 proc. algos sudarančių išmokų. Pasak finansų ministro patarėjo Ričardo Slapšio, preliminariais skaičiavimais, darbuotojai galės džiaugtis vidutiniškai 47 proc. algos dydžio išmokomis, tačiau, tai nebus kalėdinės premijos, pinigai bus paskirstyti pagal nuveiktus darbus, įgyvendintus projektus. Šiais metais kariams, Krašto apsaugos sistemos tarnautojams ir dirbantiems pagal darbo sutartį, bus išmokėtos premijos nuo 55 proc. iki 65 proc. pagrindinio atlyginimo, šventines išmokas gaus Aplinkos, Teisingumo ministerijų darbuotojai. Bene prasčiausiai tvarkytis su pinigais šiemet sekėsi Sveikatos apsaugos ministerijai. RESPUBLIKA
Vakar Kauno miesto taryba sprendė, ar nutraukti miesto švietimo įstaigų koncesijos konkursą, kuris jau du mėnesius kelia aistras. Vėlai vakare politikai apsisprendė atsisakyti koncesijos, tačiau diskusijos dėl tokio sprendimo nesibaigė. Posėdis truko beveik 12 valandų, ir Taryba nubalsavo už tai, kad 2004 metų gruodžio 23 dieną Tarybos sprendimas dėl pritarimo koncesijos būdu tvarkyti švietimo įstaigų ūkį netektų galios. Tarybos nariai skirtingai vertino priimtą sprendimą: vieni tikino, kad koncesijos konkursas nutrauktas, kiti mano, jog jis dar tęsiamas. Pasak Konservatorių frakcijos seniūno Andriaus Kupčinsko, nutraukti derybas 22 tarybos nariai siekia dėl to, kad Taryba neturėjo galimybės susipažinti su koncesijos konkurso sąlygų projektu. KAUNO DIENA
ĮMONĖS
Šiaulių oro uosto įmonės direktoriaus pareigas vakar laimėjo ir iš karto į jas buvo paskirtas šiaulietis verslininkas Romas Mikšys – “Asmi” automobilių centro savininkas. Miesto Taryba skubos tvarka sprendė oro uosto vadovo klausimą, nes civiliniams skrydžiams aptarnauti prieš dvejus metus įsteigta Savivaldybės įmonė nepajėgia plėtoti veiklos. Įmonė išsilaiko tik iš Tarybos periodiškai seikėjamų miesto pinigų. Vakar politikai įmonei vėl skyrė 170 tūkst. litų – įstatiniam kapitalui didinti. O iš viso jau bus atseikėję 620 tūkst. litų. Pagal specialybę R. Mikšys yra pradinių klasių mokytojas, šiuo metu studijuoja ekonomiką, finansus ir bankininkystę Šiaulių universiteto magistrantūroje. 45 metų liberalcentristas R. Mikšys oro uostui pradės vadovauti nuo sausio 3 dienos. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Rusijos inspektoriai šiandien baigia tikrinti Lietuvos įmones, norinčias eksportuoti į Rusiją. Nors leidimus eksportuoti produktus turi gerokai per pusšimtį įmonių, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, aktyviai ten prekiauja tik maždaug 5 bendrovės. Inspektoriai šią savaitę jau aplankė utilizavimo AB “Rietavo veterinarinė sanitarija” ir mėsos perdirbimo įmones “Nematekas” bei “Vilniaus mėsa”. Šis inspektorių vizitas – jau ketvirtas Lietuvoje, o leidimus vežti turi 69 įmonės. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba skelbia, kad per šių metų sausį-lapkritį buvo eksportuoja 5.500 tonų mėsos produktų, o pernai per tą laiką – tik 1.100 tonų, pieno ir jo produktų apimtys išaugo nuo 25 tūkst. iki 37 tūkst. tonų, o žuvų pardavimai per tą laiką išliko panašūs – apie 23 tūkst. tonų. VERSLO ŽINIOS
Klaipėdos jūrų krovinių kompanija “Klasco” jau viršijo planuotą šių metų 9 mln. tonų krovinių apyvartą ir iki metų galo tikisi dar perkrauti ketvirtį mln. tonų. Šis rezultatas bus 28 proc. didesnis nei 2004-ųjų krova, kai didžiausia Klaipėdos uosto krovos kompanija perkrovė 7,2 mln. tonų krovinių. 2005-ieji tapo metais, kai kompanija pasiekė aukščiausius gamybinius rodiklius nuo privatizacijos. Anot bendrovės valdybos pirmininko, koncerno “Achemos grupė” prezidento Bronislovo Lubio, nuožmi vidinė uosto konkurencija lemia tai, kad kai kuriuos krovinius tenka perkrauti taikant mažesnius nei savikaina tarifus. Vis dėlto “Klasco” pavyko padidinti ne tik krovinių, bet ir gautų pajamų apimtis. Bendrovės atstovai mano, kad šiemet bus gauta daugiau pajamų nei prognozuota (115 mln. litų). Pernai “Klasco” finansinis rezultatas buvo 96,9 mln. litų. Iš viso bendrovė krauna apie 60 rūšių įvairių krovinių. VAKARŲ EKSPRESAS
Vilniškė UAB “Elektroninių mašinų perdirbimas” iki kitų metų pabaigos ketina atidaryti pirmąją Baltijos šalyse senų šaldytuvų perdirbimo gamyklą, į kurią investuos 5 mln. litų. Almonto Kybarto, UAB “Elektroninių mašinų perdirbimas” (EMP) generalinio direktoriaus, teigimu, “artimiausios šaldytuvų perdirbimo gamyklos yra Suomijoje ir Lenkijoje,o Baltijos šalyse mes būsime pirmieji”. Nauja gamykla bus statoma Vilniaus r. esančios EMP elektronikos atliekų perdirbimo gamyklos teritorijoje. Ji pradės veikti iki 2006 m. pabaigos. Per metus joje planuojama perdirbti nuo 5 iki 10 tūkst. tonų senų šaldytuvų, o iš perdirbtų šaldytuvų antrinių žaliavų (metalo, polistirolo) pardavimo EMP tikisi gauti 3-4 mln. litų pajamų. VERSLO ŽINIOS
RINKOS
Pastarųjų dienų Vilniaus vertybinių popierių biržos sensacija tapo alaus daryklos “Gubernija” akcijos, kurių kaina per pora dienų išaugo net 34,28 proc. Antradienį “Gubernijos” akcijų kaina buvo 1,05 lito, o vakar ji pakilo net 34,28 proc. – iki 1,41 lito. Vaidas Jonutis, “Finastos” finansų makleris, tokį akcijų kainos augimą aiškina tikėtinu akcijų paketo pardavimu. Pasak V. Jonučio, kai prabylama apie įmonės akcininkų pasikeitimą, akcijų kaina visada išauga. Manoma, kad staigų “Gubernijos” akcijų kainos augimą galėjo įtakoti žinia, jog alaus daryklos akcijų paketą ketina įsigyti “Respublikos” grupės savininkas Vitas Tomkus. RESPUBLIKA
Finansų maklerio įmonė “Jūsų partneris” vakar pranešė, kad V. Tomkus sudarė preliminarų kontraktą su stambiausiu “Gubernijos” akcininku Takhiru Chabajevu. Šiam Rusijos verslininkui priklauso 49,9 proc. alaus daryklos akcijų. Lietuvos pilietis iš ne Lietuvos piliečio už 15,5 mln. litų ketina įsigyti 43,89 proc. vienos seniausių Lietuvos įmonių – “Gubernijos” akcijų. Tiesioginiu sandoriu už vieną lito nominalios vertės “Gubernijos” akciją ketinama mokėti 1,62 lito. Po šios naujienos visa “Gubernijos” akcijų pasiūla maksimalia kaina buvo tiesiog iššluota. Analitikai prognozuoja, kad šiandien kainos kartelė gali būti kilstelėta dar 15 proc., iki 1,62 lito. Jeigu didžiausio “Gubernijos” akcininko T. Chabajevo valdomą paketą nupirktų V. Tomkus, Šiauliuose veikianti bendrovė iš kitų didžiųjų šalies alaus daryklų išsiskirtų tuo, jog vienintelė būtų valdoma lietuviško kapitalo. RESPUBLIKA
SEB Vilniaus banko vyresniojo finansų maklerio Arvydo Jacikevičiaus teigimu, “Gubernijai” tikrai trūko finansinio investuotojo, kuris pagelbėtų bendrovei susitvarkyti pinigų srautus ir palengvintų įsipareigojimus bankui. Mat, pasak A. Jacikevičiaus, “Gubernija” pastaruoju metu itin daug investavo atnaujindama technologijas ir pan., todėl nemažai skolinosi ir skolų atidavimas lemia, kad įmonė dirba nuostolingai. VERSLO ŽINIOS
PASLAUGOS
Į sostinės Gedimino prospektą grįžta australiškos virtuvės oazė – buvusiose restorano “Kukabara” patalpose atidarytas naujas restoranas “Kuko baras”. Jaukiose 150 vietų salėse bus galima paragauti ir egzotiškų patiekalų, pavyzdžiui, iš strutienos, ir tradicinių Europos šalių virtuvių valgių. LIETUVOS RYTAS
RŪPYBA
Vakar Biržų tvirtovėje įvyko tradicinis labdaros koncertas, kurio metu paaukotos lėšos bus skirtos neturtingų šeimų vaikams ir našlaičiams paremti. Šiais metais labdaros vakarą organizavo Biržų rajono verslininkų asociacija. Vakaro metu surinkta daugiau kaip 5,5 tūkst. litų. Pasak Biržų rajono verslininkų asociacijos prezidentės Vilmos Strelcovos, už tuos pinigus ketinama surengti vaikams ekskursiją į Jūrmalos (Latvija) vandens atrakcionų parką bei Rygą. PANEVĖŽIO RYTAS
ŽEMĖ
Biurokratiniai suvaržymai, sudėtingas žemės paskirties keitimo mechanizmas, kiti trukdžiai bei didelė nekilnojamojo turto paklausa didins žemės sklypų kainas didmiesčiuose, prognozuoja “Ober-Haus” ekspertai. Pasak ekspertų, investicijos į žemę yra ganėtinai saugios, ypač kai perkama remiantis racionaliais kriterijais bei įvertinus visus rizikos veiksnius. Komercinės paskirties žemės sklypai Vilniaus centre dabar kainuoja nuo 150 tūkst. iki 500 tūkst. litų už arą. Kituose Vilniaus rajonuose žemė kainuoja nuo 50 tūkst. iki 200 tūkst. litų už arą. VERSLO ŽINIOS
ELTA
