“Sunkios tos Kalėdos”, – lipdukas su tokiu užrašu
užklijuotas ant Panevėžio apskrities pašto direktoriaus pavaduotojos Zitos
Vilčinskienės kabineto durų. Gal ir keistas šis užrašas, bet pašto darbuotojams
švenčių sezonas yra tikrai sunkus – tenka dirbti išsijuosus. Artėjant žiemos
šventėms dauguma žmonių galvoja apie linksmybes, poilsį, o pašto kolektyvas
neturi kada atsikvėpti – laiškų ir siuntų tada gerokai padaugėja.
Keliolika tūkstančių laiškų per dieną
“Kalėdos mums yra sunkios kiekvienais metais, nes didėja darbo krūvis. Rūšiuotojos dirba kur kas ilgiau. Joms padėti ateina kitų pašto skyrių darbuotojai”, – “Sekundei” sakė Z.Vilčinskienė. Pasak jos, šventinių laiškų ir siuntų bumas prasidėjo šios savaitės pradžioje. Dabar daugiausia korespondencijos gaunama iš kitų Lietuvos vietų. Iš užsienio laiškų bumas, kaip įprasta, prasidės po Kalėdų, nes iš kitų šalių siunčiama korespondencija eina ilgiau. Z.Vilčinskienė sakė, kad paprastomis dienomis paštas vidutiniškai išsiunčia apie 2000 laiškų, maždaug tiek pat korespondencijos ir gauna. “O dabar per dieną išsiunčiame po 10-15 tūkstančių kalėdinių laiškų ir bemaž tiek pat korespondencijos gauname. Po Naujųjų metų mažiau tenka išsiųsti, bet gavimo bumas tęsiasi”, – pasakojo direktoriaus pavaduotoja.
Z.Vilčinskienė pažymėjo, kad pastaraisiais metais daugėja tarptautinių laiškų ir siuntinių, nes vis daugiau Lietuvos gyventojų dirba užsienyje. Įprasta dieną užsienio korespondencija sudaro apie 30 procentų visų laiškų, o per žiemos šventes praktiškai kas antras siunčiamas ar gautas laiškas yra tarptautinis. Nors darbo yra labai daug, per šventes paštininkams taip pat reikia pailsėti. Todėl, sekant europiniu pavyzdžiu, nutarta, kad gruodžio 25-27 bei sausio 1-2 dienomis paštas nedirbs. Darbuotojai ilsėsis ir kartu su kitais džiaugsis žiemos šventėmis.
Siuntėjams žinotina
Z.Vilčinskienė pažymėjo, kad gaunama ir tokių laiškų, kai ant voko nėra gavėjo adreso arba jis ne visas parašytas. Kai kurie siuntėjai nurodo vien gavėjo pavardę ir daugiau nieko, kai kurie – gavėjo pavardę ir gatvės pavadinimą, bet pamiršta parašyti miestą, į kurį siunčia laišką. Tokie netikslūs laiškai paliekami saugoti pašte. Ten jie guli pusę metų, paskui perduodami Valstybinei mokesčių inspekcijai. Šie laiškai būtų grąžinami siuntėjams, bet jie retai užrašo savo pavardę ir tikslų adresą. Todėl Z.Vilčinskienė kreipiasi į gyventojus: “Prašome nurodyti ant vokų savo adresą, kad mes žinotumėme, kur grąžinti laišką, jeigu jis nepasieks adresato”.
Dar vienas dalykas, dėl kurio skundžiasi pašto darbuotojai, – gyventojai neklauso jų ir siunčia tabako gaminių į Vokietiją, Airiją, Italiją: šios šalys nepriima paštu siunčiamo tabako. Į Jungtinę Karalystę galima siųsti rūkalus tik kaip dovaną – labai mažais kiekiais. Todėl muitininkai konfiskuoja šias nelegalias siuntas ir skiria pinigines baudas jų siuntėjams. Pagal nuo gruodžio 15 dienos įsigaliojusias taisykles pašto darbuotojai turi teisę reikalauti iš siuntos siuntėjo pateikti asmens tapatybės dokumentą – tai padeda pareigūnams nustatyti taisyklių pažeidėją.
Rašytas ranka laiškas – malonesnis
Šiandien, XXI amžiaus pradžioje, žmonės rašo vis mažiau laiškų. Jie renkasi lengvesnį ir greitesnį būdą – elektroninį paštą, o per šventes siunčia vienas kitam virtualius atvirukus. Bet Z.Vilčinskienė pažymėjo, kad nors elektroninė paslauga tampa vis populiaresnė ir jos vartotojų vis daugėja, vokuose siunčiamų šventinių laiškų kiekis per pastaruosius metus nesumažėjo.
“Manau, kad rasti pašto dėžutėje ranka rašytą laišką arba atviruką vis dėlto yra maloniau. Aš ir pati laiškus rašau ranka”, – sakė ji.
Romanas Zinčenka
tel. 511223, roman@sekunde.com
S.Kašino nuotr. Laiškų rūšiuotojos šiomis dienomis dirba išsijuosusios.
