Netiesioginės aukos
Panikos būseną gali sukelti įvairūs tragiški įvykiai pasaulyje – teroro aktai, gamtos stichijos ir kiti kataklizmai. Ir gana dažnai kenčia ne vien tik tiesiogiai patyrusieji tas nelaimes. Kai kurie žmonės, pamatę per televizorių siaubingus vaizdus arba apie juos perskaitę, į viską reaguoja gana jautriai – būna apimti nerimo, negali užmigti, jaučiasi nesaugūs.
Esant tokiai situacijai labai svarbu blaiviai įvertinti, kaip vienas ar kitas tragiškas įvykis gali turėti įtakos būtent jums, jūsų artimiesiems. Tai padės išvengti nežinomybės baimės. Juk nugalėti ją daug lengviau, jeigu žinoma, iš kur gresia pavojus. Žmonės dažnai nesuvokia, ko galima laukti, ne visada tiki masinės informacijos priemonių pateiktais faktais. Ir ta nežinomybė – viena iš panikos priežasčių.
Kad baimę nugalėtumėte, pasistenkite nukreipti dėmesį kitur. Susitikite su draugais, užsiimkite mėgstama veikla. Stenkitės nebūti vieni su savo mintimis, pasitarkite su artimaisiais, darykite tai, kas atitrauks jūsų dėmesį.
Žinoma, žmonės labai skirtingi. Vienam nusiraminti gali padėti vyno taurė, kitam raminamieji vaistai. Bet tai – laikina priemonė, galima sakyti – greitoji pagalba. Ir jei ji pasirodė neefektyvi, reikia kreiptis į psichoterapeutą. Jam padedant žmogaus pasąmonė tarsi virsta sąmonė. “Kas su manimi darosi? Kodėl taip yra?” – paklausiama. Ir jeigu kyla toks klausimas, vadinasi, padėtis kontroliuojama, paniką galima nugalėti ir grįžti į visavertį gyvenimą.
Vyrai taip pat bijo
Normalus žmogus jaučia baimę, bet ji negali būti ilgalaikė. Jei taip yra, reikia gydytis, nes organizme atsiranda rimtų biocheminių pakitimų. Kartais baimės jausmas būna toks stiprus, kad pereina į panikos priepuolius. Tai trunka maždaug 10-15 min. Žmogui atrodo, kad staiga atsitiks kas nors labai baisaus, o jis negalės pasipriešinti. Tokio priepuolio metu jaučiamas skausmas krūtinėje, širdis ima smarkiai plakti, išprakaituojama, gali atsirasti smaugimo, pykinimo pojūtis. Priepuolis praeina, bet po kurio laiko vėl pasikartoja.
Be vaistų, aišku, tokiais atvejais jau nebeapsieisi. Juos paskiria tik gydytojas, įvertinęs ligonio būklę. Gydytojas gali paskirti psichoterapiją, gydomąją mankštą, akupunktūrą. Padeda plaukimas, fizioterapinės procedūros.
Kartais manoma, kad panikos priepuolius išgyvena daugiausia moterys. Bet taip nėra. Nuo tos psichologinės įtampos kenčia ir vyrai, bet jie daug rečiau kreipiasi pagalbos į specialistą – galbūt to padaryti neleidžia jų vyriška ambicija. Retas kuris stipriosios lyties atstovas prisipažins, kad bijo. Labai dažnai panikos priepuoliai užeina sergantiesiems depresija.
Padės tinkamas maistas ir vaistažolės
Kai kurie specialistai teigia, kad panikos priepuolius gali sukelti netinkama mityba, kai organizmas negauna pakankamai B grupės vitaminų, kalcio ir magnio. Liga išprovokuojama, kai nesaikingai vartojama alkoholio, daug geriama kavos, piktnaudžiaujama cukrumi.
Paniką gali sukelti ir kai kurie vaistai, ypač jei vartojami ne taip, kaip nurodė gydytojas. Jeigu ligonis gydosi nuo depresijos ir nustojo gerti vaistus, taip pat gali kilti panikos priepuolių.
Kai kamuoja nerimas, baimė, galima išbandyti liaudies medicinos receptų: siūloma gerti įvairių vaistingųjų augalų nuovirų ar užpilų. Vienas iš tokių augalų – melisa, nes ji ramina nervų sistemą, ypač esant nemigai, susijaudinus. 10 g susmulkintų melisų užpilkite stikline verdančio vandens, palaikykite 50 min., perkoškite ir gerkite prieš valgydami 2-3 kartus per dieną po pusę stiklinės. Melisų nuoviro galite įpilti į vonią ir joje pagulėti 15-20 min.
Nuo neurozių, padidėjusio jautrumo galima gerti apynių spurgų užpilą. 1 valgomąjį šaukštą susmulkintų spurgų užpilkite stikline verdančio vandens ir 15 min. kaitinkite verdančio vandens vonelėje. Kai atvės, perkoškite ir gerkite po šaukštą 3 kartus per dieną prieš valgydami. Daug gerti apynių spurgų preparatų nepatartina, nes gali pradėti pykinti.
Sukatžolių užpilas pasižymi raminamuoju poveikiu – manoma, kad jis yra stipresnis nei valerijono. 15 g susmulkintų sukatžolių užpilkite stikline verdančio vandens, 15 min. kaitinkite verdančio vandens vonelėje, nukelkite, perkoškite, žaliavą nusunkite, pripilkite virinto vandens, kad skysčio būtų 200 ml, ir gerkite po trečdalį stiklinės 2 kartus per dieną likus valandai iki valgant.
Ir vartojant liaudies medicinos priemones geriausia pasitarti su gydytoju. Galbūt jis, ištyręs jūsų sveikatą, rekomenduos kitus vaistus.
Parengė L.Žukaitė
