PREKYBA
Vykstant kalėdinei prekybai, prasidedančiai iškart po Vėlinių, šalies prekybininkų apyvarta išauga 30-50 proc. Prekybininkų tvirtinimu, tautiečiai kasmet vis plačiau atveria pinigines, renkasi brangesnius produktus bei dovanas. Bendrovės “VP Market” prognozėmis, šiais metais šventinių prekių pardavimas, palyginti su praėjusiais metais, gali būti didesnis apie 40 proc. Pasak UAB “Topo centras” projektų vadovės Aurelijos Rusteikienės, per šventinę prekybą bendrovei priklausančių prekybos centrų apyvarta išauga net 60-80 proc. Šiais metais prieš šventes visos prekybos sistemos skubėjo atidaryti kuo daugiau naujų parduotuvių. Ne viename mieste atidaryti dideli prekybos centrai, o Kaune ir Klaipėdoje – du didžiuliai pramogų centrai. Klaipėdos “Akropolyje” šiuo metu veikia 100 parduotuvių, Kauno “Megoje” – 130. RESPUBLIKA
Paaiškėjo, kad gerai žinoma bendrovė “Lėvuo” įvežė nesaugią prekę – juodų plastikinių termopuodelių kavai ruošti “Smart cafe”, kurie netinka sąlyčiui su maistu. Jie buvo platinti įvairiose parduotuvėse vasario-gegužės mėnesiais. Tai tapo žinoma po to, kai apie tai Lietuvą informavo Europos Komisija, o mūsų šalies institucijos – šią bendrovę. Tokią išvadą padarė ir tyrimų rezultatus Europos Komisijai perdavė puodelius tyrusi Danijos laboratorija. Bendrovės”Lėvuo” atstovės spaudai Olgos Belovos tikinimu, minėtų puodelių turėtojai gali kreiptis į tą parduotuvę, kurioje pirko prekę, ir jiems bus gražinti pinigai, nesvarbu, ar jie turės kasos čekį, ar neturės. Tačiau O. Belova negalėjo paaiškinti, kodėl bendrovė delsė informuoti apie tai vartotojus. PANEVĖŽIO RYTAS
Statybinių medžiagų ir namų dekoravimo UAB “Ermitažas”, šiuos metus baigianti su 100 mln. litų apyvarta, neslepia, kad tik balandį rinkoje startavusiai parduotuvei nemažai pirkėjų padėjo prisikviesti bendrovės išleisti “Ermitažo” pinigai. Rinkodaros specialistai ir teisininkai sutaria, kad tai puiki priemonė pirkėjų lojalumui skatinti, tačiau pažymi, jog tai jokie pinigai. “Ermitažo” pinigai rinkoje cirkuliuoja nuo šių metų birželio 17 d. ir joje suksis iki 2006 m. kovo 31 d. Pirkėjai, įsigiję prekių “Maximos” prekybos centruose už tam tikrą sumą, gauna “Ermitažo” 1, 2 ar 5 litus, o vėliau jais centre bei “Delano” restoranuose gali sumokėti ne daugiau kaip 30-50 proc. pirkinio sumos. Alis Jaramaitis, Lietuvos banko Mokėjimo sistemų departamento direktorius, primena, kad teisę leisti pinigus Lietuvoje turi tik Lietuvos bankas. Pasak jo, “Ermitažo” pinigai veikia tik vidiniame tinkle, todėl “jie yra rinkodaros priemonė, tam tikra nuolaida”. VERSLO ŽINIOS
ENERGETIKA
Specialiųjų tyrimų tarnyba toliau sieks, kad Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai būtų sudarytos kuo geresnės sąlygos priimti sprendimus skaidriai, o Ūkio ministerija kol kas nemato reikalo pokyčiams. Neoficialiais duomenimis, apie galimybes Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (VKEKK) sprendimus priimti skaidriau turi būti kalbama planuojamame ūkio ministro Kęstučio Daukšio ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus Povilo Malakausko susitikime. Kada jis turėtų įvykti, kol kas neaišku. Kaip jau anksčiau pranešta, Ūkio ministerija (ŪM) atmetė STT pastabas dėl komisijos darbo nustatant elektros kainas. “Elektros sektorių STT skaidrina toliau”. VERSLO ŽINIOS
ĮMONĖS
Lietuvos įmonės per 3 šių metų ketvirčius gavo ne tik 34 proc. daugiau pajamų, bet ir 20 proc. padidino pelną – uždirbo tiek, kiek pernai per visus metus – 5,5 mlrd. litų. Tačiau, pasak analitikų, maloniai nustebinusi įmonių pelningumo statistika ne visai tiksliai atspindi tikrąją padėtį. Jie taip pat apgailestauja, kad valdžia neišlaiko teisingos politikos krypties. Kitų metų prognozės optimizmu netrykšta. Dalis tokių prognozių priežasčių – gerokai brangsiantys energetikos ištekliai, toliau augsiančios darbo sąnaudos, smarkėsianti konkurencija Lietuvos ir tarptautinėse rinkose. Kita dalis – valdžios sprendimai arba jų nebuvimas. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) rengiamame tyrime dalyvavę verslininkai prognozuoja, kad kitąmet įmonių vidutinis pelningumas sieks 6,4 proc., toks pats buvo prognozuotas ir šiems metams. Verslininkai kitąmet prognozuoja mažesnę nuosavybės grąžą – šiemet ji turėtų būti 11,9 proc., kitąmet – 11,7 proc. VERSLO ŽINIOS
Kauno UAB “Arx Baltica”, poligrafijos įmonė, didina apyvartą atkakliai kovodama dėl rinkos Lietuvoje ir dairydamasi į užsienį. Ypač didelį dėmesį bendrovė skiria darbo našumo didinimui. Pasak Rolando Dovidaičio, UAB ‘”Arx Baltica” generalinio direktoriaus, “apyvarta šiemet ūgtelės maždaug trečdaliu, didžioji to augimo dalis – iš konkurentų atsikovota Lietuvos rinkos dalis”. Kauno įmonė kitąmet planuoja žengti į Vakarų Europos rinką – tikimasi maždaug 20 proc. apyvartos augimo, daugiausia eksporto sąskaita. “Arx Baltica” turi filialus Vilniuje ir Šiauliuose. Kiek daugiau nei prieš metus į naujos spaustuvės statybą Kauno priemiestyje Aleksote investavusi 8 mln. litų, dabar įmonė statosi priestatą – jo statyba kainuos apie 700.000 litų. Bendrovėje spausdinama reklaminė produkcija, pakuotės, žurnalai, knygos. VERSLO ŽINIOS
Vakar posėdžiavusi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo taryba pritarė 2006-2013 metų investicijų programos projektui. Jame numatoma per ateinančius metus į uostą investuoti 1,055 mlrd. litų. Ši suma prilygsta investicijoms, kurias valstybė nukreipė į uostą per praėjusius dešimt metų. Tačiau šios lėšos nebus skiriamos naujam uostui – pasak Susisiekimo ministro Petro Čėsnos, apie konkrečius planus Melnragėje statyti giliavandenį uostą bus galima pradėti kalbėti, kai dabartinis uostas bus visiškai modernizuotas ir krovos apimtys jame išaugs dvigubai – iki 40 mln. tonų per metus. VAKARŲ EKSPRESAS
Uosto plėtojimo tarybai vakar taip pat buvo pristatyta Lietuvos laisvosios rinkos instituto ir uostamiesčio universiteto parengta studija apie Klaipėdos uosto ekonominę ir socialinę reikšmę Klaipėdos miestui, regionui ir Lietuvos valstybei. Artimiausiu metu ši studija bus pristatyta žiniasklaidai. VAKARŲ EKSPRESAS
PASLAUGOS
Vakar Klaipėdos vicemeras Vidmantas Plečkaitis sumanė netradicinę akciją – jis užsuko į kalėdinį paštą uostamiesčio centre, ir išsiuntė laišką į Laplandiją – Kalėdų Seneliui, į kurį kreipėsi “dėl didelio klaipėdiečių rūpesčio – jiems atimta galimybė už suvartotą vandenį atsiskaityti pašte. Jau kitą mėnesį paštas nebepriims įmokų už vandenį… ” Laiške prašoma “padovanoti klaipėdiečiams galimybę ir po Naujųjų atsiskaityti už vandenį pašte tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir iki šiol”. Pasak V. Plečkaičio, tokios akcijos griebtasi netekus vilties susikalbėti su “Lietuvos paštu”. Tačiau atrodo, kad pagalbos miestiečiai gali sulaukti ir iš kitur, mat uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius gavo Lietuvos savivaldybių asociacijos raštą, kuriame teigiama, kad apmokėjimo už vandenį problemos bus sprendžiamos. Vicemero teigimu, kiekvieną mėnesį pašte už vandenį atsiskaito beveik 30 tūkst. klaipėdiečių. RESPUBLIKA
RŪPYBA
Vakar posėdžiavusi Trišalė Taryba pritarė siūlymui nuo 2006 metų liepos 1 dienos padidinti minimalią mėnesio algą (MMA) iki 600 litų. Realios mažiausiai uždirbančių žmonių pajamos (atskaičius mokesčius) padidės apie 50 litų. Taip atsitiks todėl, kad nuo liepos 1 dienos iki 27 proc. sumažės gyventojų pajamų mokesčio tarifas. Trišalę tarybą sudaro Vyriausybės, darbdavių ir profesinių sąjungų atstovai. Dabar MMA siekia 550 litų. Pastarąjį kartą ji padidėjo nuo šių metų liepos. Trišalė taryba taip pat pritarė siūlymui padidinti minimalų valandinį atlygį iki 3,58 lito. Dabar jis siekia 3,28 lito. Statistikos departamento duomenimis, pernai spalį Lietuvoje 186,7 tūkst. darbuotojų gaudavo tik minimalų atlyginimą. Tai sudaro penktadalį visų dirbančių žmonių. LIETUVOS RYTAS
Vakar Kaune duris atvėrė miesto Tarybos nario Tautvydo Barščio labdaros fondo įsteigta valgykla, kurioje gali papietauti vargstantys, bet orūs ir išdidumo nepraradę žmonės. Kol kas kasdien bus maitinama apie 100 žmonių, ateityje planuojama ir antroji pietaujančiųjų pamaina. T. Barščio patikinimu, jo iniciatyva nėra trumpalaikė. KAUNO DIENA
Šią savaitę vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė savo iniciatyva pradėjo tyrimą dėl stringančio įvaikinimo. Mat Išsipildymo akcijos metu į ją kreipėsi 8 asmenys ir teigė, kad vaikų teisių tarnybos neparodė galimų įvaikinti vaikų sąrašų, taip pat daugelis žmonių skundėsi, kad šios tarnybos labai vilkina įvaikinimo dokumentų tvarkymą. Šiais klausimais šiemet į kontrolierės tarnybą kreipėsi 87 asmenys. “Šimtai vaikų pasmerkti vienatvei”. LIETUVOS RYTAS
STATYBA
Bendrovė “Ukmergės keliai” sostinėje pradėjo parengiamuosius darbus estakados statybai ties Konstitucijos prospekto ir Ukmergės gatvės jungtimi. 200 metrų ilgio viaduką per Geležinio Vilko gatvę ukmergiškiai kelininkai kartu su bendrovėmis “Panevėžio keliai” ir “Tilsta” planuoja pastatyti per dvejus metus. Pagrindinių darbų vertė – 11 mln. litų. LIETUVOS RYTAS
TRANSPORTAS
Vilniaus vairuotojus vakar ypač papiktino nebarstytos miesto gatvės. Daugiausia vargo Vilniaus vairuotojams kėlė šalutinės gatvės, kurios barstomos paskutinės. Vairuotojų teigimu, vakar kebliau važiuoti buvo Žvėryno, Antakalnio, Nemenčinės ir Bukčių rajonų gatvėmis, o ypač tomis, kurios ne pagrindinės. Mat šios tik nuvalytos, bet nebarstytos. Visi “Respublikos” kalbinti vairuotojai dėl nebarstytų kelių kaltino Vilniaus miesto savivaldybę, bet Savivaldybės pareigūnai tikino daug skundų dėl slidžių miesto kelių nesulaukę. Pasak Vilniaus miesto savivaldybės Gatvių ir statinių poskyrio vedėjo Povilo Stelmoko, pagrindiniai keliai barstomi pirmiausia, o šalutinius būtina sutvarkyti per 24 val. Bendrosios pagalbos centro duomenimis, vakar Vilniaus mieste tarp 7-16 val. užfiksuoti 89 eismo įvykiai. Centro atstovės spaudai Palmyros Vinkšnaitės teigimu, palyginti su praėjusiais mėnesiais, eismo įvykių padaugėjo. RESPUBLIKA
VERSLAS
Lietuvos televizijos laidos “Pinigų karta” vedėjas Andrius Tapinas su šeima ir draugais Kalėdas švęs ką tik baigtame rengti nuosavame restorane “Stars”, kuris įsikurs sostinės Senamiestyje. Rytą restorano savininkai ketina vaišinti svečius pusryčiais, o per pietus – vidutinių kainų patiekalais. LIETUVOS RYTAS
Panevėžio bendrovės “Fulgor” savininkai, prieš dvejus metus įsigiję Biržų rajone esantį Butautų dvarą, šaltuose dvaro rūsiuose sumontavo modernią alaus virimo įrangą. Taip verslininkai pratęsė alaus virimo tradicijas, kurių pradžia siejama su dvaro atsiradimu 1750 metais. Atgaivinę vadinamąjį bravorą, panevėžiečiai dabar bando Butautų dvare atkurti ir čia buvusį vienintelį šalyje alaus muziejų bei savo produkcija užimti išskirtinę vietą rinkoje. Jie gamina natūralų nefiltruotą trijų rūšių alų, vieno iš jų – “Dvariško” – galima nusipirkti “Iki” parduotuvėse. Darykloje dirba 10 žmonių. Per mėnesį Butautuose galima išvirti apie 30 tonų alaus, bet kol kas darykla dirba ne visu pajėgumu. PANEVĖŽIO RYTAS
ŽEMĖ
Šlubuojant antrinių žaliavų rūšiavimui savivaldybes žadama įpareigoti iki 2008 m. sutankinti šių žaliavų surinkimo konteinerių tinklą gyvenamuosiuose rajonuose. Vyriausybę po Naujųjų pasieks Valstybinio strateginio atliekų plano pakeitimo projektas, kuriam vakar pritarta ministerijų valstybės sekretorių pasitarime. Pasak Ingridos Kavaliauskienės, Aplinkos ministerijos (AM) Užterštų teritorijų ir atliekų skyriaus vedėjos, savivaldybėse kol kas silpnai juda antrinių žaliavų rūšiavimas, todėl projekte detalizuojami reikalavimai savivaldybėms dėl specialiųjų konteinerių antrinėms žaliavoms pastatymo. Jų skaičius priklausys nuo gyventojų skaičiaus. Iki 2008 m. didžiųjų miestų savivaldybių gyvenamuosiuose daugiabučių rajonuose turės būti nors po vieną šių konteinerių aikštelę 600-ams gyventojų. Yra reikalavimai ir privačių namų rajonams, sodų, garažų bendrijoms. VERSLO ŽINIOS
Padėti savivaldybėms žada ir AM. Dar šiemet ji paskelbs 3 konkursus pirkti konteinerius 47 savivaldybėms. Šiuo tikslu iš gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo programos lėšų numatyta 4,8 mln. litų. Bus nupirkta 6.300 konteinerių. Dar 3 savivaldybės, pasirašiusios sutartis su AM, konkursus skelbs pačios. VERSLO ŽINIOS
Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūra “Eurostat” pranešė, kad 2005 m. žemės ūkio sektoriaus pajamos labiausiai išaugo Lietuvoje – 25,9 proc. Aniceta Šapolienė, Statistikos departamento žemės ūkio ir aplinkosaugos statistikos skyriaus vedėja, pagrindine priežastimi, dėl kurios Lietuvoje žemės ūkio pajamos išaugo tiek daug, įvardijo dideles tiesiogines išmokas žemdirbiams. Be to, pasak jos, “palyginti su 2004 m., šiemet 109 proc. išaugo gyvulininkystės produkcijos apimtis, 103 proc. padidėjo pieno produkcijos apimtys, taip pat didėjo ir šių žemės ūkio produktų kainos”. A. Šapolienės teigimu, tokio žemės ūkio pajamų augimo buvo galima tikėtis atsižvelgiant į numatytų išmokų žemdirbiams sumą, tačiau, jos prognozėmis, 2006 m. tokio žemės ūkio pajamų augimo nebebus dėl stipriai sumažėsiančių išmokų. Kitais metais, pasak specialistės, Lietuvos žemės ūkio pajamos augs nebent dėl didelio produktyvumo ir derlingumo. RESPUBLIKA
Žemės ūkio ministerijos Ekonomikos ir finansų departamento Strateginio planavimo skyriaus vyriausiosios specialistės Zitos Spūdytės žiniomis, šiemet Lietuvos žemės ūkio produktų gamintojų pajamos turėtų siekti 3,3 mlrd. litų. Iš šios sumos 2,25 mlrd. litų turėtų sudaryti tiesioginės pardavimo pajamos, likusią dalį – kompensacinės ir tiesioginės išmokos. Pernai žemės ūkio produktų gamintojų pajamos buvo 2,9 mlrd. litų. RESPUBLIKA
ELTA
