Kopūstai buvo žinomi jau akmens amžiuje. Tai rodo
archeologiniai radiniai ir istorinės žinios. Prieš mūsų erą jį plačiai vartojo
maistui ir gydymui egiptiečiai, romėnai ir graikai. Tai – iki šių dienų
nepakeičiamas maisto produktas ir vertinga gydymo priemonė, biochemiškai labai sudėtinga.
Kopūste yra 16 aminorūgščių, reikalingų baltymams sudaryti, 3,66 proc. angliavandenių, gerinančių virškinimą fermentų. Jis turi vitamino C tiek, kiek apelsinai ir citrinos, B grupės vitaminų, nuo opų vitamino U, kobalto, vario, cinko, magnio, kalcio, kalio ir geležies druskų, mikroelementų: sidabro, alavo, švino, titano, molibdeno, nikelio. Turi medžiagų, neleidžiančių tukti.
Tinka vaikams kaip vitaminų šaltinis, organizmą stiprinanti priemonė, vartotinas sergant kepenų, skrandžio ir žarnyno ligomis. Geriamos šviežios sultys – 0,5-1 stiklinė 3 kartus per dieną 1 val. prieš valgant. Gerti reikia mėnesį. Kopūstus patartina vartoti sergantiesiems ateroskleroze.
Nuo medumi pasaldintų šviežių kopūstų sulčių geriau atsikosėjama. Šiltos sultys laisvina vidurius, skatina šlapimo išsiskyrimą. Raugintų kopūstų sultys stimuliuoja virškinamųjų liaukų darbą. Kopūstus turi valgyti žmonės, gydomi spinduliais.
Antroji duona
Bulvės, protėvių atvežtos į Europą iš Čilės, paplito Italijoje, Anglijoje, vėliau – ir visoje Europoje, o Petro I laikais – Rusijoje. Dabar bulvė – antroji duona. Joje esantis baltymas – vertingiausias iš visų augalinės kilmės baltymų.
Kasdien suvalgantis 200-300 g bulvių žmogus apsirūpina reikalinga vitamino C paros doze. Bulvėse yra beveik visas vitaminų B kompleksas, provitamino A, kalio, fosforo druskų, organinių rūgščių. Bulvė – puikus dietinis produktas, taikomas gydyti: žalių bulvių sultys geriamos sergant skrandžio gleivinės uždegimu, kai padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas, kai vargina rėmuo, stiprūs galvos skausmai, opaligė skrandyje, dvylikapirštėje žarnoje arba yra išsekusi nervų sistema.
Virtos bulvės – sergančiųjų inkstų ir širdies ligomis dietos būtina sudėtinė dalis.
Vitaminų šaltinis
Morkos tėvynė – Viduržemio jūros pakrantė. Žmogui ji žinoma 2000 metų prieš m. e. Joje gausu provitamino A, vitaminų B1, B2, B5, C, K, angliavandenių, mineralinių druskų. Morkų sultys – vitaminų šaltinis, gerina atsparumą infekcinėms ligoms ir persišaldymams, normalizuoja medžiagų apykaitą, gerina regėjimą.
Tinka sergantiesiems tulžies pūslės akmenlige, apykaitinės kilmės sąnarių ligomis, atero-skleroze, mažakraujyste, išsekusiesiems po persirgtų ligų.
Virtos morkos rekomenduojamos inkstų ligoms gydyti, sergantiesiems inkstų akmenlige, jos veikia kaip švelni vidurių laisvinamoji priemonė. Negalima morkų valgyti sergant skrandžio, dvylikapirštės žarnos opalige, storųjų žarnų uždegimu.
Sergantiesiems nutukimu
Burokas turi 14 proc. angliavandenių, daugiausia sacharozės (6 proc.), vitaminų B1, B2, B3, B5, C, folinės rūgšties, baltymų ir aminorūgščių, geležies, kalcio, kalio, kobalto druskos, organinių rūgščių. Sudėtingas cheminių junginių kompleksas normalizuoja ir gerina medžiagų apykaitą, veikia kraujo gamybą, o pektininės medžiagos naikina puvimo bakterijas storajame žarnyne. Burokai labai reikalingi sergantiesiems nutukimu, hipertonine liga, mažakraujyste. Virtus burokus patariama valgyti sergant skrandžio gleivinės uždegimu, inkstų, kepenų ligomis, vidurių užkietėjimu.
Obuoliai, augantys lysvėje
Pomidoro tėvynė – Pietų Amerika. XVI a. ispanai juos atvežė į Europą. Įvertindami gražią spalvą ir sultingumą, italai juos vadina saulės obuoliais, prancūzai – aukso obuoliais. Tai labai vertingas produktas, turi baltymų, fermentų, aminorūgščių, angliavandenių, B grupės vitaminų, provitamino A, organinių rūgščių, glikozidų, daug vertingų mineralinių druskų, ypač geležies.
Patariama valgyti sergantiesiems skrandžio ir žarnyno, širdies ir kraujagyslių ligomis, nervų sistemos nusilpimu, nutukimu.
Įrodyta, kad pomidorų sultyse yra medžiagų, stabdančių bakterijų ir grybelių dauginimąsi.
Parengė E.Eridaitė
