FINANSAI
Praėjusią savaitę biržoje prekyba akcijomis buvo aktyvi ir permaininga – investuotojai sudarė sandorius 42 bendrovių akcijomis, iš jų 15 brango ir 23 pigo, o bendra apyvarta siekė 48,375 mln. litų. Iš jų 28,6 mln. litų atiteko Vyriausybės vertybiniams popieriams bei bendrovių obligacijoms, o likusi dalis – akcijoms. Aktyviausiai prekiauta “Mažeikių naftos” ir “Lietuvos telekomo” akcijomis, jų kainos per savaitę atitinkamai sumažėjo 10 proc., iki 9,9 lito, ir 1,86 proc., iki 2,64 lito, o apyvarta siekė 4,431 mln. litų ir 2,327 mln. litų. “Mažeikių naftos” akcijas neigiamai paveikė kylanti rizika dėl pelningos veiklos tęstinumo, taip pat – dėl planų kitais metais naftos perdirbimo tempus sumažinti 10 proc. “Mažeikių naftos” perpirkimo procesas užtruks ilgai, o prieštaringos naujienos ir įvairios grėsmės daro šias akcijas itin rizikingas. Manoma, kad “Mažeikių naftos” perpirkimo sandoris gali įvykti ne anksčiau kaip po 6-12 mėnesių. RESPUBLIKA
Jau šią savaitę turėtų paaiškėti, kiek milijardų litų Europos Sąjungos paramos artimiausiu metu gaus Lietuva. Europos Sąjungai pirmininkaujanti Didžioji Britanija šiandien turėtų pateikti pasiūlymą dėl 2007-2013 metų finansinės perspektyvos bei ES biudžeto. Kokios paramos Lietuva gali tikėtis, priklausys nuo ES biudžeto dydžio. ES komisarė Dalia Grybauskaitė, atsakinga už biudžetą ir finansinį programavimą, ragina valstybes nesileisti diskriminuojamoms priimant ES biudžetą. Interviu su D. Grybauskaite – “ES pinigų maišas – didelis, bet neatrištas”. LIETUVOS RYTAS
Nors tiesioginių užsienio investicijų augimas šiemet smarkiai sulėtėjo, investicijų skatinimo programai biudžete neatsirado tiek pinigų, kiek prašyta. Ūkio ministerijos parengtai Investicijų skatinimo programai, kurios projektas šį mėnesį pasieks Vyriausybę, finansuoti 2006 m. biudžeto projekte numatyta 16,1 mln. litų, nors buvo prašyta penktadaliu daugiau. Pasak Virginijaus Pašakarnio, Ūkio ministerijos (ŪM) Investicijų politikos skyriaus vedėjo, “šiuo metu svarbiausia parengti sklypus ir jų infrastruktūrą, valdymo modelį – šiam tikslui ir bus panaudota didžiausia lėšų dalis”. VERSLO ŽINIOS
Sumenkęs finansavimas sumažins galimybes investuotojams dengti visas ar dalį išlaidų už darbuotojų perkvalifikavimą. Tokią investicijų skatinimo priemonę ekspertai yra nurodę kaip labai reikalingą. V. Pašakarnio tikinimu, “gautos investuotojų paraiškos bus svarstomos”. Prognozuojama, kad Investicijų skatinimo programą Vyriausybė svarstys ateinančių metų pradžioje. VERSLO ŽINIOS
Kauno politikai perspėja apie prielaidas atsirasti Kauno “abonentui”. Mat Savivaldybei su bendrove “Rubicon City Service” pradėjus derybas dėl švietimo įstaigų ūkio tvarkymo ir priežiūros koncesijos sutarties pasirašymo, paaiškėjo naujų aplinkybių. Iki šiol oficialiai minėta, jog koncesininkas į Kauno mokyklas investuos apie 179 mln. litų, o Savivaldybė įsipareigotų kasmet mokėti apie 57 mln. litų koncesijos mokestį ir dar papildomai – 10,5 mln. litų investicijų grąžos mokestį. Per 25 metus tai sudarytų 1,7 mlrd. litų. Tačiau sutarties projekte palikta nemažai landų, leidžiančių iš Savivaldybės pareikalauti ir daugiau lėšų. Kauno savivaldybė koncesininkui ketina kasmet mokėti keliolika milijonų litų daugiau, nei dabar pati išleidžia mokyklų priežiūrai. “Slaptame koncesijos dokumente paslėpti milijonai”. KAUNO DIENA
ENERGETIKA
Konstitucinis Teismas nagrinės Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. priimto nutarimo “Dėl Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo licencijavimo taisyklių patvirtinimo” papildymo atitiktį Konstitucijai, Energetikos, Gamtinių dujų, Konkurencijos įstatymų nuostatoms. Pareiškėjas Lietuvos apygardos administracinis teismas abejoja, ar Vyriausybė, priimdama ginčijamą nutarimą, neperėmė įstatymų leidėjo funkcijos ir nepažeidė valdžių padalijimo principo, taip pat ar nesuteikė konkurencinio pranašumo bei privilegijų kitiems energijos šaltinių tiekėjams ir taip nediskriminavo gamtinių dujų tiekėjų ir jų teisių. VERSLO ŽINIOS
Pranešimai apie ketinimus padidinti dujų, o kartu ir centralizuoto šildymo kainą sostinės daugiabučių gyventojų taip smarkiai nebaugins, mat gegužę Vilniuje ketinama atidaryti naują katilinę, kurioje šilumos energija bus gaminama naudojant ne dujas, o biokurą – medienos atliekas, šiaudus, durpes. Pasak bendrovės “Vilniaus energija” komercijos direktoriaus Rimanto Germano, šiuo metu šalies degalinėse naudojamas biokuras sudaro vos 10 proc. viso sunaudojamo kuro. Netrukus šis skaičius turėtų padvigubėti, nes to reikalauja ir Europos Sąjungos teisės aktai. Tačiau, šilumos tiekėjų tvirtinimu, mūsų valdžios požiūris į tokias kuro rūšis dar nėra labai palankus. LIETUVOS RYTAS
PREKYBA
Neįprastą aukcioną kino teatre “Coca-Cola Plaza Vingis” surengė jaunieji kino kūrėjai. Kino režisierės Janinos Lapinskaitės suknelė, kuria ji Monte Karle vilkėjo atsiimdama pirmąjį režisierės apdovanojimą, kainavo 50 litų, o režisieriaus Algimanto Puipos nutapytas paveikslas – 150 litų. Aukcioną surengę jaunieji kino kūrėjai uždirbo 1050 litų. Už šiuos pinigus bus atnaujinta Muzikos ir teatro akademijos Kino ir televizijos katedros montažo kabineto įranga. PANEVĖŽIO RYTAS
RŪPYBA
60 tūkst. litų, surinktų per labdaros akciją “Mums rūpi”, bus skirti Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondo globojamos 41 kaimo mokyklos gabiems vaikams remti ir kaimo mokyklų bibliotekoms atnaujinti. Prie A. Adamkienės labdaros ir paramos fondo, prekybos centrų “Maxima” ir bendrovės “Pieno žvaigždės” surengtos akcijos “Mums rūpi” prisidėjo daug Lietuvos gyventojų, prekybos centruose pirkusių specialiu ženklu pažymėtus bendrovės “Pieno žvaigždės” gaminamus produktus. Po 10 centų nuo kiekvieno nupirkto produkto pateko į akcijos fondą. Pasak A. Adamkienės, labdaros ir paramos fondo įkūrėjos, “puoselėjant labdaros tradicijas Lietuvoje, padarytas didelis žingsnis”. RESPUBLIKA
Savaitgalį Klaipėdoje apsilankiusi žemės ūkio ministrė Kazimira Prunskienė atvežė dovanų penkiametei Evelinai, prieš pora mėnesių iš gaisro išgelbėjusiai dvi sesutes, bei visai šeimai, gyvenančiai netoli miesto esančiame Purmalių kaime. K. Prunskienė neturėjo tris mažametes dukras auginančių Ritos Urniežienės ir Rolando Paulausko telefono numerio, tad šeštadienį į šeimos namus užsuko nepranešusi. Ministrės apsilankymas šeimai buvo didelė maloni staigmena. VAKARŲ EKSPRESAS
STATYBA
Karo kirvį Vilniaus merui Artūrui Zuokui iškasė ir Nekilnojamojo turto plėtros įmonių vadovai. Sostinės vadovas kaltinamas vienos įmonės – “Rubicon group” protegavimu, kitoms kaišiojant pagalius į ratus. Pasak verslininkų, dėl itin sparčiai brangstančių butų atsakomybę taip pat turėtų prisiimti A. Zuokas, nes sostinės savivaldybė stabdo statybų projektus ir leidimų išdavimą. “Verslininkai ir meras – karo take”. LIETUVOS RYTAS
Atsirado vilties, kad nemenką triukšmą sukėlusių statybų Klaipėdos universiteto (KU) teritorijoje problemą pavyks išspręsti taikiai. Pasak Klaipėdos mero Rimanto Taraškevičiaus, atsižvelgiant į tai, kad KU būtinos naujos auditorijos bei studentams ir darbuotojams aptarnauti skirtos kitos patalpos, taip pat siekiant užtikrinti, kad valstybinės žemės sklypas Herkaus Manto g. 84 būtų naudojamas valstybės funkcijoms vykdyti, t. y. mokymo, mokslo ir švietimo įstaigoms statyti ir eksploatuoti, pasiūlyta inicijuoti naujo detaliojo plano rengimą. VAKARŲ EKSPRESAS
Šiauliuose baigiami restauruoti Chaimo Frenkelio rūmai. 1908 metais fabrikanto Ch. Frenkelio pastatytuose moderno stiliaus rūmuose – 22 salės, jose ketina įsikurti “Aušros” muziejus. Vidaus ir išorės restauracija valstybei kainavo 4,5 mln. litų, darbai truko kelerius metus. Tikimasi, kad restauruoti rūmai visuomenei bus pristatyti ateinančių metų kovo 11-ąją. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
TRANSPORTAS
Lietuvos jūrininkų sąjunga, Tarptautinės transporto darbuotojų federacijos (ITF) narė, įspėjo Lietuvos jūrininkus, kad Airijoje netrukus prasidės vietinių profesinių sąjungų organizuojamos visuotinės protesto akcijos, kurias palaiko ITF. Airijos profesinių sąjungų kongreso sprendimu, šios savaitės pabaigoje, gruodžio 9 dieną, bus protestuojama prieš pigios darbo jėgos, dėl kurios darbą praranda vietiniai airiai, antplūdį. Akcijos vyks visoje šalyje, o pagrindinė demonstracija – sostinėje Dubline. Protestai rengiami solidarizuojantis su Airijos keltų kompanijos “Irish Ferries” darbuotojais, kovojančiais už savo darbo vietas, kurias užima perpus pigiau samdomi Lietuvos ir Latvijos jūrininkai. Neoficialiais duomenimis, šiuo metu Airijoje, turinčioje 3,68 mln. gyventojų, yra apie 250 tūkst. lenkų, apie 90 tūkst. lietuvių, 55-60 tūkst. latvių uždarbiautojų. Jūrininkų tarp jų – palyginti nedaug. VAKARŲ EKSPRESAS, RESPUBLIKA
VERSLAS
Alytiškiai Ūkio ministerijai apskundė Lietuvos verslo plėtros agentūros sprendimą neteikti paramos medienos technologijų demonstravimo centro įkūrimo Alytuje projektui, kurio sąmata siekia 8,5 mln. litų. Kuriant šį projektą dalyvavo Alytaus krašto verslininkų asociacija (AKVA), Alytaus miesto savivaldybė, keletas mokymo įstaigų ir 17 įmonių, kurioms aktualu mokyti darbuotojus. Iš Europos regioninės plėtros fondo buvo prašoma 8 mln. litų parama, savivaldybės indėlis turėjo būti 0,5 mln. litų. Tikėtasi, jog projektą finansuos Europos regioninės plėtros fondas. Pasak AKVA prezidentės Aldonos Dalios Matukienės, Alytaus apskrityje veikia 108 medienos apdirbimo įmonės, joms darbuotojų nėra kur rengti, ir sprendimas mokyti žmones dirbti šiuolaikiniais įrenginiais – pirmas toks bandymas Lietuvoje. Per metus planuota perkvalifikuoti 600 – 700 žmonių. VERSLO ŽINIOS
Todėl, pasak Alytaus miesto savivaldybės Investicijų skyriaus vedėjos Neringos Rinkevičiūtės-Bakum, “mūsų netenkina Lietuvos verslo plėtros agentūros atsakymas, jog mūsų projektas nebus finansuojamas, nes neatitinka aktualumo kriterijaus. Esam įsitikinę, jog šį kriterijų projekte visiškai pagrindėme. Turime teisę skųstis ir ta teise pasinaudojome”. VERSLO ŽINIOS
Klaipėda tapo vienu pirmųjų miestų, kuris ėmėsi kurti nuoseklią įvaizdžio strategiją ir sukūrė pirmąjį miesto prekės ženklą. Juo galės naudotis ir verslo įmonės. Siekdama didinti uostamiesčio konkurencingumą ir kryptingai reprezentuoti miesto vardą, Klaipėdos miesto savivaldybė 2004 m. pabaigoje paskelbė konkursą sukurti miesto prekės ženklo strategiją ir ją įgyvendinti. Konkursą laimėjo UAB “Lukrecijos reklama” iš Vilniaus. Vilniečiai, konsultuojami klaipėdiečių dizainerių ir dailininkų, sukūrė miesto prekės ženklo struktūrą ir ideologiją. Juditos Simonavičiūtės, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vadovės, teigimu, sukurti miesto įvaizdžio strategiją ir prekės ženklą kainavo 300 tūkst. litų, dalis šios sumos – 200 tūkst. litų – skirta suvenyrams, stendams ir kitai reprezentacinei medžiagai gaminti. Lietuvoje miestų prekės ženklus taip pat kuria Panevėžys bei Alytus. VERSLO ŽINIOS
Šventėms besiruošiantys pajūrio Kalėdų Seneliai sunerimo, mat Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) žada tikrinti ir bausti be verslo patentų dirbančius Kalėdų Senelius bei Snieguoles. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija primena, kad Kalėdų Senelis – taip pat mokesčių mokėtojas. Jo veikla turi būti įforminta įstatymų nustatyta tvarka. Per 2003 metų pabaigoje surengtus kelis patikrinimus Klaipėdos mokesčių inspektoriams įkliuvo tik vienas nelegalus Kalėdų Senelis, jam teko atiduoti 20 proc. uždarbio ir įsigyti patentą. Praėjusiais metais mokesčių inspektoriai tokių specialių patikrinimų pajūryje nerengė. Švenčių organizatoriams pasiūlyta patiems pasirūpinti, kad juos lankytų tik įstatymų nepažeidinėjantys Kalėdų Seneliai. RESPUBLIKA
ŽEMĖ
Daugiau kaip 1,5 mln. litų, už kuriuos Palangos paplūdimyje pastatyta išgirtoji akmenų buna, buvo tarsi išmesti į jūrą. Tokią išvadą mokslininkai padarė Lietuvos mokslų akademijoje vykusiame krantotyros komisijos posėdyje. Nebaigtas statyti ir su trūkumais įrengtas akmenų pylimas šalia jūros tilto nedavė jokio efekto, pakrantę šioje vietoje dar sparčiau plauna vanduo. Bunos užsakovė Klaipėdos apskrities viršininko administracija teigė, kad trūkumai bus taisomi pasibaigus vasarai iki audrų sezono, tačiau dabar apie bunos darbų baigimą apskrityje niekas nebekalba, į paplūdimius rengiamasi gabenti smėlį. LIETUVOS RYTAS
Šeštadienį “Litexpo” parodų rūmus “okupavo” pusantro tūkstančio šunų. Į čia vykusią tarptautinę šunų parodą “Vilniaus žiema 2005” rinkosi veislynų atstovai, pavieniai augintojai, šių naminių gyvūnų mylėtojai. Iš viso į parodą susirinkę daugiau kaip tūkstantis šunų augintojų pristatė 200 šunų veislių. LIETUVOS RYTAS
ELTA
