Pagrindiniai sąnarių lankstumą lemiantys faktoriai yra šie: raumenų bei raiščių elastingumas ir kaulų sąnarių paviršių lygumas. Be kai kurių paveldimų ligų, nulemiančių minėtų struktūrų blogą kokybę, pagrindinės sąnarių veiklą trikdančios priežastys dažniausiai būna negydytos arba ne visiškai išgydytos traumos, pasikartojantys sąnarių ar raiščių uždegimai, neadekvatus fizinis krūvis (pvz., per intensyvios sportinės treniruotės, per sunkus fizinis darbas) arba, priešingai, itin nejudrus gyvenimo būdas, lemiantis blogą sąnarių kokybę ir greitą jų susidėvėjimą.
Jeigu ir nėra šių faktorių, bėgant metams, blogėjant audinių mitybai, išsieikvojus organizme kai kurioms sąnarių kremzlių statybinėms medžiagoms, sąnarių būklė ima blogėti: kaulus dengiantys kremzliniai paviršiai išplonėja, atsiranda nelygumai, kurie sudarko sąnarinį paviršių ir labai pablogina kaulų slydimą lankstant galūnę. Blogėja meniskų, raiščių elastingumas, nes juose ima mažėti vandens, jie tarsi išdžiūva.
Norint išsaugoti sąnarių lankstumą, būtina apie tai galvoti nuo pat jaunystės, o dar geriau – nuo vaikystės. Negalima numoti į tokias, atrodytų, mažas problemas, kaip vaikų kojų ašių kreivumas, pilnapadystė, per mažas arba per didelis raumenų tonusas, laikysenos sutrikimai, paauglių “augimo” skausmai ir pan. Leidžiant jaunuolius sportuoti, labai svarbu parinkti kvalifikuotą trenerį, kad treniruotės būtų kokybiškos ir nežalotų kaulų-raumenų sistemos.
Didelė klaida – atsisveikinimas su fizine kultūra esant brandaus amžiaus, tada, kai ji ypač svarbi. Dirbant fiziškai neaktyvų darbą, sąnariai priversti ilgai būti ramybės būklės. Dėl to sąnarinės kremzlės blogai apiplaunamos sąnarių skysčiu, iš kurio kremzlė gauna maistą. Blogėja kremzlių elastingumas, atsparumas ir būtent dėl to itin dažnai traumuojasi dar gana jauni žmonės, dirbantys ramų darbą ir retkarčiais pabandantys su draugais pažaisti krepšinį, futbolą ir pan. Jei trauma iš pirmo žvilgsnio neatrodo itin rimta, dažnas ją “pravaikšto” ir pas gydytojus atvyksta tik tada, kai plyšęs meniskas ar raištis ne juokais sužaloja sąnarį ir sutrikdo jo veiklą.
Sąnarių skausmai šiandienos žmogui darosi vos ne įprastinis reiškinys, nes daugelio gyvenimo būdas yra itin nejudrus. Be to, daugelio sąnarius alina dar ir antsvoris, nekokybiška mityba, padidėjęs kraujospūdis ir kt.
Ką daryti, jei reguliariai mankštintis ir racionaliai maitintis neprisiverčiame, o sąnariai pradėjo braškėti? Ko gero, belieka viena išeitis – papildyti savo kasdienę mitybą medžiagomis, būtinomis kremzlėms. Bene svarbiausios jų – gliukozaminas, kuris gerina kremzlės ląstelių atsinaujinimą, ir chondroitinas, kuris sulaiko vandenį kremzlėje, neleidžia jai išdžiūti, vadinasi, saugo jos elastingumą ir atsparumą smūgiams.
Šie abu preparatai yra vaistinėse nesunkiai randamo fleksodono sudėtyje. Fleksodonas rekomenduojamas vartoti ir visai sveikiems žmonėms, perkopusiems 30-40 metų ribą, ir ypač tiems, kurių artimuosius vargina ankstyvi sąnarių susidėvėjimai. Ir visai nebūtina laukti, kol sąnariai ims braškėti. Geriau pasirūpinti jais anksčiau. Tačiau kai sąnariai jau šaukiasi pagalbos, dvejoti nebereikėtų.
O ką daryti, jei sąnarių skausmas jau seniai tapo kasdieniu palydovu, o jų lankstumas liko tik prisiminimuose. Niekada nereikėtų skubėti nusivilti, nes šiandienos medicinos technologijos įgalina atlikti pačias įvairiausias sąnarių rekonstrukcijas (taip pat ir raiščių bei kremzlės persodinimus, plyšusius meniskus susiūti ir t.t.) iki sąnarių pakeitimo dirbtiniais.
Vitalė Bružienė, gydytoja
