Kandidatas į generalinius prokurorus, Vilniaus 2-ojo apylinkės teismo pirmininkas Algimantas Valantinas Seimo frakcijoms vengė atsakyti į klausimą, kaip vertina Generalinės prokuratūros bandymus persekioti “Respubliką”. “A.Valantinas tik pažadėjo, kad tapęs generaliniu prokuroru nedalyvaus politiniuose procesuose”,- sakė valstiečių ir Naujosios demokratijos frakcijos seniūnė Aldona Staponkienė. Darbo partijos frakcijai A.Valantinas taip pat nenorėjo komentuoti Generalinės prokuratūros bandymų toliau persekioti “Respubliką”, nes esą nežino prokurorų motyvų. “Apie “Respublikos” bylos atgaivinimą paklaustas A.Valantinas atsakė, kad jis nėra už totalinį baigtų bylų atnaujinimą, ypač jei tokį klausimą kelia politikai”,- teigė Liberalų frakcijos seniūnas Algis Kašėta. Mišrios Seimo narių grupės seniūnas Henrikas Žukauskas pasidomėjo, “ar valstybėje jau nebėra svarbesnių problemų, kaip bylinėjimasis su žurnalistais”. Anot H.Žukausko, “visi kandidato atsakymai buvo, švelniai tariant, minkštoki”. Socialliberalų frakcijos seniūnas Vaclovas Karbauskis teigė, jog “mums kilo tam tikrų abejonių, ar tikrai jis, einantis į tokį postą, turės savo poziciją jį užėmęs”. (Nuo redakcijos: G.Soroso išlaikomo Atviros Lietuvos Fondo finansinės ataskaitos rodo, kad 2000 metais tarp šimtų G.Soroso pateptųjų figūruoja ir teisininkas A.Valantinas). – RESPUBLIKA
Seimo Liberalų demokratų frakcija, susirūpinusi dėl “Respublikos” dienraštyje išspausdinto rašinių ciklo apie JAV milijardieriaus George’o Soroso mėginimą kištis į kitų valstybių politikos formavimą, bei siekimą daryti įtaką politiniams sprendimams ir šalies gyvenimui, kreipėsi į VSD generalinį direktorių Arvydą Pocių. Liberalų demokratų frakcija, pasak jos seniūno Valentino Mazuronio, norėtų gauti aiškų atsakymą, kaip tokią situaciją vertina VSD ir kokių veiksmų ketinama imtis ginant Lietuvos valstybės nacionalinius interesus. – RESPUBLIKA
“Lietuvos ryto” sprogdintojai gali lengviau atsikvėpti. Šiandien sukanka ne tik dešimt metų, kai jų padėtas sprogmuo sudarkė redakcijos pastatą, bet ir sueina senaties terminas. Dabar šią bylą tiriantys Vilniaus apygardos prokuratūros pareigūnai geriausiu atveju galės tik įvardyti sprogdintojus, tačiau už grotų sėdėti jiems jau nebeteks. Sprogimas baigiamame statyti “Lietuvos ryto” redakcijos priestate nugriaudėjo 1995 metų lapkričio 16-ąją prieš vidurnaktį. Baudžiamoji byla dėl sprogimo iškelta tuometėje Vilniaus apylinkės prokuratūroje, tačiau pagrindinį operatyvinį darbą, siekiant atskleisti šį nusikaltimą, atliko sostinės policijos Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai. – LIETUVOS RYTAS
Tuoj po teroro akto nusikaltimą tyrę Vilniaus organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai iškėlė kelias versijas. Buvo manoma, kad sprogimą galėjo užsakyti Kauno “daktarų” gaujos vadeivos, apie kuriuos tuo metu dienraštis ypač daug rašė. Įtarimų krito ir ant “Aro” rinktinės Klaipėdos kuopos narių. Mat sprogimo išvakarėse buvo parengtas straipsnis apie kai kurių šios kuopos narių nusikalstamą veiklą. Į pareigūnų akiratį buvo patekę ir dienraščio konkurentai bei kai kurios “Lietuvos ryto” publikacijomis nepatenkintos finansinės grupuotės. Buvo keliamos ir politinės versijos.- LIETUVOS RYTAS
Tuometis vidaus reikalų ministras Romasis Vaitekūnas, šiuo metu dirbantis “Snoro” banko valdytojo pavaduotoju, teigė, kad jokios informacijos jo vadovaujami pareigūnai neslėpė: “Redakcijos sprogdinimas buvo iššūkis prieš valstybę, todėl mūsų garbės reikalas buvo šį nusikaltimą atskleisti. Galbūt padarėme klaidų, gal trūko koordinuotų veiksmų, tačiau specialiai tyrimui tikrai netrukdėme”. Buvęs ministras iki šiol laikosi nuomonės, kad pagrindine redakcijos susprogdinimo versija reikia laikyti kerštą už publikacijas. – LIETUVOS RYTAS
Kodėl teisėsaugos institucijoms iki šiol nepavyko demaskuoti šio sprogimo užsakovų ir vykdytojų? – “Lietuvos rytas” paklausė Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro Ramučio Jancevičiaus, prieš dešimtmetį vadovavusio sostinės miesto apylinkės prokuratūrai. “Manau, kad pagrindinė priežastis – policijos pareigūnų nenoras su prokurorais dalytis surinkta informacija. Nenoriu tvirtinti, kad tai buvo daroma piktybiškai. Bet policininkai tikėjosi šį nusikaltimą atskleisti savo jėgomis ir vieni prisiimti visus nuopelnus. Prokurorai, tyrę šią bylą, juokaudavo, kad kai kurie komisarai stovi prieš veidrodį ir galvoja, kaip jie gaus ordiną.” – sakė R.Jancevičius. – LIETUVOS RYTAS
Galimą korupciją Vilniaus miesto savivaldybėje tiriančiai parlamentinei komisijai pritrūko teisės specialistų. Komisija kreipėsi į Seimo teisės departamentą prašydama skirti jai papildomų teisininkų. Komisijos pirmininkė paneigė gandus, kad nauji teisininkai pakeis dabartinius. A.Zuoko šalininkai tokį ėjimą vertina kaip siekį sufabrikuoti parlamentinio tyrimo išvadas. – KAUNO DIENA
Šiaulių apskrities apylinkių
inspektoriai nuo šio rudens važinėja dešimčia naujų “Mitsubishi Pajero”
visureigių. Šie automobiliai gauti iš Policijos departamento Aptarnavimo
paslaugų centro pagal Kaimo apylinkių inspektorių rėmimo programą. Kartu su
naujuoju visureigiu inspektoriai gavo ir ekspertinį lagaminą. Šešiasdešimtyje
sodybų gyvena senyvo amžiaus žmonės, kuriems reikalingos ryšio priemonės. Pagal
Kaimo inspektorių rėmimo programą jiems numatoma pirkti ryšio priemones, kad,
ištikus nelaimei, galėtų pranešti policijai. Pagal tą pačią programą numatyta,
kad ateityje kiekvienas kaimo apylinkėje dirbantis inspektorius turės
automobilį, ekspertinį lagaminą ir ryšio priemones. – ŠIAULIŲ KRAŠTAS
ELTA
