EKONOMIKA
Seimo Etikos ir procedūrų komisija gavo Rasos Juknevičienės vyro buvusio verslo partnerio Aleksandro Abišalos raštą, kuriame nurodoma, kad politikės vyras vis dėlto gavo pajamų iš “Williams” konsultavusios TŪB “A.Abišala ir partneriai”. Pajamų suma nurodoma tokia pati, kokia buvo skelbta “Respublikos” dienraštyje. Komisijai iki šiol nepateikta duomenų, kiek “Williams” konsultavusi firma “A.Abišala ir partneriai” už R.Juknevičienės vyrą sumokėjo mokesčių. – RESPUBLIKA
Apklausos ir bankų turimi duomenys rodo, kad lietuviai dar nėra labai dideli vartotojai ir dalį savo pajamų nuolat paskiria taupymui. Pagrindinis gyventojų taupymo tikslas vis dar išlieka siekis “dėl viso pikto turėti pinigų pragyvenimui”. Tačiau kartu pastebima, kad vis daugiau tautiečių atliekamus savo pinigus taupo dėl to, kad galėtų užtikrinti ateitį savo vaikams. Pasak UAB “Hansa gyvybės draudimas” Pardavimo departamento direktoriaus Mindaugo Jusiaus, statistinis lietuvis pinigų vaikų ateičiai skiria daugiau nei latvis, estas ar bet kuris kitas eilinis europietis. “Dauguma lietuvių – apie 37 proc. – per mėnesį taupymui gali skirti iki 100 litų. Tendencijos rodo, kad daugėja investuojančiųjų atliekamus pinigus į investicinius gyvybės draudimo fondus. Šių metų rugpjūtį tokie fondai užėmė apie 62 proc. investicinio gyvybės draudimo rinkos”, – teigia M. Jusius. -VAKARŲ EKSPRESAS
Pasieniečiai jau kuris laikas jaučia, kad, apmalšinus kontrabandininkus Lazdijuose, pagrindinis kontrabandos srautas ėmė plūsti per Pagėgių rinktinės saugomą teritoriją. Konfiskuotas turtas, kol jį perima apskrities mokesčių inspekcija, saugomas rinktinės sandėliuose – kartais jis vos sutelpa. “Vakarų ekspresui” apsilankius Pagėgių užkardoje praėjusį penktadienį, prie jos sandėlių buvo iškraunamas šviežias pasieniečių laimikis – 70 dėžių kontrabandinių cigarečių. – VAKARŲ EKSPRESAS
Po poros savaičių Šiaulių centre veikiančio baro “Kapitonas Morganas” patalpas Savivaldybė pardavinės aukcione. Įdomu tai, kad gruodžio 13-ąją baigiasi nuomos sutartis tarp Savivaldybės ir patalpų nuomininkės UAB “Senoji smuklė”. Kodėl Savivaldybė nelaukė sutarties pabaigos ir ėmėsi privatizuoti užimtas patalpas? Gal taip bandoma sudaryti palankesnes sąlygas dabartiniams nuomininkams? -ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Savivaldybė skelbia 3 milijonų litų pradinę pardavimo kainą. Visa patalpų pardavimo suma į miesto biudžetą įplauktų, jeigu aukcioną laimėtų “Senoji smuklė”. Jeigu kitas pirkėjas – puse milijono litų mažiau. Savivaldybės Turto valdymo skyriaus Turto valdymo ir apskaitos poskyrio vedėja Irena Krugiškienė “Šiaulių kraštui” sakė, jeigu aukcionas neįvyktų, nuomos sutartis su “Senąja smukle” būtų tęsiama – iki privatizavimo. “Šiaulių kraštui” šaltiniai yra teigę, jog su “Kapitono Morgano” kavinės savininkais yra susijęs Savivaldybės Turto valdymo skyriaus vieno iš poskyrių vedėjos Odetos Valungevičienės sutuoktinis. R. Sadlauskienė tuomet atsisakė įvardyti bendrovės akcininkus. O. Valungevičienė tokiais teiginiais pasipiktino ir juos paneigė. – ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Regionuose rengiamasi mūšiui dėl ES fondų paramos pramonės parkams įrengti: numatomi sklypai, matuojami darbai ir kurpiamos paraiškos. Laukiama, jog į regioninius parkus pasuks užsienio ir vietinis kapitalas. Yra pinigų, bus ir teritorijų, nors valstybė ir neturi jų plėtros strategijos – iki šiol neatsakyta į klausimą: geriau turėti kelis didelius pramonės parkus ar daugiau nedidelių teritorijų prie dažno šalies miesto. – VERSLO ŽINIOS
Nors miesto kultūros darbuotojai nuolat skundžiasi pinigų stygiumi, susidėvėjusiais įstaigų baldais ir kiaurais stogais, Panevėžio politikai sumanė iš Privatizavimo fondo lėšų pirkti brangų fortepijoną. Negana to, paaiškėjo, kad šio instrumento nelabai kam ir reikia. “Panevėžio ryto” žiniomis, naują instrumentą buvo numatyta pastatyti miesto savivaldybės pirmo aukšto salėje. Kas būtų fortepijonu muzikavęs ar kokius atlikėjus kvietęs, dabar belieka tik spėlioti. – PANEVĖŽIO RYTAS
Šalies gyventojai ir verslininkai turėtų užmiršti rekordiškai mažas paskolų palūkanas. Komercinių bankų atstovai prognozuoja, kad palūkanos didės iki pusės procentinio punkto. Pagrindinė priežastis, dėl kurios ECB ketina didinti palūkanas ,- padidėjusi infliacija Europos sąjungos šalyse. – LIETUVOS RYTAS
Regionuose rengiamasi mūšiui dėl ES fondų paramos pramonės parkams įrengti: numatomi sklypai, matuojami darbai ir kurpiamos paraiškos. Laukiama, jog į regioninius parkus pasuks užsienio ir vietinis kapitalas. Yra pinigų, bus ir teritorijų, nors valstybė ir neturi jų plėtros strategijos – iki šiol neatsakyta į klausimą: geriau turėti kelis didelius pramonės parkus ar daugiau nedidelių teritorijų prie dažno šalies miesto. -VERSLO ŽINIOS
ENERGETIKA
Ignalinos atominėje elektrinėje atidarytas naujasis garo katilinės kompleksas yra labiausiai šalyje saugomas toks objektas. “Tai – vienas svarbiausių elektrinės pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo programos įgyvendinimo objektų, o kartu ir pirmas jos investicinis projektas.”,- sakė atominės elektrinės generalinis direktorius Viktoras Ševaldinas. Naujojoje katilinėje bus naudojamos gamtinės dujos. – LIETUVOS RYTAS
FINANSAI
Seime šaltai sutikti kariuomenės užmojai kitąmet pradėti lėktuvų parko atnaujinimą. Biudžeto ir finansų komitetas nesutinka, kad Finansų ministerija skolintųsi 105 milijonus litų vienam keleiviniam ir trims transporto lėktuvams įsigyti. – LIETUVOS RYTAS
Kreditų valdymo ir skolų išieškojimo UAB “Žvilgsnis iš arčiau” skaičiavimais, šiuo metu veiklą vykdo apie 60.000 įmonių, iš jų apie 10.000 buvo patekusios į skolų išieškotojų akiratį dėl laiku neatliktų atsiskaitymų. – VERSLO ŽINIOS
ĮMONĖS
Rusijos dienraščio “Vedomosti” teigimu, už 53,7 proc. Lietuvos koncerno “Mažeikių nafta” akcijų paketą didžiausią sumą – daugiau nei milijardą JAV dolerių – pasiūlė Kazachstano nacionalinė bendrovė “Kazmunaigaz”. Kiti pretendentai pasirengę už “Mažeikių naftos” akcijas vidutiniškai pakloti 600-700 mln. JAV dolerių. Pasak šaltinio, artimai susijusio su “Jukos” vadovybe, pareiškimus dėl dalyvavimo derybose taip pat padavė “TNK-BP”, “Lukoil” ir “ConocoPhilips”, tarptautinė bendrovė “Vitol SA”, Lenkijos naftos koncernas “PKN Orlen”, “Baltic Holding” ir “Bazel”. “Kazmunaigaz” pasiūlymas finansiniu požiūriu Lietuvą turėtų labiausiai dominti, bet vargu ar pinigai bus vienintelis kriterijus, – sako “Troiki dialog” analitikas Valerijus Nesterovas. – Lietuvos vyriausybė greičiausiai ieškos sau Vakarų bendrovės kaip partnerio. Ji rodo simpatijas “TNK-BP”, kuri tarptautiniu mastu yra stipresnė nei “Kazmunaigaz”, ir ji, priešingai nei pastaroji, turi gerą re alizavimo tinklą Europoje.” – RESPUBLIKA, VAKARŲ EKSPRESAS
JUKOS susipažinus su potencialių “Mažeikių naftos” pirkėjų pasiūlymais, pasklido gandai, kad didžiausia kaina viršija 1 mlrd. USD. Savo ruožtu Vyriausybė primena galinti gamyklos pirkimui skirti daugiau nei 1 mlrd. USD. Tokias kainas, remdamasis savo neįvardijamais šaltiniais, vakar pateikė Rusijos verslo dienraštis “Vedomosti”. rusų dienraštis taip pat tvirtina, kad paraišką JUKOS dėl “Mažeikių naftos” pirkimo pateikė ir Rusijos kontroliuojančioji bendrovė “Bazovij element”, valdanti stambias pramonės, finansinių ir kitų paslaugų bendroves, šveicarų “Vitol” bei Austrų “Baltic Holding”, anksčiau “Mažeikių naftą” pirkti ketinusi kartu su “Gazprom”. “Bazovij element” “Verslo žinioms” patvirtino padavusi paraišką pirkti Lietuvos naftos koncerno akcijas, bet plačiau savo strategijos, naftos tiekimo klausimų, galimų susitikimų su Lietuvos valdžia – nekomentavo. – VERSLO ŽINIOS
Kęstutis Daukšys, ūkio ministras, “Verslo žinioms” sakė, kad apie šių bendrovių galimą dalyvavimą “Mažeikių naftos” pirkime “yra įvairių gandų”, bet oficialių pareiškimų Vyriausybė negavo. Ministro žodžiais, iki šios savaitės pabaigos turėtų aiškėti visi pretendentai pirkti gamyklą Mažeikiuose – šią savaitę numatomas Lietuvos derybininkų susitikimas su JUKOS atstovais. – VERSLO ŽINIOS
Beveik po pusantrų metų pertraukos Varėnos pieninės patalpose, dabar jau “Varėnos pienelyje”, vėl atnaujinta gamyba.Didžiausiam akcininkui ir valdytojui bendrovei “Rokiškio sūris” nedidelė pieninė pasirodė neperspektyvi ir neverta investicijų, tad praėjusią vasarą buvo likviduota. Pernai gruodį estų verslininkas Otas Tammisas aukcione nusipirko likviduotos įmonės pastatą, jį rekonstravo, sumontavo naujus įrenginius ir spalio viduryje pradėjo gaminti varškę, sūrį, grietinę, kefyrą, pieną. “Varėnos pienelis” gavo veterinarijos leidimą gaminti ir tiekti pieno produktus Europos Sąjungos rinkai. – LIETUVOS RYTAS
Profesinės sąjungos reikalauja, kad sėkmingai dirbančios įmonės dalytųsi pelnu su darbuotojais. Profesinių sąjungų veikėjai sako, kad tokiu būdu bus pagerinta darbuotojų finansinė padėtis. Tačiau tai neigiamai atsilieptų verslo plėtrai ir darbo vietų kūrimui. Nors šiuo metu aktyviausiai veikia biudžetinių organizacijų profesinės sąjungos, rengiančios triukšmingas akcijas ir grasinančios streikais, tačiau vis dažniau savo reikalavimus kelia ir privačiose įmonėse veikiančios profesinės sąjungos. – VERSLO ŽINIOS
Profesinės sąjungos gana reikliai gina savo narių interesus, o geri finansiniai įmonių rezultatai gali paskatinti derėtis dėl didesnių atlyginimų. Tačiau ir profesinių sąjungų atstovai teigia suprantą darbdavių padėtį. -VERSLO ŽINIOS
PASLAUGOS
Šiaulių ligoninė gavo oficialų Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymą reorganizuoti Šiaulių kraujo centrą: perduoti dalį ligoninės Kraujo centro pusiau privačiai UAB Kauno kraujo donorystės centrui. Dalį bendrovės akcijų valdo Sveikatos apsaugos ministerija, o dalis – privačiose rankose. Šiaulių apskrities ligoninės generalinis direktorius Petras Simavičius “Šiaulių kraštui” sakė, jog Šiaulių ligoninei pavaldus Kraujo centras po reorganizacijos suskils į dvi dalis. Ligoninei liktų mažiausioji dalis dabartinio Kraujo centro specialistų, kurie rūpintųsi tik ligoninės kraujo banku bei parinktų tinkamą kraują ligoninės pacientams. Didžioji dalis darbuotojų ir paslaugų bei valstybės finansavimas iš privalomojo sveikatos draudimo fondo pereis į Kauno bendrovės rankas. “Kaunas perimtų vieną pagrindinių veiklos sričių – kraujo donorų organizavimą ir kraujo perdirbimą”, – aiškino direktorius P. Simavičius. – ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Šiaulių ligoninės generalinis direktorius Petras Simavičius miesto vadovus vakar informavo, jog ligoninė vėl liko be svarbios diagnostinės įrangos – kompiuterinių tomografų. Pasak P. Simavičiaus, nauja įranga sugedo dėl didelių apkrovimų. Jai remontuoti reikės apie 150 tūkstančių litų, kurių ligoninė neturi. – ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Daugiabučius namus administruojančios ir nuolatinę techninę priežiūrą atliekančios bendrovės prašo Savivaldybę 4-5 centais už kvadratinį metrą padidinti aptarnavimo įkainius. Bendrovės poreikį didinti tarifus aiškina padidėjusiomis kuro sąnaudomis, minimalaus darbo užmokesčio didinimu. Tikimasi, kad per mėnesį bus parengtas sprendimo projektas, kurį turės nagrinėti miesto Tarybos komitetai.- ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Kauno miesto maisto ir veterinarijos patikrino 87 ikimokyklinių įstaigų maisto paruošimo skyrius. Baudos skirtos vienuolikos ikimokyklinių įstaigų maisto paruošimo skyrių vadovams – tai yra dvigubai daugiau negu praėjusiais metais.Toks patikrinimas atliekamas du kartus per metus. – KAUNO DIENA
Daugiabučių atnaujinimo programa parūpins daugiau darbo statybininkams – penki bankai laimėjo teisę dalyvauti programoje, pagal kurią daugiabučių atnaujinimą remia ir valstybė. Bankai parinkti, atsižvelgus į žemiausias pasiūlytas paskolų palūkanas. – VERSLO ŽINIOS
RŪPYBA
Vakarų Europai priskiriamos šalies pilietybė nėra garantija, kad kaltasis užsienietis geranoriškai atlygins padarytą žalą. Tuo įsitikino klaipėdietė pensininkė, pernai uostamiestyje partrenkta automobilio, kurį vairavo Italijos pilietis. Atėjus metui padengti gydymo išlaidas, paaiškėjo, jog italas yra beturtis. Mašiną, priklausančią uostamiesčio gyventojai Rasai Meškienei, vairavo 37 metų amžiaus italas Džiovanis Forelis. Jis po įvykio nukentėjusios neaplankė ir neskyrė pinigų net būtiniausiems vaistams. Pas ligoninėje gulėjusią J. Baranauskienę apsilankė tik R. Meškienė. 10 tūkst. litų užstatas už Dž. Forelį sumokėtas R. Meškienės vardu. Šią sumą moteris paskolinusi pinigų neturėjusiam kaltinamajam. Buhalterio specialybę turintis Dž. Forelis savo kaltę pripažįsta, tačiau atlyginti nuostolių neskuba. – VAKARŲ EKSPRESAS
Šiaulių savivaldybės Nakvynės namų remontui Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skyrė 100 tūkstančių litų. Lėšos skirtos pagal Socialinių įstaigų infrastruktūros veiklos programą su sąlyga, kad bus panaudotos dar šiais metais. -ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Lapkričio 25-26 dienomis trečią kartą Lietuvoje rengiama “Maisto banko” akcija, kurios metu gyventojų paaukoti maisto produktai skiriami socialiai remtiniems žmonėms. Šiauliečiai į akciją įsijungia antrą kartą. Pernai joje dalyvavo šešios nevyriausybinės organizacijos ir penki vaikų dienos centrai. Gyventojų nupirkti maisto produktai buvo renkami šešiuose prekybos centruose, produktų nupirkta už 8000 litų. Kad akcija vyktų sklandžiai ir jos metu nebūtų piktnaudžiaujama, parengta produktų apskaitos ir padalijimo tvarka.- ŠIAULIŲ KRAŠTAS
STATYBA
Palankūs sprendimai dėl žuvų aukciono pastato statybos Žemės ūkio ministerijoje priimti tik šiemet lapkričio 7 d. Pradėti jį statyti Klaipėdoje planuota šiemet gegužės mėnesį, bet dabar tai daryti žadama tik kitų metų sausio ir vasario mėnesį. Žuvų aukcioną planuota statyti 12 mėnesių.jeigu statybos darbai būtų buvę pradėti lapkričio pradžioje, kitų metų rugsėjo pradžioje aukciono pastatas galėjo būti pastatytas. – RESPUBLIKA
Statybų skandalas Kuršių nerijoje – situacijos visoje Klaipėdos apskrityje atspindys, tačiau dėl to mažiausiai kalta pati apskrities viršininkė Virginija Lukošienė ir jos pavaldiniai. Toks įspūdis susidarė po vakar inicijuoto pasitarimo, į kurį buvo sukviesti visų apskričiai priklausančių septynių savivaldybių atstovai bei kiti specialistai, atsakingi už teritorijų planavimo dokumentų rengimą, derinimą ir sąlygų išdavimą. Pati apskrities viršininkė, kurios veiksmus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros srityje iki gruodžio 9-osios ketina ištirti Vyriausybės sudaryta komisija, ragino visus atsakingiau dirbti. V. Lukošienė, prieš posėdį nuraminusi susirinkusius žurnalistus, kad jokių sensacijų šįkart pastarieji nesulauks, vis dėlto privertė suklusti ištarusi vieną frazę: “Besimėgaudami problemomis Neringoje nepamirškime, kad tokių problemų yra visoje apskrityje.” – VAKARŲ EKSPRESAS
TRANSPORTAS
Dėl automagistralės “Via Baltica” keliasdešimties kilometrų remonto Latvijoje ir remontuojamo Panevėžio-Pasvalio 18-os kilometrų ruožo skubantys krovininio transporto vairuotojai aplenkia Saločių-Grenstalės pasienio postą. Kitoje vietoje – per Germaniškio-Skaistkalnės pasienio postą į Latviją įvažiuojantys vilkikai niokoja sunkiasvorio transporto eismui nepritaikytus Biržų krašto kelius. “Panevėžio regiono kelių” vadovas Rolandas Žagaras “Respublikai” teigė, kad dėl šios problemos jau kreipėsi į Kelių direkciją. – RESPUBLIKA
Uostamiesčio valdžiai prabilus apie ketinimus didinti važiavimo visuomeniniu transportu kainas, pakvipo nauju karu tarp Savivaldybės ir maršrutinių taksi vežėjų. Klaipėdos savivaldybės administracija autobuso bilieto kainą siūlo didinti iki 1 lito, o maršrutinio taksi – iki 2 litų. Vakar tai sužinoję maršrutinių taksi vežėjai neslėpė pasipiktinimo, jie baiminasi dar skaudesnio smūgio savo verslui. – VAKARŲ EKSPRESAS
Vakar pagaliau atplėšta dešimt vokų su automobilių bendrovių pasiūlymais parduoti Krašto apsaugos ministerijai daugiau kaip pusantro šimto mašinų. Suabejojus pirkimų skaidrumu, krašto apsaugos ministras Gediminas Kirkilas seimo antikorupcijos komisijos nariam,s pranešė, kad nuspręsta koreguoti konkurso sąlygas. – LIETUVOS RYTAS
ŽEMĖ
Srauniausia ir gražiausia Aukštaitijos upė Šventoji prie Užpalių (Utenos r.) pelkėja ir pelkėja dėl Rokiškio verslininkų atstatytos Užpalių hidroelektrinės ir pažeistų gamtosaugos reikalavimų. Verslininkai Šventąją užtvenkė neišvalę dugno, neišrovę kelmų. Liko nesutvarkyti tvenkinio krantai, dėl netinkamai įrengto žuvitakio turbinos per nerštą traiško žuvis. Užpelkėjusia Šventąja džiaugiasi tik joje perėti pradėjusių gulbių pulkas. Žmonėms skauda širdį, kad buvusi srauni upė virsta pelkynu, apeina maurais, krantai eroduoja. – RESPUBLIKA
Plungės teisėsaugininkai narplioja painią istoriją. Bandoma išsiaiškinti, kas Žemaitijos nacionaliniame parke nusausino ir sukultūrino beveik hektarą pelkės prie Ilgio ežero. Čia buvo iškasta beveik 4 metrų pločio ir 200 metrų ilgio upė. Aplinkosaugininkams nepavykus išsiaiškinti, kas šeimininkauja jų prižiūrimose valdose, prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą. Nei buvęs, nei dabartinis šios žemės šeimininkas neprisipažįsta ką nors žinantys, kaip ir kada atsirado upė. “Jau yra gerai pramintas kelias: pirma statyti, įsirengti teritoriją, po to statybas įteisinti. Taip daroma visoje Lietuvoje, taip pasielgta ir Žemaitijos nacionaliniame parke.Upė prie Ilgio ežero – naujausia ir originaliausia invazija į gamtą”, – Lietuvos rytui” kalbėjo nacionalinio parko darbuotojai. – LIETUVOS RYTAS
ELTA
