Vilniaus greitosios pagalbos darbuotojai vieni kitus kaltina aferomis

Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties profesinių sąjungų piketo išvakarėse apie atsistatydinimą pareiškęs įstaigos vadovas Rimantas Šagždavičius atšaukė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui pateiktą pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo ir pareiškė toliau sieksiąs, kad nenutrūktų ikitesminiai tyrimai dėl šios įstaigos darbuotojų “lavonų biznio”, vaistų pardavinėjimo, kuro grobstymo.

Pasak R. Šagždavičiaus, jo atsistatydinimo siekiantys piketo organizatoriai nesuinteresuoti, kad būtų ištirti minėti piktnaudžiavimo atvejai.

Kaip penktadienį spaudos konferencijoje sakė įstaigos vadovas, dalis greitosios medicinos pagalbos stoties profsąjungos narių ir jos vadovas Tadeušas Rodzas įtariami dalyvavęs Greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojų ir Vilniaus laidojimo rūmų vadovų susitarime dėl informacijos pardavimo apie mirusius žmones, taip pat kuro, skirto greitosios pagalbos automobiliams, grobstymu.

Pasak jo, teisėsaugininkai taip pat aiškinasi, kas kaltas, kad per pusantrų metų dėl Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojų aplaidumo ar kompetencijos stygiaus mirė 7 žmonės. “Viename iš atvejų taip pat minimas profesinės sąjungos vadovas”, – sakė R. Šagždavičius, kol vyksta ikiteisminis tyrimas nenorėjęs įvardyti kitų darbuotojų pavardžių.

Birželį Greitosios medicinos pagalbos stoties vadovo pareigas pradėjusio eiti R. Šagždavičiaus įsitikinimu, siūlydami jam atsistatydinti iš užimamų pareigų Vilniaus savivaldybės atstovai siekė politinių tikslų – kad penktadienį nebūtų rengiamas piketas.

“Dauguma akcijos dalyvių – vairuotojai, o ne medikų kolektyvas, kuris šiandien pradėjo rinkti parašus, kad neatsistatydinčiau, dėl to ir priėmiau tokį sprendimą”, – aiškino R. Šagždavičius.

Paprašytas pakomentuoti profesinės sąjungos kaltinimus Greitosios medicinos pagalbos stoties lėšų švaistymu, įstaigos vadovas teigė, jog tai netiesa – “kiekvienas išleistas litas pagrįstas dokumentais”.

Pasak jo, Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties skolos išaugo dėl modernios dispečerinės steigimo, kuris buvo blogai suplanuotas dar prieš jam užimant šias pareigas.

“Bendrosios pagalbos 112 projektą 2004 metų spalio 14 dieną pasirašė sveikatos apsaugos, vidaus reikalų ministrai bei Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas, todėl neabejoju, kad dispečerinės įrengimui, darbuotojų mokymui išleisti pinigai bus paskirti naujame įstaigos biudžete”, – sakė R. Šagždavičius.

Paklaustas, ar realus Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties bankrotas ir kokia galimybė ją privatizuoti, R. Šagždavičius teigė, jog viešoji įstaiga bankrutuoti negali, o jos privatizavimas – stoties steigėjos – savivaldybės kompetencija.

Penktadienį Vilniaus miesto savivaldybės išplatintame pranešime teigiama, jog sostinės Greitosios medicinos pagalbos stoties profesinė sąjunga klaidina vilniečius. Mieste platinami informaciniai lapeliai, kuriuose skelbiama, kad įstaigą ketinama atiduoti į privačias rankas, dėl to pacientams reikės patiems mokėti už suteiktą medicininę pagalbą.

Savivaldybė užtikrino, kad sostinės Greitosios medicinos pagalbos stotis nebus privatizuota, o jos paslaugos vilniečiams ir toliau bus teikiamos nemokamai.

Paprašytas pakomentuoti penktadienį išsakytus Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus žodžius, piketą surengusios įstaigos profesinės sąjungos vadovas T. Rodzas sakė, jog R. Šagždavičiaus pateikta informacija apie kuro grobstymą, “lavonų biznį” ir aplaidumą skirta tam, kad būtų nukreiptas visuomenės dėmesys nuo Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties problemų.

Pasak jo, įstaigos vadovas nutylėjo svarbiausia – kad jam dėl 1,5 mln. litų iššvaistymo atliekamas ikiteisminis tyrimas.

“Pagrindinės Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties skolos susijusios ne su tarnybos 112 įrengimu. Didžiausia 1,75 mln. litų skola – greitosios pagalbos automobilių nuomos tiekėjui ir ji kasdien auga”, – pabrėžė T. Rodzas.

Profesinės sąjungos vadovas piktinosi, kad prie R. Šagždavičiaus vien už naują greitosios pagalbos interneto puslapio įsigijimą administracija išleido 31 tūkst. litų, o už jo pavadinimo pakeitimą – vietoje www.gmps.lt į www.vgmps.lt – dar tiek pat.

“Pikete nereikalaujame atlyginimų padidinimo, nes matome beviltišką Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties padėtį. Tačiau sieksime, kad atsistatydintų ne tik į bankrotą įstaigą stumiantis R. Šagždavičius, bet ir jo atsivesta administracija, kuri gauna 5-6 kartus didesnes algas už darbuotojus, nors būtent jie įstaigai uždirba pinigus”, – sakė piketo organizatorius.

T. Rodzas piktinosi, kad administracija bandė papirkti piketui besirengiančius darbuotojus. Prieš akciją vairuotojams buvo perskaičiuoti ir išmokėti atlyginimai.

Paprašytas pakomentuoti direktoriaus žodžius, kad jo atstatydinimo siekiama dėl ikiteisminių tyrimų, T. Rodzas sakė apie “lavonų biznį” žinąs tik tiek, kad pasirašius sutartį su Vilniaus laidojimo rūmais privalantys atvykti ir konstatuoti žmogaus mirtį medikai apie tai pateikdavo informaciją laidojimo paslaugų teikėjams.

“Mirusiųjų artimiesiems firma neįkyriai telefonu siūlydavo savo paslaugas – taip ar kitaip, žmogus turi būti laidojamas, bet nesutinkantys pasinaudoti siūlomomis paslaugomis nebūdavo spaudžiami”, – sakė T. Rodzas.

11 valandą prasidėjęs Greitosios medicinos pagalbos stoties piketas truks 5 valandas. Policijos lydimi profesinės sąjungos atstovai, budėjimų neturintys medikai ir atostogaujantys greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojai žygius sostinės gatvėmis, stabtelėdami prie Vilniaus savivaldybės, Sveikatos apsaugos ministerijos ir Seimo rūmų.

Pasak akcijos organizatorių, piketo metu greitosios medicinos pagalbos teikimas nesutriks. Skubią medicininę pagalbą teiks visos greitosios medicinos pagalbos stoties brigados, kvietimai bus aptarnaujami laiku ir kokybiškai.

ELTA

Bendrinti šį straipsnį
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto