Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2020 metais tabako produktus vartojo daugiau nei penktadalis gyventojų visame pasaulyje. Prie cigaretės žmogų pririša nikotinas, o cigarečių dūmuose esantys kancerogenai nuodija organizmą – sukelia vėžį ir kitų sveikatos problemų. Nacionalinio vėžio instituto (NVI) epidemiologė dr. Rūta Everatt atskleidžia, kaip išsivysto priklausomybė nuo nikotino, kokios medžiagos pavojingiausios sveikatai ir kokie būdai veiksmingiausi norint išsivaduoti nuo nikotino priklausomybės.
Epidemiologė dr. Rūta Everatt sako, kad priklausomybė nuo nikotino gali būti tokia pat stipri, kaip ir nuo sunkiųjų narkotikų – pavyzdžiui, heroino. Abiem atvejais priklausomybė išsivysto dėl iš esmės tų pačių neurobiologinių procesų.
„Tabako dūmuose esantis nikotinas aktyvuoja smegenyse esančius neurotransmiterius (dopaminą), susijusius su malonumo pojūčiu, dėl to sparčiai vystosi priklausomybė. Jos stiprumas prilygsta priklausomybei nuo kitų narkotinių medžiagų, pavyzdžiui, heroino. Užsirūkius per plaučius į organizmą patekęs nikotinas pasiekia smegenis per 7–10 sekundžių. Smegenyse nikotinas prisijungia prie neuronų receptorių, skatina dopamino gamybą ir reguliuoja jo pernešimą į kitas smegenų sritis, susijusias su priklausomybės atsiradimu“, – aiškina dr. R. Everatt. Epidemiologės teigimu, pradėjus rūkyti, t. y. besivystant priklausomybei, norint patirti tą patį malonumo poveikį, reikalingas vis didesnis nikotino kiekis, o atsiradus priklausomybei užtenka individualios dozės, kad būtų palaikoma atitinkama nikotino koncentracija. „Todėl vieni per dieną surūko tik kelias cigaretes, o kitiems norisi rūkyti daug dažniau. Vieniems priklausomybės susiformavimo laikas gali trukti keletą mėnesių, kitiems potraukis rūkyti gali atsirasti ir surūkius vos kelias cigaretes. Apie 80 proc. reguliariai rūkančiųjų yra fiziškai priklausomi nuo nikotino, tačiau tuo pat metu visi rūkantieji yra vienaip ar kitaip priklausomi ir psichologiškai“, – teigia dr. R. Everatt.
Rūkymas – vieno iš trijų vėžio atvejų priežastis
Epidemiologė atkreipia dėmesį, jog vis dar plačiai paplitusi klaidinga nuomonė, esą nikotinas yra pagrindinė su rūkymu susijusių ligų priežastis. Iš tiesų su rūkymu susijusias ligas sukelia kitos tabako dūmuose esančios cheminės medžiagos. Pagrindinis nikotino poveikis yra psichoaktyvus – jis suteikia malonumo jausmą ir skatina priklausomybę. O su cigarečių rūkymu siejama net 27 proc. visų vėžio atvejų. Tarptautinio vėžio tyrimo centro duomenimis, tabako rūkymas sukelia ne tik plaučių, bet ir dar net 17-os tipų vėžį: burnos ertmės, nosiaryklės, burnaryklės, nosies ertmės ir prienosinių ančių, gerklų, stemplės, skrandžio, kasos, kepenų, inkstų, šlapimtakių, šlapimo pūslės, gimdos kaklelio ir kaulų čiulpų (mieloidinę leukemiją).
„Atsisakius cigarečių rūkymo, būtų galima išvengti devynių iš dešimties plaučių vėžio atvejų“, – pabrėžia dr. R. Everatt.
Dūmai – pavojingų cheminių junginių mišinys
Problemos prasideda, kai tabakas uždegamas. Rūkant susidaro dūmai, kurie įkvepiami į plaučius ir pasklinda po aplinką. „Tabako dūmai – tai daugiau kaip 5 tūkstančių cheminių junginių mišinys. Įrodyta, kad daugiau kaip 70 šių junginių yra kancerogeniški žmogui arba laboratoriniams gyvūnams: policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, N-nitrozaminai, aromatiniai aminai, azaarenai, aldehidai, kiti organiniai junginiai, toksiniai metalai – chromas, arsenas, švinas, kadmis, nuodingosios dujos – anglies monoksidas, vandenilio cianidas, butanas, toluenas ir kiti“, – vardija epidemiologė.
Anot NVI atstovės, degimo proceso metu susidarantys kancerogenai sukelia arba žymiai padidina riziką susirgti onkologinėmis, kraujagyslių ir širdies ar kitomis ligomis.
Kiekvienais metais Lietuvoje nuo tabako rūkymo sukeltų ligų miršta apie 7 tūkstančius žmonių. Vidutinė rūkančiųjų gyvenimo trukmė yra net 10 metų trumpesnė nei nerūkančiųjų, o rūkantys asmenys praranda apie 20 sveiko, t. y. be ligų ir neįgalumo, gyvenimo metų.
Pagalba norintiems, bet nesugebantiems mesti rūkyti
Atsikratyti žalingo ir labai kenksmingo įpročio – tabako rūkymo – gali padėti pakaitinė terapija nikotinu (PTN). Jos metu asmuo iš kramtomosios gumos, pleistrų, purškalų, inhaliatorių arba pastilių gauna nikotino, bet ne kitų kenksmingų medžiagų. Ši terapija gali padėti sušvelninti nemalonius fizinės priklausomybės pojūčius ir abstinencijos simptomus. Šitaip asmuo daugiau dėmesio gali skirti psichologiniams (emociniams) sunkumams, iškylantiems metant rūkyti, spręsti ir taip lengviau pereiti nuo cigarečių rūkymo prie visiško nerūkymo.
Pasak dr. R. Everatt, tyrimai rodo, kad 70 proc. rūkalių nori, bet savarankiškai nesugeba mesti rūkyti. Pagrindinė to priežastis – nikotino sukeliama priklausomybė. Atsikratyti priklausomybės padeda medikamentinis gydymas, PTN bei specializuota pagalba.
Skiriant PTN, pažymi epidemiologė, vartojamas tik nikotinas, o kancerogeninės medžiagos į organizmą nepatenka, todėl rizika susirgti vėžiu nepadidėja.
Visgi, pabrėžia gydytoja, PTN yra tik vienas iš kelių pagalbos metantiems rūkyti elementų.
Siekiant padėti metančiam rūkyti asmeniui, turėtų būti taikomas bent vienas iš šių trijų itin veiksmingų elementų: PTN arba kita įrodymais pagrįsta farmakoterapija, sveikatos specialisto parama, padrąsinimas, pagalba ir įgūdžių formavimas bei kylančių problemų sprendimas.
„Medikai, ypač šeimos gydytojai, turėtų sistemingai įvertinti, ar jų pacientai rūko, o jei rūko – paskatinti mesti ir patarti, kaip atsisakyti rūkymo. Įrodyta, kad padeda net trumpas (iki 3 min.) gydytojo patarimas nerūkyti“, – dėmesį atkreipia dr. R. Everatt.
