Moliūgų tėvynė – Pietų Amerika. Dabar ši daržovė
auginama beveik visose pasaulio šalyse. Kaip vaistinė žaliava dažniausiai
vartojamos sėklos ir minkštimas. Sėklas tinka vartoti tik dvejus metus.
Moliūgai ypač tinkami sergantiesiems skrandžio ligomis, nes turi daug pektinų, o jie stimuliuoja žarnyno veiklą. Jei kankina vidurių užkietėjimas, padės moliūgų stiebų užpilas. Į termosą suberkite du šaukštus sausų smulkintų stiebų, užpilkite stikline verdančio vandens ir palaukite 3 val. Perkoškite ir gerkite po ketvirtį stiklinės rytą ir vakare.
Sergant kepenų ir šlapimo pūslės ligomis padeda moliūgų ir kanapių sėklų “pienelis”. Paimkite po stiklinę moliūgų ir kanapių sėklų, jas sutrinkite ir pamažu pilkite verdantį vandenį (maždaug 3 stiklines), perkoškite ir gerkite 3 kartus per dieną. Inkstų veiklą skatina toks gėrimas. Sumalkite kavamale džiovintų moliūgų sėklų, 1 šaukštelį jų užpilkite stikline vandens, užvirinkite ir gerkite kaip arbatą.
Karotino moliūgai turi penkis kartus daugiau nei morkos, todėl okulistai rekomenduoja šių daržovių sultis gerti tiems, kurių nesveikos akys. Jei pradėjote blogai miegoti, nebūtina pirkti vaistų. Išvirkite moliūgo minkštimą, pridėkite medaus ir suvalgykite prieš eidami miegoti. Šviežias minkštimas vartojamas nuo egzemos, dedervinės, nudegimų. Ant pažeistos odos dėkite minkštimo tyrelės kompresus. Jei per dieną daug vaikščiojote ir pavargo kojos, ant pėdų dėkite moliūgų tyrelės.
Šviežios moliūgų sultys geriamos sergant kepenų ir inkstų ligomis. Išlukštentos moliūgų sėklos ir iš jų pagaminti preparatai skiriami turintiesiems kaspinuočių arba askaridžių.
Parengė L.Žukaitė
