Tokiame rate ir sukamės visą gyvenimą. Taip tiesiog
pamirštame pasirūpinti savimi, o svarbiausia – net savo širdimi.
Galima paklausti, o kam ja rūpintis? Kol plaka, tai ir gerai – juk širdies darbo ritmo pats nesureguliuosi. Taip mano dauguma žmonių. Todėl daugiausia ir sergame širdies-kraujagyslių ligomis. O pačios dažniausios iš jų – galvos smegenų insultas ar širdies infarktas – ištinka, atrodytų, pačiu netinkamiausiu laiku: tada, kai dar esi darbingas, gerai jautiesi ir kuri savo ateities planus.
Tad ar ne pats laikas sustoti ir pagalvoti, ką per dieną padarėme sau ir savo širdžiai? Jos ritmo, aišku, patys reguliuoti neišmoksime, bet galime nuveikti labai daug, kad leistume savo širdžiai laisvai kvėpuoti.
Pats didžiausias širdies nuodas, nuolatos ją smaugiantis, yra cholesterolis. Garsiausi JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos mokslininkai jau seniai įrodė, kokią didelę reikšmę jis turi širdies ligoms atsirasti.
Įdomiausia, kad pastarųjų metų moksliniuose darbuose iki smulkmenų pateikta, kokiu būdu cholesterolis sukelia ligą. Išsiaiškinta, kad cholesterolį sudaro dvi dalys: “blogasis” (mažojo tankio) ir “gerasis” (didelio tankio) cholesterolis.
“Blogasis” cholesterolis nusėda ant kraujagyslių sienelių. Ilgainiui jos susiaurėja tiek, kad širdžiai nebeužtenka oro ir ji pradeda dusti.
Blogiausia būna tuomet, kai “blogajam” cholesteroliui į pagalbą atskuba jo sąjungininkai – trigliceridai. Tai bendrieji riebalai, jie yra pagrindinis energijos šaltinis. Kartais šios energijos prisivalgome daug daugiau, nei mums reikia. Tada trigliceridai tampa pagrindiniai “blogojo” cholesterolio pagalbininkai, dar greičiau įvykdantys klastingą užduotį.
“Gerasis” cholesterolis valo organizmą, taigi ir kraujagysles, nuo nuosėdų pertekliaus. Jei yra daugiau “gerojo”, tuomet organizmas kovoja su riebalų pertekliumi ir nežada taip greitai pasiduoti.
Sužinoti, kurie riebalai “ima viršų” organizme, padeda lipidogramos tyrimas. Lipidograma – tai kraujo riebalų ištyrimas, susidedantis iš keturių tyrimų: bendro cholesterolio kiekio, “blogojo” ir “gerojo” cholesterolio kiekių bei trigliceridų. Tiksliausias atsakymas gaunamas, jei prieš atliekant tyrimą bent 12 valandų nevalgoma.
Normalu, jei pagalvojote, o ką aš galiu pakeisti? Atsakymas vienas: mes galime labai paprastomis priemonėmis leisti širdžiai laisvai kvėpuoti.
Pavyzdžiui, pradėkime valgyti daugiau daržovių ir vaisių, kurie sugeba “blogajam” cholesteroliui “surišti rankas”. Taip pat galime daugiau judėti ir laisvalaikį praleisti gamtoje. Juk judėjimas sudegina perteklinius riebalus.
Tačiau pirmiausia reikia nors truputį skirti dėmesio sau. Tuomet ir gausite jums reikalingą atsakymą.
Gitana Skendelytė, gydytoja
