EKONOMIKA
Pro apsaugos skyles plūsta slapti duomenys. “Lietuvos rytas” įsitikino: į svetimus kompiuterių tinklus patekti nesunku. Vilniaus bendrovių ir organizacijų bevielio ryšio kompiuterių tinklai – pavojingai skylėti. Paprastai šie tinklai veikia kelių šimtų metrų spinduliu, neretai prie jų galima prisijungti netgi būnant lauke ir imti pumpuoti slaptus duomenis. Tai “Lietuvos ryto” žurnalistui pademonstravo vienas informacijų technologijų (IT) saugumo specialistas. LR
Taip pat daugėja slaptų programų, kurios fiksuoja, ką kompiuteriu daro jo savininkas, kokius klavišus spaudžia. Ši informacija perduodama tam tikrais interneto adresais. Ekskomisarų biuro viceprezidentas Alius Sadeckas atkreipė dėmesį ir į tai, kad dažnai administratoriai, bijodami, kad bus aptiktas jų darbo brokas, neskatina auditų ir vadovus nuteikia prieš tokias priemones. Taip vadovui susidaro klaidingas gerovės įspūdis jo organizacijoje. Tą patį sakė ir “Lietuvos rytui” saugumo spragas pademonstravęs specialistas. Jis yra atlikęs kelis auditus didelėse įmonėse. Jų administratoriai vadovams net nepranešė apie įsilaužimus, kurie buvo atlikti audito metu. LR
Valdančiosios Socialdemokratų partijos atstovų teigimu, Vyriausybė nesvarsto bendrovės “Mažeikių nafta” nacionalizavimo galimybių, o tokios kalbos gali neigiamai paveikti kitus investuotojus. “Mes patikinome, kad frakcija ir Vyriausybė nėra svarsčiusi nacionalizavimo varianto”, – po pirmadienį vykusio susitikimo su prezidentu Valdu Adamkumi sakė Seimo Socialdemokratų frakcijos seniūnas Juozas Olekas. VŽ
Vakar pareigas pradėjusi eiti naujoji Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcijos vadovė Aurelija Stancikienė tikina į išsidalintą Neringą sugrąžinsianti unikalumą. “Neteisėtos statybos – mano veiklos prioritetas. Tiesa, iš pradžių norėčiau išsiaiškinti, kas už ką yra atsakingas, nes iki šiol valdininkų kompetencijos ribos, kai paaiškėjo, kad Neringoje patvirtintuose detaliuosiuose planuose – aibė pažeidimų, yra neaiškios”,- “Vakarų ekspresui” sakė naujoji KNNP direktorė.VE
Aurelijos Stancikienės manymu, “tarnybiniai patikrinimai ir Neringos savivaldybėje, ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje yra juokingi. Akivaizdu, kad kaltų apskrityje nerasta todėl, kad ponia Virginija Lukošienė darė viską, kad pridengtų savus. Ir apskritai institucijos tik dangsto vienos kitas”. VE
Europos Komisija skyrė 2 mln. Lt naujovių ir verslo bendradarbiavimo tinklams megzti. Du projektai padalijo Lietuvos apskritis į dvi grupes, kurių centrai yra Vilniuje ir Kaune. Lietuvos regionai gavo pinigų regionams pritaikytoms naujovių diegimo skatinimo strategijoms parengti – tai jie privalės padaryti per 32 mėn. Verslininkai ir jų organizacijos vėl kviečiami diskutuoti, siūlyti ir kitaip padėti Lietuvos pramonėje įkūnyti naujoves. VŽ
FINANSAI
Rengiant biudžeto įstatymą kaip vienas svarbiausių objektų išskirti Valdovų rūmai. Jiems finansavimas numatytas atskira eilute – kitais metais jų statybai nuspręsta skirti dar beveik 23 milijonus litų. R
Numatyta, kad 2006 m. valstybės biudžeto pajamos iš viso sieks 16,478 mlrd. litų, tai 18,9 proc. daugiau, nei planuojama surinkti šiais metais. Svarbiausias 2006 metų biudžeto ypatumas – ryški jo socialinė pakraipa. R
Solidžiai išaugs krašto apsaugos sistemos biudžetas. Kitąmet Krašto apsaugos ministerijai bus skirta daugiau kaip milijardas litų. Krašto apsaugos sistemos pareigūnų atlyginimams numatyta skirti net 21 mln. litų daugiau. R
ĮMONĖS
Bankroto šiemet išvengusiai Kauno dailiosios keramikos bendrovei “Jiesia” rastas strateginis investuotojas iš Lietuvos, kurio įmonės akcininkai neįvardijo. Planuojama, kad investuotojas nupirks beveik 8 mln. litų “Jiesios” skolas, investuos į bendrovę , kad ji pradėtų efektyviai dirbti. LR
Kitąmet intensyvesni ES pinigų srautai, palankios makroekonominės prognozės, gana sklandi mokesčių sistema gali padėti įmonėms pasiekti sėkmę, jeigu tik jos sugebės nepražiopsoti pelno. Bendrovių siekį kitąmet gyventi geriau rodo jų biudžetai, į kurių sudarymą dabar būtina žvelgti kur kas globaliau. VŽ
Šveicarijos įmonės “Mercer International”, pastačiusios celiuliozės gamyklą Vokietijoje, atstovai domisi galimybe tokį fabriką statyti Lietuvoje. LŽ
Jau šį mėnesį AB “Klaipėdos baldai” baigs statyti naują medžiagų sandėlį. Bendrovės generalinio direktoriaus Eimunto Jankausko teigimu, į jo statybas ir šalia esančios infrastruktūros sutvarkymą bus investuota apie 3 mln. litų. “Naują apie 3 500 kvadratinių metrų ploto sandėlį statome tam, kad medžiagas būtų galima laikyti kuo arčiau gamybinių patalpų”, -“Vakarų ekspresui” sakė E. Jankauskas. VE
UAB “Kraitenė” administracija inicijuoja bendrovės bankrotą. Toks sprendimas priimtas siekiant sustabdyti įmonės , kuri nuo 2000 m. veikė nuostolingai, krizę. Didžiausias įmonės kreditorius – SEB Vilniaus bankas. “Kraitenėje” dirba 500 darbuotojų, bendrovė dėl finansinių sunkumų pastaruoju metu mažino gamybos ir pirkimo apimtis, tačiau produkcija prekiavo Lietuvoje. VŽ
Trijų užsienio bendrovių – “Ridgeview”, “Topeco” ir Egtved” – kojinių gamybos verslo perkėlimas į Vilniaus trikotažo ir kojinių bendrovę “Sparta” leido įmonei šiemet uždirbti 181.000 Lt grynojo pelno. “Sparta” tikisi, kad gamyba jos fabrike susidomės dar vienas užsienio kojinių gamintojas. VŽ
PASLAUGOS
Šiandien niekam nebekyla abejonių, kad ekonominio nuosmukio laikai Druskininkams jau praeitis. Tapęs sėkmingo atgimimo simboliu, pramogų ir poilsio miestu, kurortas kasmet sulaukia vis didesnio svečių antplūdžio iš Lietuvos ir užsienio. Praleisti savaitgalį šiame Pietų Lietuvos kurorte tampa mados ir prestižo reikalu. Nenuostabu, kad Druskininkuose vis daugiau statoma ir konkuruojama dėl sklypų kuo gražesnėje kurorto vietoje. Daugiausiai diskusijų sulaukia statybos kurorto senamiestyje. LŽ
RYŠIAI
Dar 1990 metų vasario 23-iąją iš Josvainių į Klaipėdą išsiųstas laiškas klaidžioja iki šiol. Šiaulių gatvės gyventoja Genovaitė žada ieškoti adresatės ir įteikti jai šį anų laikų siurprizą. Šis “istorinis” laiškas galėtų tapti savotišku eksponatu ir pašto darbuotojų “pasiekimų” stende. Beveik pašto dienos – spalio 9-osios – proga. K
Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) nustatė “Lietuvos telekomui” įpareigojimus, kurie ilgainiui galėtų lemti fiksuotojo ryšio kainų mažėjimą eiliniams vartotojams. Tarnyba ketina bendrovę įpareigoti veikti skaidriai, suteikti prieigą kitiems ūkio subjektams, nediskriminuoti, pagrįsti kainas sąnaudomis. LŽ
UAB “Tele2”, daugiau kaip 1,5 metų bandžiusi galynėtis su fiksuotojo ryšio rinkoje dominuojančia AB “Lietuvos telekomas”, atsisveikina su šiuo verslu. Šį žingsnį ji aiškina nepalankiomis konkurencijos sąlygomis. “Tele2” pranešė nuo vakar stabdanti fiksuotojo ryšio verslą Lietuvoje. VŽ
RŪPYBA
Daugiau nei pusei milijono šalies dirbančių gyventojų investicijos į privačius pensijų fondus davė pelno. Itin sėkmingas buvo trečiasis šių metų ketvirtis, nes vertybinių popierių vertė pakilo beveik visose pasaulio rinkose. Tačiau investicijų specialistai įspėja, kad šių metų pabaigoje fondų rezultatai gali ir suprastėti, nes po užtrukusio brangimo pasaulio rinkose akcijos pradėjo pigti. LŽ
TRANSPORTAS
Sostinės taksi bendrovės didina paslaugų įkainius. Paslaugų įkainius neseniai padidino ir didžiosios sostinės taksi įmonės. Sostinės taksi įmones vienijančių asociacijų atstovai kainų didinimo nekomentuoja. Jų teigimu, tai – pačių įmonių reikalas. LR
VERSLAS
Kai kurie jau metus atsakymo dėl ES paramos laukiantys verslininkai tikisi jį gauti bent šiemet. O kol kas verslas ir toliau blaškosi ieškodamas būdų nesužlugdyti įstrigusių investicinių planų. Ne viena gamybos įmonė, pateikusi paraiškas gauti ES paramą pagal priemonę “Tiesioginė parama verslui” vis dar priversta laukti gerokai ilgiau nei priklauso, kol bus pateiktas konkretus atsakymas – bus skirta parama ar ne, laukti jos, ar ne. Tad smulkesnius projektus vykdančios įmonės dažniau ima minti bankų slenksčius ir imdamos paskolas imasi vykdyti projektus anksčiau, nei bus gauta parama. VŽ
Neatlaikęs konkurencinės kovos su “Respublikos” grupės leidiniu “Vakaro žinios”, “Lietuvos rytas” estų valdomai bendrovei “Shibsted Baltics” perleidžia 51 proc. bulvarinio dienraščio “Ekstra žinios” akcijų paketą. Sandorį pasirašęs “Shibsted Baltics” valdybos pirmininkas estas Martas Kadastikas, prieš metus buvęs Estijos žiniasklaidos koncerno “Eesti Media” valdybos pirmininkas, iš “Lietuvos ryto” vadovų perims ir vadovavimą bulvariniam dienraščiui. Jis pripažįsta, kad “Lietuvos ryto” bulvarinio leidinio koncepcija nepasitvirtino, tad bus bandoma ieškoti kitos. VE
“Lietuvos ryto” bendrovė neatlaikė konkurencijos su “Respublikos” leidinių grupe. “Respublika” aiškinasi kas privertė “Lietuvos rytą” dalį savo verslo atiduoti estams. Kas privertė “Lietuvos rytą” dalį savo verslo perleisti estams, nutyli abi šalys. M.Kadastikas kalbėdamas su “Respublika” pripažino, kad “LIetuvos ryto” bulvarinio leidinio koncepcija nepasiteisino. R
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LA – “Lietuvos aidas”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
