Šaltalankio uogos turi daug vitaminų C, F, B1,B2, B6, K,
karotino, aminorūgščių, fosforo, azoto, baltyminių medžiagų, cukraus, riebalinių
aliejų. Sėklose taip pat yra daug aliejų ir vitaminų, todėl šaltalankio uogos ir
ypač aliejus tinka organizmui stiprinti, žaizdoms, nudegimams, augliams gydyti.
Šaltalankio aliejaus galime ir patys pasigaminti. Uogas sumalame ar sutriname ir lygiomis dalimis sumaišome su saulėgrąžų aliejumi. Mišinį laikome 24 val. šiltoje vietoje, bet ne šiltesnėje kaip 60 laipsnių temperatūros, dažnai pamaišydami. Nereikia perkaitinti ar per daug ilgai laikyti, nes gali suirti daug biologiškai aktyvių medžiagų. Po paros mišinys perkošiamas, ir aliejus tinkamas. Jei norime, kad jo kokybė pagerėtų, 2-3 kartus pakartokime šią procedūrą užpildami tuo pačiu aliejumi vis naujas sutrintų šaltalankio vaisių porcijas. Savaitę palaikę tamsoje vėsioje vietoje, šaltalankio aliejų perkoškime, paskui dar savaitę palaikykime ir vėl perkoškime. Tamsoje vietoje laikomas šaltalankio aliejus metus nepraranda savo vertės. Butelius patartina pripilti iki viršaus, kad kuo mažiau prieitų oro ir nesuskiltų biologiškai aktyvios medžiagos.
Labai naudingi ir patys šaltalankio vaisiai. Konservuoti ir saikingai vartojami žiemą stiprina organizmą, daro jį atsparesnį daugeliui ligų. Bene geriausia gaminti tyreles, sutrinant šaltalankio vaisius su dvigubai daugiau cukraus; naudingos ir skanios jų sultys, kompotai. Ypač skanūs šaltalankio vaisiai su obuoliais, dar geriau su svarainiais, kurie turi labai daug vitamino C. Pasterizuodami sultis, kompotus galime kaitinti 80 laipsnių temperatūroje 10-15-20 min., atsižvelgdami į stiklainio talpą (0,5-1-2 litrų).
Negalima šaltalankio vaisių rinkti prie kelių, nes juose daug susikaupusių kancerogeninių medžiagų.
