Sekmadienį Serbijoje ir Juodkalnijoje pasibaigusio
34-ojo Europos vyrų krepšinio čempionato nugalėtojais tapę Graikijos
krepšininkai pakartojo 1987-ųjų metų triumfą, kai savo pirmąjį titulą iškovojo žaisdami namuose.
Triumfuodama sekmadienį Belgrade, Graikijos rinktinė tapo penktąja Europoje, kuri laimėjo čempionatą daugiau nei vieną kartą.
Daugiausia čempionų titulų yra iškovojusios buvusios SSRS ir Jugoslavijos rinktinės – atitinkamai 14 ir 8, o trečia šioje klasifikacijoje yra Lietuvos rinktinė, kuri tapo antrojo (1937 m.), trečiojo (1939) ir 33-iojo (2003) čempionatų nugalėtoja, o 29-ajame čempionate (1995) pelnė sidabrą. Taip pat du sykius Europos auksą laimėjo italai – 1983 ir 1999 metais.
Tuo tarpu dvi stabiliausios pastarojo meto rinktinės – Ispanijos ir Prancūzijos – Europos čempionatų nelaimėjo dar nė sykio.
Visų ligšiolinių čempionatų prizininkai.
1935 (Ženeva) – Latvija, Ispanija, Čekoslovakija
1937 (Ryga) – Lietuva, Italija, Prancūzija
1939 (Kaunas) – Lietuva, Latvija, Lenkija
1946 (Ženeva) – Čekoslovakija, Italija, Vengrija
1947 (Praha) – SSRS, Čekoslovakija, Egiptas
1949 (Kairas) – Egiptas, Prancūzija, Graikija
1951 (Paryžius) – SSRS, Čekoslovakija, Egiptas
1953 (Maskva) – SSRS, Vengrija, Prancūzija
1955 (Budapeštas) – Vengrija, Čekoslovakija, SSRS
1957 (Sofija) – SSRS, Bulgarija, Čekoslovakija
1959 (Stambulas) – SSRS, Čekoslovakija, Prancūzija
1961 (Belgradas) – SSRS, Jugoslavija, Bulgarija
1963 (Vroclavas) – SSRS, Lenkija, Jugoslavija
1965 (Maskva) – SSRS, Jugoslavija, Lenkija
1967 (Helsinkis) – SSRS, Čekoslovakija, Lenkija
1969 (Neapolis) – SSRS, Jugoslavija, Čekoslovakija
1971 (Esenas) – SSRS, Jugoslavija, Italija
1973 (Barselona) – Jugoslavija, Ispanija, SSRS
1975 (Belgradas) – Jugoslavija, SSRS, Italija
1977 (Lježas) – Jugoslavija, SSRS, Italija
1979 (Turinas) – SSRS, Izraelis, Jugoslavija
1981 (Praha) – SSRS, Jugoslavija, Čekoslovakija
1983 (Nantas) – Italija, Ispanija, SSRS
1985 (Štutgartas) – SSRS, Čekoslovakija, Italija
1987 (Atėnai) – Graikija, SSRS, Jugoslavija
1989 (Zagrebas) – Jugoslavija, Graikija, SSRS
1991 (Roma) – Jugoslavija, Italija, Ispanija
1993 (Miunchenas) – Vokietija, Rusija, Kroatija
1995 (Atėnai) – Jugoslavija, Lietuva, Kroatija
1997 (Barselona) – Jugoslavija, Italija, Rusija
1999 (Paryžius) – Italija, Ispanija, Jugoslavija
2001 (Stambulas) – Jugoslavija, Turkija, Ispanija
2003 (Stokholmas) – Lietuva, Ispanija, Italija
2005 (Belgradas) – Graikija, Vokietija, Prancūzija.
Galutinė 2005 metų čempionato rikiuotė (pirmuose skliaustuose – vieta 2003 metų čempionate Švedijoje, po komandos pavadinimo – vieta 2001 metų čempionate Turkijoje).
1. (5) Graikija (9-12)
2. (9-12) Vokietija (4)
3. (4) Prancūzija (6)
4. (2) Ispanija (3)
5. (1) Lietuva (9-12)
6. (9-12) Slovėnija (13-16)
7. (9-12) Kroatija (7)
8. (8) Rusija (5)
9-12. (6) Serbija ir Juodkalnija (1) (7) Izraelis (9-12) (3) Italija (9-12) (9-12) Turkija (2)
13-16. (13-16) Ukraina (13-16) (13-16) Bosnija ir Hercegovina (13-16) (13-16) Latvija (8) (-) Bulgarija (-).
Reuters-dpa-ELTA
