Vaistinių preparatų reklamai išleidžiami pinigai farmacinėms kompanijoms sugrįžta su kaupu – ligoniai ar jais save laikantieji pirmenybę teikia iš reklamos žinomiems vaistams, šventai tikėdami įtaigiai peršamu stebuklingu jų poveikiu. Ir kaip netikėsi – reklaminiuose klipuose įtaigiai aiškinama, kad besaikis valgymas – jokia problema, jei ant gausiai vaišėmis nukrauto stalo yra kone privalomas “patiekalas” – virškinimą gerinančios piliulės, jas prarijęs, vėl gali šlamšti. Netgi tokios bėdos, kaip vidurių pūtimas – jokia problema: gerdamas šį procesą, anot reklamos, greitai ir veiksmingai reguliuojančius vaistus, nepadarysi gėdos į parankę meiliai įsikibusiai žmonai, kuri nudailintame reklaminiame vaizdelyje tarsi oro balionas išsipūtusiam vyrui skubiai bruka “stebuklingąsias” piliules. Ir ką jūs manot – poveikis kone žaibiškas.
Reklama pasiekia savo – vaistinėse teiraujamasi būtent tų – “unikalių”, “pačių geriausių” vaistų, kuriems nereikia receptų. Reklamos apsvaiginti vartotojai paskubomis greitakalbe išbertą priminimą, kad prieš įsigyjant medikamentus visgi derėtų pasitarti su gydytoju ar bent jau su vaistininku, dažnai pamiršta, šventai tikėdami, jog reklamuojami preparatai – būtent jo negalavimams palengvinti sukurti, ir dėl sveikatos plačiai atveria kartais net apytuštę piniginę.
Reikalauja būtent per reklamą matytų vaistų
“Sekundei” apsilankius keliose miesto vaistinėse, farmacininkai patvirtino – vaistų, kuriems nereikia receptų, pirkėjai mielai įsigyja dažnai reklamuojamus preparatus, dažnai nė neklausdami, ar yra pigesnių jo pakaitalų. Farmakotechnikė Onutė Rožėnienė teigė, kad populiariausi hemeopatiniai vaistai, vitaminai, peršalimo simptomus palengvinantys karšti gėrimai. Įtikėję jų veiksmingumu, pirkėjai dažnai nė nesiteirauja apie preparatų šalutinį poveikį. “Reklamuojami vaistai – nauji, daugelis jų neturi organizmui kenksmingo šalutinio poveikio”,- sakė O.Rožėnienė. Tačiau, pasak vaistininkės, reklamose dažnai neužsimenama, kad taip laukto teigiamo efekto greitai tikėtis neverta, nes daugumą išgirtųjų preparatų reikia vartoti bent tris mėnesius, kitus – dar ilgiau.
Paklausta, ar nuolat reklamuojami ir nepigiai kainuojantys vaistai turi pigesnių analogų, ji tvirtino: preparatų pigumą sunku įvertinti žvelgiant vien į pakuotės kainą. “Pigesnėje pakuotoje gali būti mažiau tablečių. Kartais atrodo labiau apsimoka pirkti pakuotę, kur yra daugiau piliulių, nei už tą pačia kainą įsigyti tokį pat kitos kompanijos vaistą, tačiau gali būti, kad jas vartoti teks dažniau, nes preparato sudėtyje mažiau pagrindinės veikliosios medžiagos”,- pasakojo farmakotechnikė. Šiuo metu, kai orai permainingi, vaistinėse žmonės dažniausiai ieško itin reklamuojamo karšto gėrimo, mažinančio gripo simptomus, mat reklamoje aiškinama, kad vaistas gripą įveikia akimirksniu, tad kas norės praleisti puikią progą greitai išgyti. “Žmonės mielai perka šį gėrimą, sako, jog padeda”,- neigiamų atsiliepimų apie naujos kartos farmacijos pramonės stebuklą kol kas negirdėjo O.Rožėnienė.
Ateina ne tartis, o pirkti
Pasak farmacininkės ponios Reginos, bene daugiausia reklamos “aukų” jai tenka aptarnauti pirmadieniais ir antradieniais. “Savaitgalį pažiūrėję sveikatos laidas, kuriose pasakojama apie vienokių ar kitokių medikamentų stulbinamą poveikį, jie prašo būtent per laidą išgirtų vaistų”,- sakė vaistininkė. Tokiems pirkėjams, pasak jos, nė nereikalingi farmacininko patarimai – žmonės ateina žinodami konkretaus vaisto pavadinimą, tad apie jo šalutinį poveikį, analogiškus preparatus net neklausinėja. “Matyt, jiems pakanka informacijos, kurią apie vaistą gavo žiūrėdami laidą”,- mano farmacininkė.
Pavardės nepanorusi sakyti vaistininkė buvo atviresnė – žmonės, paveikti reklamos, dažniausiai permoka, nes kiekvienoje vaistinėje yra analogų reklamuojamiems preparatams, kurie pigesni, o kai kuriais atvejais – ir kur kas efektyvesni už išgirtuosius, tačiau juos gaminančios kompanijos neskiria didelių pinigų reklamai, tad vartotojas apie juos žino mažiau. “Nereikia didelės išminties, kad suprastum: reklamuojamų medikamentų išlaidos įtraukiamos į jų kainą, tad už įtaigią reklamą moka šiuos vaistus perkantieji”,- teigė “Sekundės” pašnekovė.
Stabdo kaina
Farmacininkė Ramutė Semėnaitė sutiko su kolegių nuomone: reklama atlieka savo darbą – vaistinių lankytojai reklamuojamais preparatais domisi dažniau nei kitais. “Sergantieji sąnarių ligomis teiraujasi per televizijos reklamą matytų sąnarių kremzlių atsinaujinimą skatinančių preparatų”,- pasakojo vaistininkė. Įtikėję, kad susidėvėjusi sąnario kremzlė beregint atsinaujins – kaip kad reklaminiame klipe, jie ryžtasi investuoti į savo sveikatą. “Deja, sužinoję reklamuojamų medikamentų, maisto papildų kainas, pirkėjai dažnai persigalvoja”,- pabrėžė R.Semėnaitė. Ir visai nenuostabu – šiuolaikinės farmacijos pramonės stebuklo neįpirksi be 40-60 litų, mat ligonių kasos jų nekompensuoja.
Tačiau, pasak farmacininkės, minėtą sumą reikėtų dauginti mažiausiai iš trijų – mat viltį teikiančius vaistus reikia vartoti ilgesnį laiką. “Kai kuriuos, kad pajustum teigiamą poveikį sveikatai, būtina gerti nuolat. Tad mažas pajamas turintieji vargu ar gali sau leisti kas mėnesį iš savo biudžeto beveik 100 litų skirti tegul ir labai giriamiems, bet pakankamai brangiems vaistams”,- mano R.Semėnaitė. Tad reklamų suviliotiesiems dažnai pakanka išgirsti “nepakeičiamojo” medikamento kainą ir jų apsisprendimas juos pirkti pradeda svyruoti, o dažniausiai noras išbandyti “unikalų”, anot reklamos kūrėjų, vaistą ir visiškai subliūkšta.
Euforiją keičia nusivylimas
Panevėžietė Aldona Valainienė įsitikinusi: reklamuojami tik brangesni preparatai, tad taip uoliai giriamais vaistais niekada nesižavėjo, nors neslepia – vaistų reklama nepraslysta pro ausis be atgarsio. Moteris gana atsargiai vertina medikamentus, apie kurių unikalias gydomąsias savybes kalbama per masines informacijos priemones. “Reklamuojamas tepalas, neva padedantis malšinti kojų skausmus, ypač jei kiaurą dieną dirbama stovint, tikrai nėra toks veiksmingas, kaip kad giriama reklamoje”,- jau įsitikino A.Valainienė. Ji pastebėjo dar vieną dalyką – vaistininkai paprastai nerodo jokios iniciatyvos pirkėjui papasakoti apie prašomo preparato analogus. “Esu dėkinga vienos vaistinės darbuotojai. Ji nusistebėjo, kodėl išlaidauju pirkdama brangų ir ne itin veiksmingą tepalą, ir pasiūlė kur kas efektyvesnį už mažesnę kainą. Džiaugiuosi jos paklausiusi”,- sakė pašnekovė.
Ponas Anicetas savo, kaip juokaudamas sakė, iš rikiuotės beišeinančiais sąnariais susirūpino dar ankstyvą pavasarį. “Žiūriu, kad visai baigiu išklišti. Prasidės sodo darbai, nebegalėsiu dviračiu į jį atminti. Ne iš karto įsiminiau tą reklamą, kur rodo, kad tablečių išgėręs mano metų “jaunuolis” mina pedalus be jokio vargo. Vieną kartą pro ausis praleidau, kitą, vėliau nebesusilaikiau – gavęs pensiją, atgailėjau daugiau kaip 40 litų”,- apie tai, kaip pakliuvo ant reklamos meškerės, su humoru pasakojo panevėžietis. Dėžutė piliulių po trisdešimties dienų ištuštėjo, o sąnariai, pasak Aniceto, kaip girgždėjo, taip ir toliau girgžda. “Užsiminiau apie tai vaistinėje, tada ir sužinojau, kad tabletes reikia gerti mažiausiai tris mėnesius be pertraukos. Iš kur aš, pensininkas, tokius pinigus gausiu?”- ranka numojo vyriškis. Po šio atsitikimo jis į reklamuojamus vaistus tvirtino žiūrintis “su atsarga”. “Garantijos, kad nesusuks galvos dar sykį, nėra. Kai visi galai skauda, pradedi net televizoriumi tikėti”,- juokavo pašnekovas.
Irena Vasiliauskienė dar nenusivylė patikėjusi vaistų reklama. Moteris dažnai perka, jos nuomone, nepakeičiamas piliules virškinimui gerinti bei žaliosios arbatos ekstraktą. Pasiteiravus, ar vaistinėje neklaususi apie virškinimo sistemos “stebuklo” analogus, ji atsakė, kad to nė nebūtina daryti: išgirtieji vaistai tiesiog nepakeičiami. Vaistų reklama ją domina ne tik dėl to, kad iš jos išgirsta apie naujus medikamentus. “Iš reklamų sužinau, kurioje vaistinėje jie pigesni”,- aiškino ponia Irena. Pasak jos, norint už vaistus nepermokėti, tenka apsilankyti ne vienoje vaistinėje. “Reikia pavaikščioti. Ir čia reklama gali apgauti. Antai buvo skelbiama, kad man reikalingas vaistas parduodamas akcijos kaina – už 3,97 Lt. Tačiau nuėjusi į kitą vaistinę jį nusipirkau už 3,93 Lt”,- sakė panevėžietė.
Rankos surištos
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) Vaistų informacijos ir monitoringo skyriaus vyriausiasis specialistas Saulius Maceina tvirtina, kad vartotojų skundų dėl, jų nuomone, klaidinamos vaistinių preparatų reklamos tarnyba sulaukia nuolat. “Amžinai skundžiamasi, kad reklamuojant medikamentus pažeidžiamos reklamos taisyklės, tačiau realiai nubausti pažeidėjų neturime jokių galimybių”,- pažymėjo “Sekundės” pašnekovas. Pasak S.Maceinos, visiškai neegzistuoja baudų išieškojimo mechanizmas, nes nėra taip reikalingų Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisų. Jas inicijuoti – Seimo prerogatyva. “Už vartotojus klaidinančią vaistų reklamą farmacijos kompaniją mes tegalime įspėti. Tą dažniausiai ir darome”,- tvirtino vyriausiasis specialistas.
Žinant, kad Konkurencijos taryba už kokio nors gyvūnų ėdalo ar neva plaukus priauginančio šampūno, liekninančio acto blogą reklamą be jokių skrupulų “įkerta” netgi tūkstantines baudas, VVKT pagrūmojimai piršteliu netinkamai vaistus reklamuojančioms kompanijoms labiau primena kovą su vėjo malūnais. Klaidinamai vaistų reklamai tie patys kriterijai negalioja. “Užsisako kokia nors farmacijos kompanija savo produkto reklamą per televiziją dešimčiai dienų. Pastebėję, kad ji – klaidinama, išsiunčiame perspėjimą, jog reklamos kampanija per 10 dienų būtų nutraukta. Gauname atsakymą, kad taip bus ir padaryta. Akivaizdu, kad iš tokio įspėjimo – menka nauda”,- teigė S.Maceina.
Jo nuomone, žmonės dar naivūs, nes tiki tuo, ką perskaito, pamato reklamose. Galima pasiguosti nebent tuo, kad vaistų reklama, skatinanti medikamentų vartojimą, egzistuoja ir kitose ES šalyse. Pašnekovo nuomone, dėl to farmacijos kompanijos stengiasi kaip galima įtaigiau reklamuoti savo produktus, negailėdamos tam lėšų, ypač pabrėždamos jų teigiamas savybes: jei vienas iš šimto reklamuojamojo vaisto poveikį pajuto ir įvertino teigiamai – reklama atliko savo darbą.
Ar reklamuoti vaistus tarsi būtiniausią prekę etiška, pašnekovas nesiėmė spręsti. Nors ES nereceptinių vaistų reklama egzistuoja, kiekviena šalis ieško būdų, kaip apsaugoti vartotojus nuo klaidinamos vaistų reklamos poveikio. Antai kaimynai latviai nusprendė, kad medikamentus reklamuojančių tekstų ekspertizė yra būtina ir tik gavus Vaistų kontrolės tarnybos palaiminimą toks tekstas pasiekia potencialių pirkėjų ausis.
Ligonių labui?
Šeimos gydytojas Romualdas Gasiūnas mano, kad šiai situacijai apibūdinti puikiai tinka posakis “lazda turi du galus”. “Visi puikiai žinome, kad patekti pas gydytoją nėra taip paprasta, tad šiuo požiūriu vaistai, parduodami be receptų, – išeitis sunegalavusiesiems”,- sako R.Gasiūnas. Juk dažnas suskaudus galvai ar peršalus, žinodamas, kad prie gydytojo kabineto teks rymoti pakankamai ilgai, mieliau renkasi trumpesnį kelią – žingsniuoja į vaistinę ir perka skausmą malšinančius ar peršalimo simptomus slopinančius vaistus. “Ar žmogus pasirinks nuolat reklamuojamą preparatą, ar tarsis su vaistininku – jo valia. Gydytojas, išrašydamas kompensuojamuosius vaistus, nerašo medikamento firminio pavadinimo, pacientui paliekama teisė rinktis iš kelių analogiškų preparatų, tad šiuo atžvilgiu apkaltinti medikų vienos ar kitos firmos produkcijos brukimu negalima”,- paaiškino R.Gasiūnas.
Jei būtų pasiūlyta kiekvienam sudaryti sąrašą vaistų, kurie namų vaistinėlėje atsirado medikų valia bei suskaičiuoti medikamentus, pirktus savo nuožiūra, be jokios abejonės, pastarųjų sąrašas būtų gerokai ilgesnis. Ne veltui statistika teigia, kad darant įtaką specialiosioms technologijoms vaistų vartojimas Lietuvoje sparčiai didėja. Nepakeičiamumas, stulbinamas poveikis, akcijos kaina – masalas, kurio patikimumu vaistų reklamuotojai neabejoja. Laisvosios rinkos instituto ekspertas Remigijus Šimašius teigia: “Teisybės ieškojimas – teisybės ieškotojų reikalas, o dauguma žmonių yra tiesiog pirkėjai, kurie ne tik į teismą nesikreips, bet ir melagio pardavėjo iškoneveikti nesugrįš. Be to, jei ir sugrįš, tai labai pagrįstai bus paaiškinta, kad tai buvo tik šiaip skambus šūkis”. Tiesa, taip jis kalbėjo ne apie vaistų reklamą. Tačiau kuo gi skiriasi, anot skambių šūkių, visiškai nekenkiantys organizmui nereceptiniai vaistai. Net ir kai kurie medikai drąsiai kalba, kad šalutinio poveikio organizmui neturintys medikamentai neturi apskritai jokio poveikio – tai tiesiog produktas, kurio didesnis vartojimas bene didžiausias gamintojo rūpestis.
Rasa Šošič
tel.(8-655)04727, rasa@sekunde.com
A.Repšio nuotr. Vaistų gamintojų tikslas – bet kokia kaina įtikinti vartotoją, kad jų produktas būtinas ir nepakeičiamas.
