Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT),
ištyrusi įmonės “Tarbaz” gaminamą mineralinį vandenį “Richy”, nustatė mikrobinę
taršą, galinčią pakenkti žmonių sveikatai, ir pranešė, kad šio vandens nereikėtų
gerti. Specialistai teigia, kad mažos įmonės, parduotuvėse siūlančios įsigyti
gėrimų pigiau, ne visada pajėgios užtikrinti jų kokybę, nes tam reikia nuolat investuoti į gamybą.
“Richy” – užterštas mikrobais
VMVT pranešė, kad nereikėtų gerti mineralinio vandens “Richy”, nes jo mėginius ištyrus akredituotoje Nacionalinėje veterinarijos laboratorijoje nustatyta mikrobinė tarša. VMVT specialistai įspėja, kad toks užterštumas gali turėti neigiamos įtakos žmonių sveikatai. Mineraliniame vandenyje “Richy” rastas viršytas bendras mikroorganizmų, koliforminių bakterijų, žarninių lazdelių žarninių enterokokų kiekis.
VMVT sprendimu buvo sustabdyta įmonės “Tarbaz” veikla, uždrausta visų pagamintų nealkoholinių gėrimų, esančių “Tarbaz” sandėlyje, realizacija, kol nebus atlikti visų gaminių mikrobiologiniai tyrimai. Įmonė taip pat įpareigota surinkti iš rinkos nustatytų nesaugių nealkoholinių gėrimų siuntas.
Anot specialistų, mažos įmonės ne visada geba užtikrinti vandens kokybę ne tik dėl lėšų investicijoms trūkumo, bet ir dėl atsainaus požiūrio į vartotoją. “Nagrinėjant gamybos įmonėse nustatytus pažeidimus, galima pažymėti, kad įmonėse vyrauja bendri higienos pažeidimai”, – sako VMVT atstovė V. Galidikienė. Tam pritaria ir Zita Čeponytė, Lietuvos Vartotojų instituto direktorė. „Mikrobinė tarša, netaisyklingas ženklinimas – dėl šių pažeidimų dažniausiai skundžiasi vartotojai”, – sako ji. Tad vartotojams pravartu atidžiau rinktis, kokį vandenį gerti.
Kokybės pigiai nenusipirksi
VMVT specialistai akcentuoja, kad mikrobinė tarša mineraliniame vandenyje ar gaiviuosiuose gėrimuose – dažniausiai nekokybiškos gamybos pasekmė. “Svarbu pažymėti, kad įmonės privalo reguliariai, nustatytu dažnumu, tirti vandenį tiek iš gręžinio, tiek fasuojamą, tiek fasuotą”, – sako Vilija Galdikienė, VMVT Maisto skyriaus vyr. specialistė. Prižiūrintieji kokybę atkreipia dėmesį, kad net ir iš švaraus gręžinio išgaunamas vanduo gali būti užterštas dėl nekokybiško gamybos proceso, pavyzdžiui, išpilstymo į butelius etape. Natūralu, kad mažos įmonės, konkuruojančios tik kaina ir siekiančios pasiūlyti kuo pigesnius gėrimus, dažnai neišgali investuoti į modernias technologines linijas, filtrus, gamybos atnaujinimą.
Patikimos, didelius kiekius gaiviųjų gėrimų gaminančios bendrovės į naujas gamybos technologijas investuoja milijonus litų. Lėšų jos skiria ne tik į gręžinių apsaugai, bet ir gėrimų pilstymo, fasavimo įrangai, kad taip užtikrintų aukščiausią produkcijos kokybę. Pavyzdžiui, bendrovė “Švyturys-Utenos alus”, išgaunanti geriamąjį vandenį “Vichy Classique”, vien į daugiapakopę vandens filtravimo įrangą investavo penkis milijonus litų. Dar dešimt milijonų litų kainavo fasavimo linija, kur vanduo pilstomas į butelius be sąlyčio su oru. Taip garantuojama, jog net minimali tarša nepatektų į produkciją pakavimo metu. Įmonė taip pat privalo turėti modernią laboratoriją, kurią įrengti kainuoja ne vieną milijoną litų.
Verta atidžiau rinktis
“Utenos alaus” darykloje pilstomo vandens “Vichy Classique” kokybę prižiūrinčios laboratorijos vadovės Jolantos Strockienės teigimu, yra keli etapai, kurių privalu laikytis, kad vanduo parduotuvių lentynas pasiektų visiškai saugus vartoti. “Kasdien atliekame per dešimt vandens laboratorinių tyrimų visoje grandinėje – nuo gręžinio iki fasavimo linijos. Kiekviename etape užtikriname aukščiausią kokybę ir savo darbui keliame dar griežtesnius higienos normų reikalavimus, negu to reikalauja teisės aktai, – tik tuomet vartotojas gauna produktą, kurio aukščiausia kokybė nesikeičia metų metus”, – teigia J. Strockienė.
Lina Andrijašaitė
