EKONOMIKA
Lietuva požeminę dujų saugyklą veikiausiai statys Latvijoje ir tam naudos Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymui skirtas lėšas, vakar prasitarė ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas. Ūkio ministerijos sekretorius negalėjo pasakyti, ar pasaulyje yra daug šalių, kuriose kitos valstybės saugotų savo dujas. Tačiau jis tvirtino, kad šiuo metu Rusija dalį savo rezervų laiko kaip tik Latvijoje. R
Požeminę gamtinių dujų saugyklą Lietuva ketina statyti Latvijos teritorijoje, o jos statybai galėtų būti panaudotos Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymui skirtos tarptautinių donorų lėšos. LR
Po naftos kainų šuolio stebuklų laukti neverta: vėliausiai nuo kitų metų gerokai brangs rusiškos gamtinės dujos. Tai “Lietuvos žinioms” teigė rusiškas dujas importuojančių įmonių vadovai. Šilumininkai skėsčioja rankomis – esą vienintelė galimybė pristabdyti šilumos brangimą – tai mažinti dujų tiekėjų pelną. Brangstant ir degalams, ir dujoms bei šilumai, piliečiams ne tik teks labiau pakratyti kišenes. Bankininkai neabejoja, kad tokiu atveju euro sulauktume tikrai vėliau. LŽ
Kylančios degalų kainos vis labiau atitolina viltį įsivesti eurą. Pasak analitikų, ar pavyks suvaldyti kainų protrūkį, priklausys nuo to, į kurią pusę pasuks naftos ir dujų kainų kreivė. Šį rugpjūtį, palyginti su liepa, infliacija pakilo 0,1 procento. Pagrindinė padidėjusio vartotojų kainų indekso priežastis yra gerokai per mėnesį pabrangę degalai ir padidėjusios transporto paslaugų kainos. LŽ
Kai kurie prekybininkai ragina atitolinti euro įvedimą bei atsisakyti laikotarpio, per kurį galima atsiskaityti ir eurais, ir litais. Bankai norėtų, kad valstybė jiems kompensuotų euro įvedimo išlaidas. Lietuvos bankas linkęs nesutikti su verslininkų siūlymais. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas sako, kad bus atsižvelgta į verslininkus atstovaujančių asociacijų siūlymus, bet pabrėžė, kad nėra būtinybės keisti euro įvedimo laiko ir atsisakyti pereinamojo laikotarpio, per kurį būtų galima atsiskaityti abiem valiutomis. LŽ
“Euro įvedimo datą keisti galima, bet ar verta?” – klausė LB vadovas. Esą atidėjus euro įvedimą būtų duotas neigiamas signalas rinkai. R.Šarkinas prognozuoja, kad įvedus eurą nebus didelė litų apyvarta ir žmonės nesinešios daug grynųjų. R
Svarbiausi dalykai, į kuriuos, verslininkų manymu, privaliu atsižvelgti – numatoma euro įvedimo data, pereinamasis laikotarpis ir šios grandiozinės operacijos kaštai. Verslininkai siūlo receptus, kaip būtų galima minimalizuoti euro įvedimo kaštus ir išvengti sumaišties. KD
Pirmosios tarp 10 naujųjų Europos Sąjungos šalių eurą įsivesti 2007 sausį turėtų Lietuva, Estija ir Slovėnija. Pastarosios šalies institucijos jau parengė euro įvedimo strategiją 2005-2007 m. VŽ
Ateinančią savaitę premjerui bus perduotas Nacionalinis euro įvedimo planas. Verslininkai skundžiasi stingant informacijos ir baiminasi, kad į jų siūlymus nebus atsižvelgta. “Kai negauname išsamios informacijos, kyla abejonių. Mes nežinome, kiek valstybė planuoja lėšų, kas sudarinėja sąmatą, kokios bus procedūros”,- sako Algimantas Akstinas, Lietuvos verslo organizacijų koordinacinės darbo grupės vadovas. Anot jo, sprendimai turėtų būti priimti tik po diskusijų, o ne prieš jas. VŽ
Maždaug prieš savaitę buvo paskelbti oficialūs duomenys apie ES struktūrinių fondų panaudojimą Lietuvoje. Statistika tiktai patvirtina įtarimą, kad lietuviai nelabai žino ko nori. Nuo struktūrinių fondų skirstymo pradžios Lietuvoje išmokėta vos 3,32 proc. (138,217 mln. Lt) paramos, kuri, pagal Bendrąjį programavimo dokumentą (BPD), numatyta skirti 2004-2006 m. Per pirmąjį šių metų pusmetį pasirašytos 538 sutartys dėl 615,274 mln. Lt ES paramos (15 proc. visos 2004-2006 m. paskirstytinos lėšų sumos), tačiau išmokėta tik 48,529 mln. Lt, arba 1,16 proc. visos paskirstytinos sumos. VŽ
ĮMONĖS
Stengdamasi atitolinti socialinės bombos sprogimą Alytaus miesto taryba pritarė, kad savivaldybė įsigytų “Alytaus tekstilės” kultūros rūmus. Sprendimas iš finansinių sunkumų kamuojamos bendrovės pirkti kultūros rūmus priimtas balsų dauguma, tačiau liko daug abejonių dėl šio projekto naudos miesto biudžetui. Nepritarę šiam sprendimui politikai piktinosi, esą savivaldybė rūmus nusipirko, o jokio konkretaus projekto, kaip juos pelningai panaudoti, neturi. LŽ
Kauniškė sporto aprangos AB “Audimas” rugsėjį Prienuose planuoja atidaryti siuvimo padalinį, kuriame įdarbins per 100 siuvėjų. Į šio padalinio įrangą įmonė jau investavo daugiau kaip 0,5 mln. Lt. Numatoma , jog padalinys bus praplėstas ir iš viso jame galės dirbti apie 200 Prienų gyventojų. VŽ
PASLAUGOS
Šiais laikais geras išsilavinimas tampa bilietu į užtikrintą ateitį. Neretai tas bilietas ne tik pareikalauja asmeninių besimokančiojo pastangų, bet ir kainuoja nemenkus pinigėlius gilinant žinias ar taisant jų spragas privačiose pamokose. Tarp moksleivių iš pasiturinčių šeimų asmeninių repetitorių samdymas tapo madingas. Norėdami išleisti savo atžalas į mokslus tėvai aukoja nemenkas sumas ir samdo mokytojus papildomiems užsiėmimams. Tačiau, panašu, kad repetitoriai vieniems išties reikalingi, o kitiems tai – tiesiog prestižo reikalas. VE
Siekiant racionaliai panaudoti sveikatos apsaugai skirtas lėšas, šią savaitę Sveikatos apsaugos ministerijoje buvo priimtas sprendimas Klaipėdos apskrities ligoninėse, įskaitant ir uostamiesčio, sumažinti lovų skaičių. “Vietų nėra per daug, – vakar “Vakarų ekspresui” situaciją komentavo Klaipėdos apskrities ligoninės vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas. – Tačiau peržiūrėsime, kuriuose skyriuose reikėtų įsteigti vietas, skirtas vadinamajam dienos stacionarui. Jame būtų atliekamos nesudėtingos intervencijos”. Anot ligoninės vadovo, čia yra 330 vietų, ir visos jos šiandien užimtos. VE
Vakar kalbintas Klaipėdos ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis sakė manąs, kad ministro sprendimas sumažinti lovų skaičių daugiau palies mažesnių miestų ligonines, kurios yra siauro profilio. Klaipėdos ligoninėje vienu metu gydosi 998 pacientai. Per metus į stacionarą patenka apie 40 tūkstančių ligonių. “Visi ligoninės skyriai funkcionuoja šimtu procentų, – akcentavo vyr. gydytojas. – Jeigu tektų sumažinti lovų skaičių, smarkiai nukentėtų sergantieji – jie būtų priversti laukti, kol atsiras laisvų vietų.” VE
Kai kuriose populiaresnėse kavinėse kainos jau padidėjo, kitur – netrukus pakils. Vis daugiau klaipėdiečių, dirbančių miesto centre, žvalgosi pigesnių pietų. Nebesidrovima per pietų pertrauką eiti į mokyklų, įmonių valgyklas arba užkandžių atsinešti į darbą iš namų. Pietauti mieste daug kam tampa prabanga. K
STATYBA
Vakar virš Valdovų rūmų pietinio korpuso iškeltas pabaigtuvių vainikas. Kelti pabaigtuvių vainiko į Valdovų rūmus atvyko vienas iš jų atstatymo iniciatorių premjeras Algirdas Brazauskas su žmona Kristina. Rūmuose Brazauską pasitiko į eilę išsirikiavę statybininkai. “Gražiai apsirengę”, – Brazauskas pagyrė darbo uniformomis ir šalmais apsirengusius statybininkus.Valdovų rūmų statybas Brazauskas vadino istorine akcija. LŽ
Vaiduokliais tapę pastatai Kaune tebeerzina gyventojus, negalinčius patikėti, kad valdžia prieš juos bejėgė. Kai kurie specialistai kalba, kad Lietuvoje reikėtų perimti Vakarų Europos šalyse galiojančius įstatymus, kai pastato netvarkantis asmuo yra priverstas mokėti dideles baudas. “Kauno diena” pasidomėjo, kas trukdo suremontuoti visiems į akis krentančius objektus. KD
TRANSPORTAS
Kuriam laikui lyg ir aprimusios, šią vasarą Klaipėdoje vėl atgijo diskusijos apie galimybę uostamiestyje įdiegti dar vieną visuomeninio transporto rūšį – nutiesti greitojo tramvajaus liniją. Apie tramvajų, kuris kursuotų tik Klaipėdoje, sakė administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė, negali būti nė kalbos. Pasak jos, nė 200 tūkst. gyventojų neturinčiame miestui toks projektas per brangus ir visiškai neperspektyvus. Kitas reikalas – regioninis greitasis tramvajus, kurio bėgiai palei Baltijos jūrą nusidriektų nuo Klaipėdos iki pat Šventosios. VE
Idėja uostamiestyje nutiesti tramvajaus liniją gimė ne tuščioje vietoje. Klaipėda – vienintelis Lietuvos miestas, kuriame tramvajaus išties būta, ir ne vadinamosios “konkės”, arklių traukiamos, kaip Kaune, o tikro – elektra varomo. Klaipėdos tramvajus – gardus kąsnis užsienio transportininkams. VE
Didelė konkurencija ir žmonių trūkumas praėjusį vasaros sezoną atnešė prastą pelną mažųjų laivų savininkams, plukdantiems žmones į Smiltynę. Kasmet vis mažiau uždirbantys laivų savininkai imasi kitos veiklos. VŽ
VERSLAS
Nuo šio rugsėjo mokyklų valgyklose moksleiviai maitinami daug brangiau nei praėjusiais metais. Mat jų gamybines patalpas Savivaldybė išnuomojo privačioms firmoms, kurios, norėdamos atgauti už nuomą įdėtas lėšas, gerokai padidino patiekalų kainas. Moksleiviai šiemet už pietus moka gerokai daugiau nei praėjusiais metais. KD
Nors televizijų žiūrimumas didėja, populiariausios laidos praranda reitingų taškus. Tyrimų apie populiariausią reklamos rūšį – TV reklamą – duomenys vis prieštaringesni. Vienur teigiama, kad TV reklamos efektyvumu pasitikima labiausiai iš visų reklamos rūšių, tačiau įmonių vadovų apklausos rodo, kad 40 proc. respondentų reklama televizijoje erzina. Dar kitų tyrimų rezultatai atskleidžia, kad vis dažniau žiūrovai stengiasi išvengti TV reklamos. VŽ
Lietuvos kaimo turizmo sodybos per aštuonis šių metų mėnesius sulaukė 152.100 svečių – 23 proc. daugiau nei tą patį 2004 metų laikotarpį, kai jas aplankė 123.700 žmonių. Rugpjūčio mėnesį sodybose svečiavosi 48.300 – per 33 proc. daugiau nei pernai tą patį mėnesį, pranešė Lietuvos kaimo turizmo asociacija. V Ž
ŽEMĖ
Šiomis dienomis apskaičiuota, kad Marijampolės apskrities ūkininkai dėl rugpjūčio mėnesį praūžusių liūčių patyrė beveik 20 milijonų litų nuostolių. LR
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LA – “Lietuvos aidas”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
