Po skandalingo “Ingo Baltic” žlugimo, kai Draudimo priežiūros komisija priėmė beprecedentį sprendimą pasiūlydama draudimo kompanijai paskelbti bankrotą, pasigirdo abejonių, ar toks pat likimas negali ištikti ir privačių pensijų kaupimo fondų, kuriuose pinigus senatvei kaupia daugiau nei pusė apdraustųjų socialiniu draudimu. Prieš porą metų prasidėjęs bumas sudaryti sutartis su įmonėmis, valdančiomis privačius pensijų kaupimo fondus, tik kyla. Vis dėlto draudimo brokeriai, nors ir nepaneigia tokių fondų naudos, pripažįsta, jog rizika čia egzistuoja. Tačiau draudimo specialistai neneigia, jog rizikuoja ir pasilikusieji “SoDroje”: jie taip pat negali būti garantuoti, jog senatvė bus finansiškai stabili.
Nuo krizės neapsaugoti
Draudikus kontroliuojančios instancijos tikina, jog privatiems kaupiamųjų pensijų fondams skandalingas DUAB “Ingo Baltic” likimas negresia. Šiuo atveju veikia sureguliuota ir labai griežta sistema, kontroliuojanti fondus valdančių įmonių veiklą. Anot Draudimo priežiūros komisijos pirmininko pavaduotojo Marijaus Jūrio Mikalausko, privačių pensijų kaupimo fondų klientus nuo rizikos saugo depozitoriumas, tai yra bet kuris šalies komercinis bankas, įpareigotas prižiūrėti, kad fondų turtas atitiktų visus reikalavimus. Be depozitoriumo sankcijos negali būti vykdomos jokios pirkimo pardavimo sutartys, kitaip disponuojama fondų turtu. Tokiu būdu, anot J.M.Mikalausko, užkertamas kelias abejotinoms investicijoms. Anot jo, net kalbos negali būti apie investicijas į nekilnojamąjį turtą. Specialisto teigimu, toks turtas yra nelikvidus – jo negalima greitai parduoti. Be to, jo kaina ne visada yra aiški – išskirtinių objektų vertės neįmanoma įvertinti kiekvieną dieną, o akcijų vienetų kainas privatūs fondai privalo skelbti kasdien. J.M.Mikalauskas pabrėžė, kad tokiu būdu išvengiama sukčiavimo atvejų – ne paslaptis, kad egzistuoja daugybė galimybių nekilnojamąjį turtą įvertinti aukštesne kaina, nei jį realiai galima parduoti.
Klientams pasitikėjimą privačiais pensijų kaupimo fondais kelia ir tai, jog įmonė, valdanti pensijų fondą, savo finansinę apskaitą privalo būti atskyrusi nuo pensijų turto.
Todėl, anot J.M.Mikalausko, banko ar draudimo bendrovės bankrotas įtakos jos valdomam pensijų kaupimo fondui neturėtų. Tačiau tai nereiškia, kad fondai savo klientams užtikrina finansiškai aprūpintą gyvenimą senatvėje. DPK pirmininko pavaduotojas pripažino: niekas negali garantuoti privačių pensijų fondų investicijų naudos. Prieš trejetą metų pasaulį sukrėtusios akcijų krizės metu bendri jų indeksai buvo sumažėję 2-3 kartus. Tiek pat nuvertėjo ir investicijos į akcijas. “Taip gali bet kada vėl atsitikti”, – sakė specialistas.
Pajamingumo negarantuoja
Tokios finansinės krizės labiausiai atsilieptų pasirinkusiesiems rizikingesnius pensijų kaupimo fondus. Tačiau jie šiuo atveju nuo atsakomybės savotiškai atsiriboja: klientams paliekama teisė patiems apsispręsti, ar senatvei pinigus kaupti konservatyvaus investavimo fonde perkant obligacijas, ar rinktis rizikingesnės strategijos fondą, kuriame galima arba daug užsidirbti, arba patirti nuostolių ir sulaukus pensijos likti su minimaliomis pajamomis. Teoriškai yra galimybė, jog ir obligacijos gali gerokai nuvertėti, jei bankrutuos Vyriausybė, tačiau tikimybė labai maža. “Geresnių garantijų jau nebegali būti. Jei jau bankrutuotų Vyriausybė – viskas žlugtų”, – pabrėžė pavaduotojas. Anot jo, pensijų fondus valdančios įmonės reiškia norą vis daugiau investuoti į Europos investicinius fondus, duodančius gerus rezultatus. Kol kas į juos Lietuvos fondai investuoja vos 10 proc. – tiek, kiek leidžia šalies įstatymai.
Šiuo metu nė viena pensijų kaupimo bendrovė negarantuoja lėšų, kaupiamų privačiame pensijų fonde, pajamingumo. “Garantijos būtų, jei investicijos neduotų tiek pelno, kiek buvo tikėtasi, įmonė, valdanti fondą, iš savo lėšų padengtų jam tą skirtumą. Šito dar nėra. Ir tai vis dėlto kainuoja ir draudimo įmonei, ir pensijų fondo dalyviams”, – pažymėjo J.M.Mikalauskas. Jo teigimu, įmonei, kad galėtų klientui suteikti garantijas, reiktų arba imtis rizikingesnių investicijų, arba rezultatus finansiškai apdrausti, tai yra pakelti administracinius mokesčius. “Ar tai būtų patrauklu, paaiškės laikui bėgant”, – mano specialistas.
J.M.Mikalauskas pripažino, jog absoliutaus finansinio saugumo privatūs pensijų kaupimo fondai savo klientams negali užtikrinti. “Kvaila būtų manyti, kad tai visiškai saugu”, – sakė specialistas. Anot jo, dar anksti daryti išvadas, kas daugiau išlošė: ar sudariusieji sutartis su privačiais pensijų kaupimo fondais, ar pasilikę “SoDroje”. “Po 10 metų, palyginus pensijas išėjusių iš “SoDros” ir joje pasilikusiųjų, bus matyti, kurie laimėjo. Tačiau tikėtina, kad neišėjusieji pralošė”, – mano DPK pirmininko pavaduotojas.
“SoDros” piramidė gali susvyruoti
Draudimo brokerių įmonių asociacijos prezidentas Saulius Fainas pabrėžė, jog pensijų kaupimo fondo ir jam įmokas mokančių žmonių turtas yra atskirtas, todėl netgi bankroto atveju žmonių lėšos nedingtų. “Fondas gali bankrutuoti tik tuo atveju, jei jo veiklos sąnaudos yra didesnės nei atskaitymai iš klientų”, – mano S.Fainas. Privatų pensijų fondą klientas pakeisti kitu gali tik po trejų metų, tačiau sugrįžti į “SoDrą” nebegali. “Būtų katastrofa, jei gyventojai taip perbėginėtų. Taip vaikštant pinigams visiškai nebūtų įmanoma investuoti”, – apribojimą komentavo prezidentas.
Be to, anot jo, toks klientų blaškymasis negalimas jau vien dėl fondų ir “SoDros” skirtingų pensijų kaupimo sistemų. “SoDra” ne investuoja, o dirba piramidės principu: surenka iš dirbančiųjų ir išmoka nedirbantiesiems. Mokantieji mokesčius “SoDrai” tikisi, jog senatvėje kažkas juos išlaikys. Ir kuo mažiau dirbančiųjų bei ilgesnė gyvenimo trukmė, tuo “SoDros” būklė tampa blogesnė – įmokų mažėja, o pensininkų daugėja. Privatus fondas veikia visiškai kitaip: surenka, investuoja ir grąžina”, – palygino S.Fainas. Jo nuomone, jei iki pensijos liko 20-30 metų, besąlygiškai geriau rinktis privatų pensijos kaupimo fondą. “Jei liko mažiau nei 10 metų, nebėra prasmės palikti “SoDrą”, nes investavimo ir pelno uždirbimo atžvilgiu tai labai trumpas laikotarpis. Logika labai paprasta – viena yra tikėtis, kad senatvėje kažkas tau duos pinigų, ir visai kita – turėti savo asmeninę sąskaitą”, – pažymėjo S.Fainas.
Palaiko kaupiamąjį draudimą
Prezidento teigimu, nereikia stebėtis pirmaisiais fondų gyvavimo metais mažu prieaugiu. “Jau pačios įmokos nėra didelės, o dar kai fondas iš jų atsiskaito kaštus, sumos lieka nedidelės. Tačiau vėlesnės įmokos investuojamos jau kartu su pelnu ir augimas didėja. Iš pirmų metų įmokų nėra ko tikėtis, nes reikia atsižvelgti į fondo sąnaudas. Juk negalima investuoti visų iš klientų gautų pinigų, – fondas neišsilaikytų”, – pažymėjo S.Fainas. Anot jo, pelnas iš privačių fondų pasimatys tik po kelerių metų. Pirmaisiais pensijų sistemos reformos metais įmokos kaupiamajam draudimui siekė tik 2,5 proc. Kaupiamasis įmokos tarifas kasmet auga ir šiuo metu siekia daugiau nei 3 proc. 2007 m. jis turėtų pasiekti 5,5 proc.
Nors draudimo brokeris privačius pensijų kaupimo fondus vertino teigiamai, tačiau prisipažino esąs ne jų, o kaupiamojo gyvybės draudimo šalininkas. Anot S.Faino, pensijų kaupimo fondas negali garantuoti grąžos – ji priklauso tik nuo investicijų sėkmės. Tuo tarpu kaupiamojo draudimo polise nurodyta konkreti suma, kurią klientas gaus pasibaigus sutarties laikui. “Klientui visai neįdomu, gerai ar blogai seksis investuoti – pinigus jis vis tiek turės. Antra, jis visą tą laikotarpį bus apdraustas ir nuo mirties rizikos. Nelaimės atveju jo šeima iš karto gauna didelę išmoką. Be to, pensijų kaupimo fondai į pensiją išėjusiam žmogui pinigų nemoka. Klientas, turintis sukauptą sumą pensijų fonde, privalo kreiptis į pasirinktą draudimo bendrovę ir sudaryti pensijų draudimo sutartį, tai yra nusipirkti pensiją iki gyvos galvos, vadinamąjį anuitetą. Fondas neturi teisės mokėti pensijos – tai ne jo veiklos sritis”, – pabrėžė prezidentas. Anot S.Faino, išėjęs į pensiją žmogus negali iš karto paimti kaupiamajame fonde sukauptų pinigų – ši suma bus mokama kas mėnesį dalimis. Net ir išnaudojus sukauptą sumą draudimo bendrovė jam privalės mokėti ir toliau – pats fondas tokios rizikos prisiimti negali.
Rizika minimali
Kaupiamųjų pensijų fondų atstovai tvirtino užtikrinantys, jog klientai net fondą valdančios įmonės bankroto atveju finansiškai nenukentėtų. SEB Vilniaus banko investicijų valdymo generalinio direktoriaus pavaduotojos ir pardavimų departamento vadovės Vaivos Tylienės teigimu, nors galimybė, kad pats fondas gali žlugti, egzistuoja tik teoriškai, tačiau tokiu kraštutiniu atveju jo klientams būtų išmokėta sukauptoji suma. Tačiau praktiškai to neturėtų įvykti – įmonei bankrutavus jos valdomą fondą perimti kitai įmonei nekiltų jokių problemų. “Gyventojai nenukentėtų nė litu”, – patikino V.Tylienė.
Anot jos, pasirašiusieji sutartis su kaupiamąjį pensijų fondą valdančia įmone išlošia dar ir dėl to, jog sukauptieji pinigai yra paveldimi – mirties atveju jie atiteks artimiesiems. Be to, pavaduotojos nuomone, visada geriau pinigus gauti iš dviejų vietų nei iš vienos, šiuo atveju senatvėje dalį pensijos mokėtų “SoDra”, kitą – pasirinktoji draudimo bendrovė iš per daugelį metų sukauptų privačiame fonde lėšų. “Klientai neapsaugoti tik nuo akcijų vertės svyravimų. Tą riziką turi prisiimti jie patys”, – kalbėjo V.Tylienė. Tačiau per fondą jie investuoja į daugelio įmonių vertybinius popierius, todėl rizika tampa minimali.
“SoDra” suteikia garantijas
Nuo 2003-iųjų, pradėjus veikti privatiems pensijų kaupimo fondams, sutartis su juos valdančiomis bendrovėmis pasirašė 684 tūkst. šalies gyventojų, anot “SoDros” draudimo organizavimo skyriaus vedėjos pavaduotojo Donato Špado, tai sudaro beveik pusę visų apdraustųjų socialiniu draudimu. Paliekančiųjų “Sodrą” kasmet pastebimai daugėja. 2003 m. kaupiamuosius fondus pasirinko 440 978 apdraustieji. Nuslūgus pirmajam bumui – 2004 m. – su fondais pasirašytos 116 202 naujos sutartys, o per pirmąjį šių metų pusmetį – jau daugiau nei 125 tūkst.
Vis dėlto Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus pavaduotojo Ričardo Kaminsko nuomone, privatūs kaupiamieji pensijų fondai yra pakankamai rizikingi. Baimintis, kad ateityje nedirbančiųjų bus daugiau nei juos išlaikančių dirbančiųjų, neverta. “Ilgametė pasaulinė patirtis rodo, kad socialinis draudimas nebankrutuoja. “SoDra” dirba patikimai, jos biudžetas prognozuojamas, skaidrus, nėra nepamatuotų išlaidų kaip privačiame sektoriuje. “SoDros” klientai gali būti užtikrinti, kad jų pinigai panaudojami skaidriai ir senatvės pensija jiems garantuota”, – tikino R.Kaminskas. Anot jo, reikia atsižvelgti ir į tai, jog Vyriausybės vykdomoje socialinės apsaugos programoje numatyta, kad senatvės pensijos ateityje bus periodiškai didinamos. “Premjeras pažadėjo, kad Vyriausybė svarstys klausimą pensijas pakelti dar šiais metais. “SoDros” žodžiai nuo darbų nesiskiria”, – sakė pavaduotojas. Anot jo, dirbančiųjų ir pensininkų balansas išliks stabilus. “Visuomenėje vyrauja aiški funkcija: vyksta gamyba, yra dirbančiųjų, vadinasi, jie per įmokas išlaikys ir nedirbančiuosius. Baimės čia negali būti”, – įsitikinęs R.Kaminskas.
Inga Kontrimavičiūtė
tel.(8-655)04720, inga@sekunde.com
Nuotr. Tik sėkmė rizikuojant gali garantuoti sočią senatvę.
