Trečiadienį Panevėžio miesto dailės galerijoje vyko
renginys “Tremties relikvijų dovanojimas muziejui”. Tai bendras tremtinių choro
“Likimai” ir Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio muziejaus
projektas, skirtas skaudžiai ir netolimai mūsų tautos istorijai atminti. Gražaus
ir svarbaus projekto pradžia – paroda, kurioje eksponuojami dauguma iš esamų ir
buvusių choro dalyvių muziejui padovanotų asmeninių daiktų ir jų prisiminimų
fragmentai. Kaip “Sekundei” sakė choro vadovė Giedrė Baltuškienė, iš visų apie
40 choro dalyvių į kvietimus atnešti ir padovanoti muziejui savo relikvijas
atsiliepė apie 20. Visiems jiems renginyje buvo padėkota ir įteikti padėkos raštai.
Kad neužmirštume skaudžios praeities
Šis renginys buvo skirtas artėjančiai Juodojo kaspino – lietuvių tautos skausmingų prisiminimų – dienai. Dauguma salėje sėdinčių žmonių – buvę tremtiniai ir jų giminės. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkas Pranas Pocius apgailestavo, kad jų yra tiek nedaug. Ir į šį renginį choras atvyko tiesiai iš vieno savo buvusio dalyvio laidotuvių. Jo ir kitų Anapilin išėjusių buvusių tremtinių atminimui renginys buvo pradėtas daina “Anapus saulės liepsnojo rytai…” Kaip tinkamas fonas susipažįstant su parodos eksponatais skambėjo ir kitos choro atliekamos tremtinių dainos.
Renginio idėja – padėti išsaugoti tautos atmintyje skaudžios istorijos prisiminimus iš pirmų lūpų – gimė tremtinių choro “Likimai” vadovams Romualdui Baltuškai ir Giedrei Baltuškienei. Jų paraginti choro dalyviai ryžosi savo brangiausias relikvijas padovanoti muziejui, kad su jomis galėtų susipažinti platesnė visuomenės dalis. Renginį rėmė Panevėžio miesto savivaldybė ir UAB “Vaicor”.
Įėjome į pasaulio istoriją
Visi renginyje kalbėjusieji pabrėžė buvusių tremtinių atsiminimų svarbą visos lietuvių tautos istorijai. Jo Ekscelencija Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas sakė: “Nesvarbu, kad mums dabar atrodo, jog šiais dalykais mažai kas domisi. Kaip ir knygnešiai, tremtiniai jau įėjo į pasaulio istoriją. Informaciją apie juos turime versti į užsienio kalbas, kad visas pasaulis žinotų mūsų istoriją ir budriai žiūrėdamas neleistų tokiems dalykams pasikartoti”.
Apie mūsų tautai ir istorijai labai nusipelniusių žmonių atsiminimų svarbą kalbėjo ir Panevėžio miesto vicemeras Kastytis Vainauskas. “Tauta be atminties yra tauta be ateities. Ačiū jums, kad išsaugojote šią atmintį ir perduodate tai naujoms kartoms”, – tremtiniams dėkojo vicemeras.
Svarbi edukacinė reikšmė
Parodos kuratorė Elena Markuckytė ir Panevėžio kraštotyros muziejaus direktoriaus pavaduotoja edukacijai Violeta Venckuvienė akcentavo buvusių tremtinių prisiminimų ir asmeninių relikvijų svarbą edukacinei muziejaus veiklai. V.Venckuvienė dėkodama lenkė galvą prieš tokius brangius daiktus išsaugojusius ir juos muziejui atidavusius žmones. Ji pažadėjo stengtis naudoti šiuos eksponatus visose parodose ir visose edukacinėse programose, kad jaunosios kartos galėtų iš pirmų lūpų susipažinti su tremties istorija.
Parodą sudaro apie 20 stendų, kurių kiekvienas skirtas vienam žmogui. Stende eksponuojamos jo muziejui padovanotų nuotraukų skaitmeninės kopijos ir prisiminimų apie tremtyje patirtus vargus fragmentai. Lankytojai sustoja ir susimąsto, sužinoję apie darbus 40 laipsnių šaltyje, apie tai, kaip naktimis sapnuojamas dieną suvalgytas duonos gabalėlis, kurio visuomet būdavo per mažai, ir kaip miške suradus didelį turtą – vandenį, jis buvo siurbiamas per nosinaitę, nes pilnas vabalėlių. Buvusių tremtinių atmintyje taip pat giliai įsirėžę prisiminimai apie jų suėmimą, apie nesėkmingus bandymus pabėgti, apie artimųjų netektį.
E.Markuckytė teigė, kad ši paroda vėliau bus perkelta į kurią nors iš mokymo įstaigų ir kartu su specialiai paruošta edukacine programa pasakos apie šį lietuvių tautos istorijos puslapį.
Renginys – tik pradžia
E.Markuckytė pabrėžė, kad šis renginys yra tik abiem pusėms naudingo ir įdomaus bendradarbiavimo pradžia, pirmas šuolis į ateitį. Tiek ji, tiek choro “Likimai” vadovai išsakė viltį, kad ir kiti tremtiniai įsijungs į šį tautos atminties išsaugojimo procesą. “Tikiuosi, kad likusieji choro dalyviai, kurie iki šiol drovėjosi, po šio renginio reaguos operatyviai ir papildys mūsų fondus naujais brangiais eksponatais”, – sakė E.Markuckytė.
Parodos rengėjų viltys nebuvo tuščios. Iš karto po renginio prie E.Markuckytės priėjo kelios moterys ir teiravosi, kada ir kur galėtų atnešti ir padovanoti muziejui savo tremties keliuose išsaugotas relikvijas. Vyresnioji muziejininkė taip pat paragino užrašyti ir atnešti į muziejų savo ryškiausius anų metų prisiminimus.
Evija Lipartė
tel. 511223, evija@sekundė.com
S.Kašino nuotr. E.Čeponytė -Janickienė muziejui padovanojo keletą labai unikalių savo brolio – rezistento kapitono, 20 metų kalėjimuose ir tremtyje Sibire išbuvusio Jono Čeponio – nuotraukų ir asmeninių daiktų, tarp jų ir šį paties J.Čeponio pagamintą lagaminą.
