Pastaruoju metu rinkoje atsiranda vis daugiau maisto
produktų, į kurių sudėtį įeina alijošius. Žinodami šio augalo gydomąsias
savybes, žmonės perka ir maisto papildus su alijošiumi.
Bavarijos vartotojų centralės (BVC, Miunchenas, Vokietija) specialistai perspėja apie riziką. Iki šiol atlikti tik penki kontroliuoti šio augalo vidinio vartojimo bandymai. Nei vienas iš jų nepasižymėjo teigiamu rezultatu. Aišku yra tik viena – šis augalas, kurio sudėtyje yra net iki 96 procentų vandens, gali padėti esant vidurių užkietėjimams. Tai nustatė Federalinės žemės medicininių preparatų ir produktų instituto (Vokietija) mokslininkai. Tačiau ir čia reikia būti atsargiems. Nepatartina gerti alijošiaus produktų ilgiau negu vieną ar dvi savaites. Taigi alijošius neįeina į sveiką mitybą.
Vis dažniau pasigirsta labai kritiškų teiginių, kad visi bandymai iš alijošiaus koncentratų daryti maistą yra tik būdai, kaip apkvailinti žmones ir išvilioti iš jų pinigus.
Christianas Štromeieris iš Vokietijos natūralaus maisto ir natūralių produktų atskiros prekybos sąjungos labai piktinasi neaišku kuo paremta informacija. Tai, kad alijošius esą gydo ne tik virškinimo problemas, bet ir reumatą, artritą ar net AIDS, Ch.Štromeieris vadina gandais ir niekuo nepagrįstu argumentu.
Visų pirma, alijošiuose yra labai nedaug vitaminų. Jeigu ant maisto papildų nurodyti vitaminai, jie paprastai būna specialiai įdėti į alijošiaus koncentratą. BVC darbuotojai įsitikinę, kad valgant pakankamai bet kokių vaisių ir daržovių visiškai nereikia vartoti alijošiaus.
Išorinis gydymas alijošiumi būna labai veiksmingas. Jis padeda įveikti, pavyzdžiui, odos uždegimus. Alijošiuje esantis enzimas malšina skausmą.
Alijošius labai plačiai naudojamas kosmetikoje. Ten pagrindinė sudėtinė dalis yra iš šio augalo lapų gaunama alijošiaus želė. Jos poveikis gerai žinomas jau nuo senų laikų. Žalsvomis alijošiaus sultimis būdavo tepamos žaizdos, jos naudojamos ajurvedoje. Alijošius paminėtas net Naujajame Testamente. 15-ajame ir 16-ajame šimtmečiuose ispanų užkariautojai nugabeno šį iš Afrikos kilusį augalą ir į Ameriką, dabar jis ten kultivuojamas.
Be žaizdų gydymo, alijošių patartina vartoti ir nuo inkštirų, pleiskanų, grybelio. Tačiau toks alijošiaus poveikis nėra įrodytas klinikiniais ir eksperimentiniais tyrimais, teigia Maisto įvertinimo ir informacijos instituto tyrinėtojai. Pasak jų, labai dažnai gamintojai panaudoja alijošių tik kaip kvapiąją medžiagą ir piktnaudžiauja tuo, kad vartotojams su šiuo pavadinimu asocijuojasi tik geros savybės.
Neigiamą nuomonę apie alijošiaus maistines savybes turi Maisto ir dietos specialistų asociacija Achene (Vokietija): “Alijošius dažnai pervertinamas, panašiai kaip ir kiti maisto papildai – ženšenis arba Q10. Alijošius nėra tinkamas kaip dietinio maisto dalis. Jokioje mokslinėje literatūroje negalima rasti jo maistinės vertės įrodymų”.
Evija Lipartė
tel. 511223, evija@sekundė.com
