Be sintetinių medžiagų sunku išsiversti. Jos retai kada
glamžosi, jas lengva skalbti, tačiau oda jautriai reaguoja į sintetiką, nors tų
audinių kokybė nuolat tobulinama. Sausai ir jautriai, pažeistai odai netinka ne
tik sintetiniai, bet ir vilnoniai drabužiai. Odos epidermis atsinaujina maždaug
kas keturias savaites, naujos ląstelės pamažu stumia senąsias paviršiaus link,
jos suragėja ir nubyra. Kai žmogus vilki tankaus sintetinio audinio drabužius,
prakaitas negali natūraliai garuoti, todėl epidermio raginis sluoksnis būna
drėgnas ir senosios ląstelės negali nubyrėti. Kūno šiluma ir drėgmė – gera terpė
veistis mikroorganizmams, todėl susergama odos ligomis. Be to, kai karšta,
vilkint sintetinius drabužius galima perkaisti, o kai šalta – susirgti
bronchitu, radikulitu, pūsleline.
Tie, kurie mėgsta dėvėti aptemptus sintetinius drabužius, gali susirgti kontaktiniu dermatitu – pažeistose vietose oda parausta, patinsta, atsiranda mazgelių, pūslelių. Vilkintieji ne natūralaus pluošto marškinius, palaidines rizikuoja susirgti dedervine, nes nustatyta, kad tokie žmonės ja serga daug dažniau. Dėmių atsiranda ant nugaros, krūtinės, pečių ir kitų kūno vietų.
Mūvint sintetines kojines, avint sintetiniu pamušalu išklotus batus guminiais padais taip pat susidaro gera terpė visokiems mikrobams veistis. Gali iššusti tarpupirščiai, jie niežti, skauda, tas vietas gali išberti, kartais jos įplyšta. Tada nesunku susirgti grybeliu, jie pažeidžia kojų nagus. Daug prakaituojantieji turėtų vengti sintetikos, o tie, kurie dėvi tokius drabužius, turi juos dažnai skalbti, nusivilkę gerai nusiprausti. Tačiau jei jaučiama, kad oda jautriai reaguoja į sintetinį audinį, geriausia tokių drabužių nebesivilkti.
L.Žukaitė
