Šis straipsnis – ne apie sekinamas dietas, kurių
laikantis svoris greit prarandamas, bet dar greičiau vėl priauginamas (ir dar su
kaupu!). Neaiškinsime, kiek ir kokių bėdų žmogui pridaro nutukimas, nes
apkūniųjų, kuriuos vargina padidėjęs kraujo spaudimas, trinkanti širdies veikla,
užkietėję viduriai ir kiti negalavimai, – pilnos poliklinikos. Šiame straipsnyje
– keletas, rodos, visai paprastų minčių, kaip atsikratyti antsvorio tiems, kurie
gyvena ir mąsto šiuolaikiškai. Ir ką daryti, kad prarasti kilogramai vėl neataugtų.
Pirma taisyklė. Privalote kasdien gauti nors truputį mažiau kalorijų. Sakote, kad ir taip nedaug valgote. Taip mąsto dauguma storulių. Galbūt ir nedaug, tačiau neabejotinai per daug jums. Mūsų visų poreikiai skirtingi, todėl žiūrėti, kiek ir ko įsidėjo į lėkštę jūsų draugas ar draugė – paprasčiausiai neprotinga. Bet kaip apsieiti su mažesniu maisto kiekiu, jeigu alkis neleidžia susikaupti, normaliai dirbti ir net miegoti? Alkis – negeras jausmas. Be to, organizmas, kartą pajutęs ilgiau užsitęsusį alkį, supranta tai kaip rimtą pavojų ir tuojau pat sulėtina medžiagų apykaitą. Negana to, labiau apribojus kai kuriuos produktus, neretai organizmas pritrūksta svarbių medžiagų, todėl sausėja ir raukšlėjasi oda, lūžinėja plaukai, silpnėja imunitetas. Po sekinamų dietų grįžę prie normalios mitybos, ne tik kad susigrąžiname prarastus kilogramus, bet dar ir imame juos kaupti – organizmas, išgyvenęs bado pavojų, stengiasi kaupti atsargas. Taip sulieknėję devyni iš dešimties toliau tunka. O dešimtasis? Dešimtasis – ne, nes jis, ko gero, turi nepaprastą valią arba didelę lieknėjimo motyvaciją. Ką daryti tiems devyniems, labai norintiems sulieknėti, bet neturintiems laiko gilintis į sveiką subalansuotą mitybą, tinkamą maitinimąsi, visavertį poilsį ir t.t., nes dauguma jų – ypač užimti, skubantys, lekiantys ir dažnai puikiai tvarkantys savo darbo ir karjeros reikalus tol, kol atsiranda pirmieji sveikatos sutrikimai arba nusivylimai savo išvaizda. Šiai kategorijai žmonių dietų jau niekas nebesiūlo – vis tiek nepadės. Dabar jiems į pagalbą atskubėjo farmacininkai: jei negali susilaikyti nuo maisto pats, prašau vartoti preparatus, mažinančius padidėjusį apetitą, nors jis anaiptol ne visada reiškia, kad žmogus alkanas. Poreikis ką nors kramtyti ar gerti daugeliui žmonių iškyla įtemptai dirbant, skubant ar susinervinus. Todėl šios rūšies preparatai – naujas požiūris į kovą su nutukimu. Juolab kad iki šiol nepavyko pastebėti šių preparatų šalutinio poveikio, išskyrus tai, kad kartais jie nemėgsta kai kurių kitų vaistų draugijos, todėl prieš pradedant juos vartoti reikėtų pasitarti su specialistais. Pavartojus šiuos preparatus 1, 2, 3 mėnesius, ne tik pavyksta sumažinti kūno svorį, bet ir ilgesniam laikui sumažėja apetitas ir per tą laiką galima tiesiog atprasti daug valgyti – skrandis, įpratęs gauti mažesnę maisto dozę, paprasčiausiai jo nebereikalaus. Prireikus šį “gydymo” kursą galima pakartoti vėl. Pabandykite. Manau, nenusivilsite.
Antra taisyklė. Tinkamai judėkite. Kai kurie autoriai mažinant svorį sportuoti nesiūlo, jie teigia, kad judėjimas žadina apetitą. Iš dalies teisūs, tačiau nutyli tai, kad, gaunant su maistu mažiau kalorijų, visų pirma aiškiai nyksta, menksta raumenys. O kas gi norės būti kad ir lieknesnis, tačiau suglebęs, silpnas? Sportuokite prižiūrimi specialistų arba bent pasitarkite su jais. Teisingai parinkus treniruočių krūvį, suderinus sportą su jūsų dienotvarke ir mityba, apetito ne tik kad nesužadinsite, bet galite jį dar šiek tiek sumažinti. Svarbu žinoti, kada, kaip ir kiek mankštintis. Be to, labai svarbu nepervarginti sąnarių, nepakenkti stuburui, nesužaloti raumenų, nes sportas apsunkusiam kūnui – rimtas išbandymas. Nekvalifikuotai sudaryta mankštos programa žmogui, turinčiam antsvorio, dažniau gali būti žalinga negu naudinga. Būtent dėl šios priežasties neretam storuliui, išbėgusiam į sporto aikštelę, trūksta sausgyslės, plyšta raumenys ar meniskai, išnyra kulkšnys, sukausto radikulitai ir pan.
Trečia taisyklė. Įvertinkite riebalų pasiskirstymą kūne. Jeigu riebalai pasiskirstę labai netolygiai ir kaupiasi tik tam tikrose vietose (pvz., “gelbėjimosi ratai” ant liemens, o kojos plonos, “apelsino žievė” ant šlaunų, “bandelė” ant sprando ir pan.), nebūkite per dideli optimistai vien prislopinę apetitą ar sportuodami. Jūs, ko gero, gavote kaip palikimą ne pačius geriausius genus arba jūsų organizme dar kažkas ne taip. Kai kurias poodines riebalų sankaupas pavyksta sumažinti tik veikiant lokaliai: masažuojant specialiais būdais, įtrinant tam tikromis medžiagomis, uždedant specialias kaukes, spaudžiant, šaldant, įvyniojant ir pan. Kartais reikalingi ir endokrinologų patarimai.
Apie nutukimą mokslas dabar žino daug, bet problema lieka neišspręsta. Tam neužtenka vien specialistų žinių ir atradimų. Tam reikia kiekvieno storulio kritiško požiūrio į save ir savo sveikatą. Nutukimas nėra liga. Tai – tik tam tikra organizmo būsena. Yra daug priemonių, galinčių sėkmingai padėti pakeisti šią būseną. Nori būti lieknas? Būk!
Danguolė Sliesoraitytė
