Žiemgalių gatvės 6-ajame name gyvenantys Margarita ir
Rimantas Vaičekoniai jau kuris laikas kaltina kaimynus, įvairiais būdais
nuodijančius jų šeimą, ir Savivaldybės Sveikatos apsaugos tarnybos darbuotojus
bei policijos pareigūnus neveiksnumu.
Sutuoktiniai tikino nesulaukę miesto valdžios paramos ketiną kreiptis į aukštesnes institucijas Vilniuje.
Smarvė ir triukšmas
Nuo 2000-ųjų Žiemgalių gatvėje gyvenanti Vaičekonių šeima į miesto ir šalies žiniasklaidos akiratį patenka nebe pirmą kartą. Ankstesni šeimos konfliktai buvo daugiau susiję su tos pačios gatvės 4-ojo namo savininke Janina Vilimaite ir kartu gyvenančiu sūnumi Kostu Vilimu bei jo gyvenimo drauge Vanda Nakrošiene.
R.Vaičekonio teigimu, higienos normos reikalauja, kad tualetas būtų ne arčiau kaip 15 metrų nuo kaimynų gyvenamojo namo, bet iki jo tėra 6 metrai.
Baisiausia, anot pašnekovo, kad kaimynai nuolat girtauja, tualeto, kuris buvo statytas be jokio projekto, durys dažniausiai paliekamos atviros ir iš ten sklinda baisi smarvė. Dėl to namiškiai priversti gyventi nuolat užsidarę langus. Negana to, kartais išgertuvės tęsiasi ir naktį, todėl jie su vaikais turi kęsti nuolatinį triukšmą.
Prie vamzdžio prijungė elektrą
M. ir R.Vaičekoniai tikino, kad tualeto savininkai yra nesugyvenamo charakterio, jie užgaulioja ne tik suaugusiuosius, bet ir vaikus, nunuodijo du šunis, išmatomis buvo išteplioję medžius.
Dėl ne vietoje stovinčio tualeto ir kaimynų išpuolių, pasak R.Vaičekonio, nieko nedaro nei Savivaldybės Sveikatos apsaugos tarnyba, nei policijos pareigūnai. Savininko teigimu, iš sandėliuko, kuriame gyvena kaimynės sūnus su sugyventine, į jo teritoriją yra išvestas vamzdis, per kurį, įjungus ventiliaciją, sklisdavo baisi smarvė. Todėl vyriškis pasakojo tą vamzdį užkimšdavęs, bet kaimynai prie jo prijungė elektros srovę ir policijos pareigūnų akivaizdoje kartą jo vos nenutrenkę.
Pasiūlė kartu gerti
“Ne kartą, kai vadovavau vyrų chorui, yra tekę lankytis Liūdynėje, tačiau ten tokios smarvės nebūdavo,- tikino R.Vaičekonis.- Policininkai pataria su kaimynais sutarti, bet pasiteiravus, kaip tai padaryti, pasiūlo tik vieną išeitį: kartu su jais gerti.
Savivaldybės darbuotojai seniai privalėjo spręsti šią problemą, bet jie tik ima atlyginimus, nors nieko konkretaus nedaro. Mes neturime ne tik ramybės, gryno oro, bet nuo praeitų metų – ir vandens. Jį priversti neštis ar vežtis iš Vilniaus ir Staniūnų gatvės kampe esančios vandentiekio kolonėlės”.
Nustatyta, kad šulinio vanduo užterštas
R.Vaičekonis pasakojo, kad Žiemgalių gatvėje nėra nei vandentiekio, nei nuotekų šalinimo tinklų, todėl šeima visą laiką naudodavo šulinio vandenį, o nuotekas išleisdavo į atokiau nuo namo į žemę įkastą sandarų rezervuarą.
Šeimininko teigimu, keletą metų šulinio vanduo buvo švarus, tačiau 2003-iųjų rudenį ne kartą suviduriavo visi šeimos nariai, tas pats buvo atsitikę repetuoti užsukantiems R.Vaičekonio vadovaujamo ansamblio dalyviams.
Pasak namo šeimininko, buvo pradėta ieškoti priežasčių ir 2004-ųjų balandį nustatyta, kad nitratų ir nitritų koncentracija šulinio vandenyje viršija leistinas normas. Be to, vandenyje rasta amoniako ir žarnyno lazdelių. Šių metų gegužę atlikus vandens tyrimus nustatyta dar didesnė teršalų koncentracija, o Savivaldybės Sveikatos apsaugos tarnyba uždraudė naudoti šulinio vandenį. Tiesa, R.Vaičekonis neslėpė, kad anksčiau šulinys buvo bendras su kaimynais, bet vėliau pastarieji išsikasė atskirą.
Nuo vandens išbėrė vaikus
“Dvejus metus to vandens maistui nebevartojame – jį vežamės arba nešamės iš kolonėlės,- sakė R.Vaičekonis.- Tačiau kitoms reikmėms: praustis, maudytis, drabužiams skalbti, indams plauti naudojame šulinio vandenį. Pastaruoju metu vaikus pradėjo berti ir manome, kad tai nuo šulinio vandens.
Pradėję aiškintis, iš kur atsirado tarša, nes iki tol vanduo buvo švarus, šulinys yra valomas, sužinojome, kad 2003-iųjų vasarą Žiemgalių g. 8-ojo namo savininkas iškasė duobę nuotekoms ir suleido kelis ritinius. Jų nesandarino.
Nuo šios duobės iki šulinio – ne daugiau kaip 10 metrų, o higienos normos numato ne mažesnį kaip 25 metrų atstumą. Mes iš pradžių į tai nekreipėm dėmesio, kol kartą rudenį palijus nepradėjome viduriuoti”.
Valdininkai nesiaiškina šulinio taršos priežasčių
R.Vaičekonis sakė manantis, kad kaimynas, įsirengdamas nuotekų surinkimo duobę, darbų nederino su Savivaldybe, neturėjo projekto. Vyriškis buvo įsitikinęs, kad kaimynų nuotekų rezervuaras nėra sandarus ir iš jo teršalai gali patekti į šulinį. Be to, jis neatmetė galimybės, kad nitratų galėjo patekti ir kaimynams laistant bei tręšiant netoli nuo šulinio augančias gėles.
“Kaimynai privalėjo kasdami duobę viską suderinti su Savivaldybe, tačiau Sveikatos apsaugos tarnybos darbuotoja Daiva, užuot išsiaiškinusi taršos priežastis, pradėjo tikrinti, ar registruoti mūsų šunys, kaip įrengtas nuotekų rezervuaras.
Statydamiesi namą turėjome gerą šulinį, pastatėme hidroforą ir iš pradžių vanduo buvo geras. Tačiau dabar jo nebegalime naudoti net buities reikmėms. Valdininkai apsiriboja draudimu, bet nesiima aiškintis, kodėl vanduo tapo nebetinkamas vartoti ir kas dėl to kaltas”. Ponią Margaritą stebino tai, kad šiemet iš mieste patikrintų 120 ar 130 šachtinių šulinių pats blogiausias vanduo buvo Vaičekonių šulinyje.
R.Vaičekonis tikino net ketinęs namą parduoti, tačiau sakė, kad pagailo savo paties įdėto darbo. Šeimininkas tikino, kad jis su šeima gyvenantis prastesnėmis sąlygomis nei liūdyniečiai, bet Savivaldybės valdininkai linkę nuslėpti duomenis apie užterštą šulinį. Jo įsitikinimu, reikia ne vien drausti naudoti vandenį, bet aiškintis taršos priežastis.
Šulinys visada buvo bendras
M. ir R.Vaičekonių kaimynė Irena Tulabienė akcentavo, kad Žiemgalių gatvė – jos vyro gimtoji, o ties namų valdų riba esantis šulinys buvo iškastas bene prieš 80 metų, visą laiką jis priklausė dviem šeimoms ir juo naudodavosi bendrai. Moters teigimu, kadangi vandens šulinyje neužtekdavo, jos vyras nusprendė išsikasti atskirą šulinį.
“Iš geros dūšios išsikasėme atskirą šulinį, o ant ribos esantį senąjį palikome naudotis kaimynams,- aiškino I.Tulabienė.- Pernai net pumpavome iš savo šulinio jiems vandenį, nes trūko. Manau, kad konfliktą sukėlė Vaičekonio bylinėjimasis su kitais kaimynais.
Žiemgalių g. 4-ajame name gyvenanti moteris prie žurnalistų pareiškė, kad jis susidorojo su globoti apsiimtais senukais, ir pareikalavo moralinei žalai atlyginti ar ne trisdešimties tūkstančių litų. Taip, Vaičekoniai globojo senukus, jie per metus mirė ligoninėje ir buvo gražiai palaidoti. Galbūt kaimynui pasirodė, kad ta moteris kaltina jų nužudymu, bet jis ne taip suprato. Kad Vaičekonis jokiu nužudymu nebuvo kaltintas, teisme paliudijo ir mano vyras. Tada ir prasidėjo nesutarimai”.
Nuotekų rezervuaras įrengtas tinkamai
I.Tulabienė neslėpė, kad kitoje M. ir R.Vaičekonių pusėje gyvenančios J.Vilimaitės sūnus Kostas mėgsta išgerti ir kartais linksminasi po dvi tris savaites, tačiau jis turi auksines rankas ir yra puikus santechnikas, todėl kartais prireikia jo pagalbos. Moteris teigė, kad kaimynai reikalavo su šia šeima nebendrauti, bet pašnekovė sakė nė nemaniusi gadinti santykių su kitais kaimynais.
I.Tulabienė tvirtino, kad šeimos įrengtas nuotekų rezervuaras jokios įtakos ties sklypų riba esančio šulinio vandens kokybei neturi, nes jo dugnas išbetonuotas, ritiniai užsandarinti.
Moteris teigė, kad ir gėlės tręšiamos bei laistomos taip pat, kaip ir anksčiau. Jos nuomone, vandens kokybei daugiau įtakos gali turėti po kiemą lakstantys šunys ir nuolat apie šulinį suverstos malkos. Be to, I.Tulabienė buvo įsitikinusi, kad vandens mėginį kaimynai ėmė ne iš paties šulinio, nes jo dangtį atkelti nėra paprasta, bet iš balažin kur.
“Iš geros valios išsikasėme naują šulinį, o senąjį palikome naudoti Vaičekoniams, dar pernai jiems davėme vandens,- kalbėjo I.Tulabienė.- Jei jie tokie žmonės, tegul ir toliau šulinys būna bendras ir jo vandenį naudosime daržams laistyti. Nežinau, iš kur ir kaip jie ėmė mėginius, bet mūsų šulinio vanduo geras”.
Visi blogi būti negali
Atsitiktinai užkalbintas Žiemgalių g. 12-ajame name gyvenantis Evaldas Misevičius juokavo: “Visi vieną nuodija”. Vyriškis tvirtino šioje gatvėje gyvenantis bemaž 50 metų, t.y. nuo pat gimimo, ir jokių problemų, kol neatsikėlė R.Vaičekonis, nebuvo. Pasak jo, anksčiau kaimynai padėdavę vieni kitiems ir niekada nesipykdavę.
E.Misevičius sakė, jog dabar gyventojai sprendžia reikalus, kad gatvėje būtų pakloti vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklai, bet su kai kuriais kaimynais kalbėtis bergždžias reikalas. “Pasidomėkit, kiek bylų jis yra turėjęs ir kas jam nepatinka”,- pasiūlė E.Misevičius.
Kaltas nesusikalbėjimas
Daugiausia su Žiemgalių g. iškilusiomis problemomis susipažinusi Sveikatos apsaugos tarnybos sanitarijos inspektorė Dalia Lauruškienė atostogavo, todėl buvo patarta apie kaimynų konfliktus teirautis Ekologijos skyriuje. Šio skyriaus vyriausioji ekologė Rasa Augustinaitė paaiškino, kad pagal R.Vaičekonio skundą, jog jo šulinys užterštas žarnyno lazdelėmis ir kitais teršalais, buvo atliktas tyrimas.
Komisija konstatavo, kad kaimynų (Žiemgalių g. 8) nuotekų duobė įrengta nesilaikant saugių atstumų, todėl surašytas administracinės teisės pažeidimų protokolas ir savininkas įpareigotas pateikti su Statybos inspekcija suderintus dokumentus.
Kitiems kaimynams (Žiemgalių g. 4) pareikštas įspėjimas išsivalyti tualetą. R.Augustinaitė patvirtino, kad problemos Žiemgalių g. sprendžiamos nebe pirmą kartą. Savivaldybės darbuotoja manė, kad tai – kaimynų geranoriško bendravimo trūkumas.
Gintautas Subačius
tel. (8-655) 04726, gintas@sekunde.com
