ENERGETIKA
Didžiausias Lietuvoje degalinių tinklas “Lukoil Baltija” ketina keisti visiško aptarnavimo degalines į automatines. Pasak bendrovės vadovo Ivano Paleičiko, tai norima padaryti kuo greičiau, tačiau problema, kad tektų atleisti 1500 žmonių. Todėl įprastos degalinės automatinėmis bus keičiamos pamažu. Šiais metais didžiuosiuose šalies miestuose senųjų degalinių vietoje atsiras automatinės, o vėliau planuojama iš šiuo metu veikiančių 112 degalinių palikti tik 20, kuriose išliks visiškas aptarnavimas. I. Paleičiko duomenimis, pakeisti visas įprastas “Lukoil Baltija” degalines reikėtų apie 15 mln. litų, tačiau, pasak bendrovės vadovo, ši suma greitai grįžtų. Tuo tarpu antras pagal dydį tinklas “Lietuva Statoil” nesirengia keisti visiško aptarnavimo degalinių automatinėmis. Bendrovė valdo 59 visiško aptarnavimo bei keturias automatines degalines “1-2-3”. LR
Klaipėdos ligoninė turės atskirą elektros generatorių ir dar šiemet pasistatys transformatorinę pastotę, be trukdžių tieksiančią elektros energiją vien šiai medicinos įstaigai. Įgyvendinant šį projektą vakar AB VST generalinis direktorius Darius Nedzinskas su ligoninės vyriausiuoju gydytoju Vinsu Janušoniu pasirašė paramos sutartį. Viso automatinės generatorinės stoties gydymo įstaigoje įrengimo projekto vertė – apie 150 tūkst. litų. Pusę šios sumos skyrė bendrovė VST, likusiąja pasirūpins pati ligoninė. Klaipėdos ligoninė – trečia gydymo įstaiga šalyje, kuriai AB VST nupirko elektros generatorių. Transformatorines pastotes turi Vilniaus Santariškių ir Kauno medicinos universiteto klinikos. VE, K, R
FINANSAI
Draudimo bendrovių atstovai teigia, kad nukentėjusių nuo savaitgalį praūžusios audros yra, tačiau jų laukiama daugiau baigiantis atostogoms. AB “Lietuvos draudimas” (LD) vakar pranešė, jog išmokos dėl liepos 30 d. praūžusios audros padarytų nuostolių gali siekti pusę milijono litų. Pirminiais duomenimis, vidutinė žala, padaryta apdraustiems pastatams, bus 3.000-4.000 litų, o automobilių savininkų vidutiniai nuostoliai gali siekti 3.500 litų. VŽ
Milžiniška konkurencija verčia bankus atsisukti į savarankiškai gyvenimo keliu pradėjusius žengti jaunuolius. Vos įstoję į aukštąją mokyklą, studentai yra nukreipiami į komercinį banką studento pažymėjimui gauti. Bankai jaunuoliams siūlo ne tik mokėjimo korteles, bet ir paskolas. Bankų atstovai pripažįsta, kad viliodami studentus naudotis jų paslaugomis, ugdo naująją klientų kartą. Specialias paskolas studentams teikia keletas Lietuvos bankų, o lengvesnėmis sąlygomis – ir Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondas. Pasak Lietuvos bankų asociacijos prezidento Rimanto Busilos, nors bankai yra pasirengę teikti tokias kreditavimo paslaugas studentams, bet reikia atitinkamų garantijų. Tikimasi, kad šių metų pabaigoje tvirtinant Aukštojo mokslo plėtros planą komerciniai bankai, Vyriausybė ir studentų organizacijos susitars dėl studentų finansavimo. LŽ
ĮMONĖS
Investuotojai jau gali įvertinti, kurioms biržos bendrovėms I pusmetis buvo sėkmingas, o kurių planai buvo pernelyg optimistiški. Šiuo metu rinkos dalyviai vis dar vertina bendrovių paskelbtus rezultatus ir pagal juos bando įspėti II pusmečio bei visų metų tendencijas. Pasak Rimanto Januševičiaus, Šiaulių banko finansų maklerio, daugiausia simpatijų paskelbus pusmečio rezultatus pelnė bankų, “Lietuvos telekomo”, “Lifosos” akcijos. “Snoro” ir Ūkio banko akcijos patenka į labiausiai pastaruoju metu brangusiųjų sąrašą. “Snoras” nuo pusmečio rezultatų paskelbimo liepos 12 d. pabrango beveik 45 proc., o Ūkio banko vertybinių popierių kaina padidėjo 30 proc. “Lifosos” akcija šiuo metu 42 proc. brangesnė nei prieš paskelbiant rezultatus. Petro Kudaro, FMĮ “Finasta” analitiko, teigimu, prie nustebinusių įmonių priskirtina ir “Snaigė”. VŽ
UAB “Marijampolės pieno konservai” iki rugpjūčio vidurio atnaujins pieno konservų eksportą į Rusiją, kurioje jais neprekiavo daugiau kaip pusmetį. Teisę vežti į Rusiją bendrovė gavo po trijų Rusijos inspektorių patikrų. “Marijampolės pieno konservams” Rusijoje atstovaujanti UAB “Brendcentras” planuoja, kad atnaujinus eksportą Rusijoje jai per mėnesį pavyks parduoti 0,5-1 mln. indelių konservų. Populiariausi šioje rinkoje pieno konservai su kava ir kakava. Roberto Jankaus, “Brendcentro” vadovo, teigimu, per tą laiką, kai Rusijos vidaus reikalų ministerijos atstovai užrakino jų sandėlius, įmonė patyrė 250.000-0,5 mln. JAV dolerių nuostolių, bet dėl to į teismą greičiausia nesikreips. “Lietuviški konservai vėl keliaus į Rusiją”. VŽ
PASLAUGOS
Elektroniniu būdu užsakomos teistumo ir neteistumo pažymos – toks naujausias elektroninės valdžios plėtros projektas, kuris netrukus padės taupyti ir pažymas išduodančių institucijų, ir jų klientų laiką. Pasak Gintaro Furmanavičiaus, vidaus reikalų ministro, “dabar per dieną ministerijos Informatikos ir ryšių departamentas gauna apie 200 prašymų išduoti tokias pažymas. Kam žmogui vaikščioti pirmyn atgal, jei visa tai galima sutvarkyti internetu?”. Jo teigimu, nuo narystės ES pradžios lietuviai gali gyventi ir dirbti kur nori, tačiau neretai darbdaviai prašo pažymos dėl teistumo. Netrukus šias pažymas bus galima užsisakyti internetu. Taip pat bus galima pateikti paraiškas vairuotojo pažymėjimui, asmens dokumentui gauti, įregistruoti automobilį ir deklaruoti gyvenamąją vietą. Lietuva viešųjų paslaugų perkėlimo į internetą sritį išnaudoja 59 proc. 2004-2006 m. informacinės visuomenės plėtros projektams numatyta skirti daugiau nei 217 mln. litų. VŽ
PREKYBA
Sparti prekybos tinklų plėtra ir emigracija deficitinių profesijų sąrašą papildė pardavėjais. Verslininkai ketina problemą spręsti Europos socialinio fondo pinigais. Lietuvos darbo birža vien sostinėje gali pasiūlyti darbą 131 pardavėjui – Vilniuje laisvos darbo vietos laukia 40 pardavėjų, 41 pardavėjo kasininko, 42 pardavėjų konsultantų, trūksta prekybos salės darbuotojų, prekių žinovų ir net kioskininkų. Kaune gali įsidarbinti 26, Klaipėdoje – 8 prekybos darbuotojai, o jų trūkumas juntamas ir Jonavoje, ir Marijampolėje, ir Mažeikiuose. VŽ
STATYBA
Laikinojoje sostinėje pertvarkomas Karo muziejaus sodelis. Bendrovės “Kauno keliai” darbininkai vakar čia pradėjo kloti naują grindinį Pasak Savivaldybės Komunalinio ūkio skyriaus atstovų, nesulaukęs Vyriausybės paramos, miestas šiems darbams skyrė apie 600 tūkst. litų. KD
TRANSPORTAS
Nuo rugpjūčio 11 dienos Kaliningrado kompanija “KD AVIA” pradės skrydžius per Palangą į Tel Avivą, nuo rugpjūčio 21 dienos – ir į Dubliną, Maskvą bei Kaliningradą. Tai pranešė bendrovės “Palangos AVIA”, administruojančios Rusijos privačios aviacijos kompanijos “KD AVIA” bilietų pardavimą Lietuvoje, generalinis direktorius Viktoras Dmitrijevas. Pasak jo, per Palangą skris keturi lėktuvai “Boing 737-300”, priklausantys “KD AVIA”. Šį rudenį kompanija ketina organizuoti reisus per Palangą į Turkiją. K
Dėl nepalankių geležinkelio tarifų kelerius pastaruosius metus Rusijos krovinių Klaipėdos uoste mažėjo ir beveik neliko. Todėl didelio šios šalies krovinio atsiradimas yra tarsi šventė. Vakar prie Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) ketvirtosios krantinės pradėtas krauti 224 metrų ilgio ir 32 metrų pločio laivas “Hebei Glory”, plaukiojantis su Honkongo vėliava. Tai trečiasis šiemet prie KLASCO krantinių kraunamas “Panamax” tipo laivas, į jį per penkias paras bus pakrauta 53 tūkst. 800 tonų trąšų, laivas plauks į Kiniją. Kitą savaitę į KLASCO turėtų atplaukti dar vienas “Panamax” tipo laivas, į kurį eksperimento tvarka bus kraunamos baltarusiškos trąšos. KLASCO baltarusiams nori įrodyti, kad per mėnesį sugeba pakrauti 160-170 tūkst. tonų trąšų, arba tris “Panamax” tipo laivus, ir kad KLASCO niekuo nenusileidžia Ventspilio uostui. K, LŽ
ŽEMĖ
Specialistų teigimu, šiemet sumažėjo pasėlius ir žemės ūkio naudmenas deklaruojančių ūkininkų, tačiau deklaruotas žemės plotas išliko panašus. Žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo terminas baigėsi dar liepos pradžioje, bet tik artimiausiu metu pareigūnai žada imtis tikrinti pateiktas deklaracijas. Išankstiniais duomenimis, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) gavo ir užregistravo apie 226 tūkst. paraiškų tiesioginėms išmokoms gauti – tai kiek mažiau negu pernai. Parama ūkininkams šiemet bus per 100 mln. didesnė negu pernai – šiemet žemdirbiai pretenduoja į 590 mln. litų. Pasėlių plotus deklaravę žemdirbiai gaus išmokas už kiekvieną deklaruotą hektarą. Pirmosios išmokos ūkininkus turėtų pasiekti jau žiemos pradžioje. LŽ
Uostamiesčio vokiečių karių kapinėse jau kasama milžiniška kapavietė, kurioje amžinojo poilsio atguls beveik 800 vokiečių karių palaikų. Šie palaikai birželio mėnesį buvo rasti pradėjus Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos stadiono rekonstrukciją. Rytoj Klaipėdos dragūnai į uostamiestį atveš 821 karstą su Pirmojo pasaulinio karo vokiečių karių palaikais. Kartoniniai 80 centimetrų ilgio ir 40 centimetrų pločio karstai bus guldomi vienas šalia kito. Nutarus, kad palaikai keliaus į Klaipėdą, vokiečių sąjunga pasiūlė remtis abiejų šalių sutartimi, pasirašyta prieš 9 metus. Joje numatyta, jog perlaidojimo išlaidas padengia kasinėjimų iniciatorius, todėl Lietuvos Vyriausybė perlaidojimui skyrė 116 tūkst. litų, o Panevežio savivaldybė – 110 tūkst. litų. Panevėžiečiai tikisi, kad prie projekto prisidės ir Vokietija. VE
Europos kosminė agentūra vakar internete išplatino nuotraukas, kuriose atspindėtas Baltijos jūroje atsiradęs milžiniško dydžio – apie 200 kilometrų skersmens žalias fitoplanktonas. Pasak Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto direktoriaus Artūro Razinkovo, nuotraukose regima melsvųjų dumblių sankaupa centrinėje Baltijos dalyje. Ji susiformavo dėl praėjusią savaitę įsivyravusių karštų ir ramių orų, tačiau Baltijos krantams didelės įtakos neturi. Baltijos jūros pliažams, ypač šiauriniams – link Melnragės ir Girulių, pasak A. Razinkovo, daug didesnę įtaką turi Kuršių mariose liepą ir rugpjūtį žydintys melsvabakteriai, vandens atnešti į jūrą. Žydinčiame vandeny, kuris iš marių patenka į jūrą, besimaudantiems žmonėms melsvieji dumbliai gali sukelti alergiją, odos dirginimą ir niežėjimą. Tačiau besidauginančių dumblių išskiriamos cheminės medžiagos fenolio kiekis šiuo metu nėra viršijęs normos ribų. VE
Elta
