-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Pirmiausiai P. Auštrevičius priminė, kad Visuotinė žmogaus teisių deklaracija šiemet mini septyniasdešimtmetį.
„XX a. pagimdė šį fundamentaliai svarbų dokumentą, kuris suteikia visiems galimybę naudotis tomis pačiomis žmogaus teisėmis, be kurių neįmanoma gyventi, kurių netekus, žmonės tampa nelaisvi”, – sakė europarlamentaras.
Jis patikino, kad šiandien itin paradoksalu, jog tie, kas pasirašė deklaraciją, atitolo nuo jos: „Reikia konstatuoti, kad žmogaus teisių padėtis blogėja. Bendra tendencija: daugėja nelaisvų valstybių, kur yra įvairaus pobūdžio suvaržymų, atimtos iš visuomenės jai priklausančios teisės”.
Kalbėdamas apie savo pranešimą Žmogaus teisių komitete, P. Auštrevičius priminė, kad jame kalbama apie kitus regionus, ne apie Europą.
„ES yra globalus žaidėjas, įtakingas, turime teisę pasakyti savo įvertinimą kito pasaulio atžvilgiu. Nenoriu atverti daug paslapčių, kadangi pranešimas dar nėra parengtas, bet bendra tendencija: pasaulyje traukiasi pilietinė visuomenė. Valdžios bando iš laisvų žmonių paimti jiems priklausančias teises. EP ne veltui turi tokį komitetą, kuris yra labai aktyvus posėdžiais ir pozicijomis. Kviečiame liudininkus iš tų regionų, jie padeda pajusti veiksmo esmę”, – sakė EP narys.
Diskusijoje taip pat dalyvavo ir Jelena Milašina – ilgametė nepriklausomo Rusijos laikraščio „Novaja Gazeta“ žurnalistė. Dėstydama savo poziciją apie žmogaus teisių padėtį savo gimtojoje šalyje, ji patikino, kad paskutinį kartą Rusijoje žodžio laisvė egzistavo valdant Borisui Jelcinui.
„Valdant jam, žodžio laisvė buvo neliečiama. Dabar neturiu kuo nudžiuginti. Mūsų šalis išgarsėjo savo baisiomis represijomis, nukreiptomis prieš savo šalies piliečius. Visada atsiras žmonių, kurie tam priešinosi. Kai sako, kad Rusijos represijos darosi vis stipresnės, dėl to kalta ne tik valdžia. Kalti patys žmonės, kurie negali prisiimti atsakomybės už savo gyvenimą. Jiems lengviau, kai už juos sprendžia. Anksčiau ar vėliau mums pavyks, bet dabar netenkame laiko, gaila laisvų žmonių, kurie tampa sistemos aukomis”, – sakė J. Milašina.
Ji nagrinėjo homoseksualių vyrų kankinimus ir žudynes Čečėnijoje, povandeninio laivo „Kursk“ tragediją, Maskvos ir Beslano įkaitų dramas bei Rusijos ir Gruzijos karo 2008-aisiais žiaurumus.
„Čečėnijoje baisu, neįmanoma laisvai mąstyti. Ir vis dėlto atsiranda tokių žmonių, kurie net nesipriešina, jie paprasčiausiai gyvena kaip laisvi žmonės laisvoje erdvėje.
Viskas, ką galime dabar padaryti, tai pasakoti. Vis daugiau žmonių išvyksta iš Rusijos. Liūdna, nes šie žmonės galėtų daug padaryti dėl mano šalies. Išstumdami juos netenkame laiko, užšąlame vienoje vietoje. Nesiryžtame padaryti žingsnį”, – reziumavo rusų žurnalistė.
Į diskusiją taip pat atvyko Rusijos performansų menininkas Artiomas Loskutovas, kurio organizuotas hepeningas „Monstration“ dėl Kremliaus politikos kritikos buvo uždraustas, o rengėjai – ne kartą areštuoti ir nubausti.
Jis įsitikinęs, kad vienintelė Rusijos viltis yra jaunimas, o ne pagalba iš Vakarų.
„Yra viltis dėl jaunimo, kuris nori mokytis savo istoriją ir tokio jaunimo vis daugiau. Kalbama apie moksleivių revoliuciją, kad jie eina į gatves, mušasi su policija.
Tai turbūt ciniška, kai žiūriu į tuos moksleivius. Dvejopi jausmai, visų pirma gaila, kad į kalėjimą gali atsisėsti, o iš kitos pusės, jie gali būti viltis. Vien dėlto, kad jie neatsimena savo istorijos.
Tai, ką aš matau, duoda vilties. Gal moksleiviai išneš visą Rusijos mašiną. Jie yra viltis, ne ES, ne JAV. Neduok Dieve, kad pradėtų mus mokyti kaip gyventi, tai bus priimta kaip paskutinė kova. Mes patys turime taip padaryti”, – užtikrintai kalbėjo A. Loskutovas.
Šie metai yra jubiliejiniai ne tik Visuotinei žmogaus teisių deklaracijai, bet ir Sacharovo premijai, ji bus įteikta trisdešimtąjį kartą. Šios premijos laureatai ne kartą vėliau buvo apdovanoti Nobelio taikos premija.
„Matau didžiulę prasmę, kad mūsų laureatai pripažinti Nobelio taikos premija. Didžiuojuosi, kad mano komitetas buvo šio sprendimo dalyvis”, – pridūrė europarlamentaras.
Europos Parlamentas, remdamas žmogaus teises visame pasaulyje, nuo 1988-ųjų kasmet teikia Sacharovo premiją už minties laisvę. Spalio 9-ąją paaiškės trys galutiniai pretendentai šių metų apdovanojimui gauti, o laureatas bus išrinktas spalio 25-ąją. Apdovanojimo ceremonija įvyks gruodžio 10–13 d. Strasbūre rengiamoje plenarinėje sesijoje. Vienas iš aštuonių pretendentų premijai gauti – Rusijoje įkalintas Ukrainos režisierius Olehas Sencovas.
