Sunku įsivaizduoti, kaip reikėtų gyventi, jei
nešviestų saulė: nebūtų šviesos, nebūtų žalumos, nebūtų gyvybės. Tačiau saulė
mus ne tik džiugina, bet turi ir neigiamą poveikį. Visi puikiai žinome, kokį
poveikį tiesioginiai saulės spinduliai turi odoje esantiems dariniams. Daug
rečiau kalbame apie saulės spindulių žalą akims.
Saulė skleidžia radiaciją ir ultravioletinius spindulius, o pastarieji – tai akims nematomos elektromagnetinės bangos, kurių ilgis 400-10nm. Jų spektras yra tarp regimosios šviesos ir rentgeno spindulių. Didelės dozės ultravioletinių spindulių slopina hormonų aktyvumą, pažeidžia ląsteles, gali sukelti ir akių nudegimus, kurie neretai palaikomi paprasčiausiu akių uždegimu, kuris, rodos, turėtų tuoj praeiti. Tačiau jis taip lengvai nepraeina.
Negana to, kartais, per ilgai pabuvus ryškioje saulės šviesoje, sutrinka regėjimas – matosi tamsios dėmės, trukdančios orientuotis aplinkoje. Ilgai žiūrint į saulę, galima apsišvitinti ne tik priekinę akies dalį, bet ir tinklainę. Tada žmogus jaučiasi lyg apakęs. Šiuo atveju yra pažeidžiamos tinklainės centrinės dalies ląstelės. Jei po keliolikos sekundžių “apakimas” nepraeina, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją oftalmologą, nes minėtose ląstelėse gali įvykti negrįžtamų pokyčių. Tokiu atveju delsimas tolygus regėjimo praradimui visam laikui.
Rimtai sužaloti akis gali ir suvirinimo aparatų šviesa, jei nenaudojami apsauginiai akiniai arba jei tie akiniai nėra kokybiški. Nudegintos ultravioletiniais spinduliais akys labai parausta, skauda, “dega”, žmogus negali atsimerkti. Bandydamas tai padaryti akyse pajunta stiprų skausmingą dūrimą. Šiuo atveju taip pat reikalingas neatidėliotinas gydymas. Pirma pagalba, nesant šalia gydytojo – šalti dažnai keičiami akių pavilgai arba tarkuotų bulvių kompresai.
Kad apsisaugotume nuo kenksmingo saulės spindulių poveikio, reikėtų nešioti akinius. Stiklas praleidžia tik labai mažą dalį ultravioletinių spindulių, regimajai šviesai yra pralaidus. Todėl rekomenduojama nešioti patamsintus ar fotochrominius(“chameleonus”), t.y. keičiančius stiklo tamsumą nuo šviesos intensyvumo, akinius. Akinių nuo saulės reikia ir nešiojant kontaktinius lęšius.
Ypač svarbu nepamiršti įsidėti geros kokybės akinius vykstant į kalnus, nes būtent ten, sniegu ir ledu padengtose viršūnėse, šviesa būna itin intensyvi ir pavojinga.
Ypač rekomenduotina saugoti nuo saulės akis vyresnio amžiaus žmonėms, nes jų audiniai yra lengviau pažeidžiami ir sunkiau atsistato. Gaila, bet senesni žmonės dažnai tamsių akinių nemėgsta, manydami, kad tai yra tik mados dalykas.
Saugokime savo akis, kad iki žilos senatvės galėtume regėti mus supantį spalvingą pasaulį ir kad netaptume sunkia našta savo artimiesiems vien dėl savo neatidumo.
Gydytoja Daina Šatienė
