Vyšnios – tamsiai raudonos, sultingos uogos.
Jos ne tik skanios, bet ir stiprina organizmą, žadina apetitą. Uogose yra
organinių rūgščių, pektinų, raugų, mineralinių medžiagų – vario, geležies,
kalio, magnio, cinko, fosforo, mangano, vitaminų C, B1, PP, karotino. Vyšnios
vartojamos nuo mažakraujystės, jos tinka nuo aterosklerozės, hipertonijos ir
kitų kraujagyslių ligų. Vyšnių sultys padeda sergant bronchitu, kai kamuoja
kosulys. Atskiestų sulčių arba uogų antpilo duodama karščiuojantiems ligoniams,
nes malšina troškulį, mažina temperatūrą.
Liaudies medicinoje vartojamas ir vyšnių vaiskočių nuoviras. 10 g žaliavos užpilama stikline vandens ir verdama 10 min. Skatina šlapimo išsiskyrimą, stabdo viduriavimą. Nuovirą rekomenduojama gerti sergant inkstų akmenlige, hipertonija, sąnarių, virškinamojo trakto ligomis. Šviežių lapų ir pieno nuoviras padeda sergant įvairios kilmės gelta.
Vyšnių sėklos yra nuodingos – jose nemažai glikozido amigdalino. Tad nepatartina su kauliukais virti uogienių, kompotų.
L.Žukaitė
