Daugiau nei mėnesį vykstantys archeologiniai kasinėjimai
J.Balčikonio gimnazijos teritorijoje eina į pabaigą. Kasinėjimų vadovė
archeologė Daina Stankevičiūtė pasakojo, jog atkasta 812 vokiečių karių palaikų,
kurie saugomi gimnazijos sporto salėje. Rugpjūčio pradžioje
jų čia nebeliks. Į kartoninius karstus sudėti palaikai bus
gabenami į Klaipėdą, į perlaidojimo vietą.
D.Stankevičiūtę stebina vokiečių karių kapų globos sąjungos “Volksbund” noras pasisavinti kapvietėse rastus daiktus.
Reikalavimus perduoti atkastus radinius – žetonus, žiedus, pinigines, vokiečiai išsakė raštu, juos pagrįsdami Vokietijos Federacinės Respublikos (VFR) įstatymais. “Jau nuo kasinėjimų pradžios vokiečių karių globos sąjungos atstovai reiškė niekuo nepagrįstus pageidavimus, mokė mus, kaip turime dirbti, kaip kasinėti, kokius įrankius naudoti savo darbe. Jie prie kasinėjimų neprisidėjo finansiškai. Nesulaukėme ir moralinės paramos”,- sakė D.Stankevičiūtė.
Vadovaujasi Konstitucija
“Volksbund” miesto Savivaldybės administracijos vyriausiajai paveldo apsaugos specialistei Loretai Paškevičienei atsiuntė raštą, kuriame teigiama, jog šalia palaikų rasti daiktai turi būti atiduoti Vokietijai. Šis reikalavimas grindžiamas Vokietijos įstatymais.
“Visi daiktai, kurie padėtų išaiškinti žuvusiųjų likimą (atpažinimo žetonai, antpečiai, žiedai), turi būti perduoti Vokietijos pusei”,- rašoma laiške. Vokiečių karių globos sąjunga radinius planuoja perduoti žuvusiųjų artimiesims, o jei jų neatsirastų, daiktus pasižada vėl sugrąžinti Lietuvai.
“Kadangi jokių susitarimų, reglamentuojančių kapvietėse rastų daiktų priklausomybę, nėra, mes vadovaujamės mūsų šalies Konstitucija. Joje aiškiai pasakyta – viskas, kas yra Lietuvos žemėje, laikoma mūsų šalies turtu. Vokietijos pusė šalia palaikų aptiktų radinių reikalauja nepagrįstai, nes jų šalies įstatymai Lietuvoje negalioja”,- įsitikinusi D.Stankevičiūtė.
L.Paškevičienė “Sekundei” teigė, jog tai – ne pirmas “Volksbund” raštas su reikalavimu grąžinti Vokietijai šalia palaikų atrastus daiktus. “Mes paprašėme nurodyti šio reikalavimo teisinį pagrindą. Tada sąjunga atsiuntė kitą raštą, kuriame atkastus daiktus prašo atiduoti remdamiesi Vokietijos įstatymais. Tad teko dar kartą raštu paaiškinti, jog jų nurodyti Vokietijos įstatymai nėra pakankamas teisinis pagrindas”,- tvirtino Savivaldybės atstovė. Vokietijos ambasados Lietuvoje atstovai mano, jog dėl šalia palaikų rastų vokiečių kareiviams priklausiusių daiktų šeimininką padėtų nustatyti Lietuvos ir Vokietijos susitarimas šiuo klausimu.
Archeologinių kasinėjimų metu atrasta apie 50 metalo žiedų, odinė piniginė su keletu auksinių ir sidabrinių monetų, žetonai, pagal kuriuos galima identifikuoti žuvusiųjų asmenybes. Būtent į šiuos radinius pretenduoja vokiečių karių kapų globos sąjunga.
Kartotiniai karstai – netinkamas sprendimas
D.Stankevičiūtė sakė, jog vokiečiai atmetė siūlymą ekshumuotus palaikus perlaidoti plastikiniuose maišuose. Jie pageidavo, jog palaikai būtų laidojami karstuose, ir pateikė tris karstų variantus – jie turėtų būti mediniai, drobiniai arba kartoniniai. “Kadangi beveik pusę kasinėjimų išlaidų padengia miesto Savivaldybė, nusprendėme rinktis pigiausius, po 1,4 euro kainuojančius kartoninius karstus”,- teigė L.Paškevičienė.
Turimi dokumentai leido daryti prielaidas, jog J.Balčikonio gimnazijos teritorijoje gali būti palaidota apie 580 vokiečių kareivių. Savivaldybė buvo parūpinusi 600 kartoninių karstų. Tačiau vykstant darbams paaiškėjo, jog palaikų – daug daugiau, tad buvo nupirkta dar 300 karstų. “Dabar ir jų nebepakanka, nes ekshumuotų palaikų skaičius perkopė 800”,- sakė L.Paškevičienė.
Archeologinės ekspedicijos vadovė D.Stankevičiūtė mano, jog praktiškiau būtų buvę palaikus perlaidoti plastikiniuose maišuose – taip buvo pasielgta su iškastais Napoleono armijos karių palaikais. “Neatmetu galimybės, jog transportuojant kartoninius karstus į Klaipėdą, dalis jų gali netlaikyti kelionės. Be to, užpilant karstus žemėmis, jie neatlaikys svorio ir susispaus”,- įsitikinusi archeologė.
Aparatas patiems reikalingas
L.Paškevičienė pasakojo, jog papildomų išlaidų pareikalavo kartoninių karstų sumontavimas, mat tam reikalingas specialus, apie tūkstantį litų kainuojantis įrenginys. “Volksbund” mus pamokė, kaip šiuo aparatu reikia surinkti karstelius, kaip juos užsandarinti. Klausėmė, kur šių prietaisų būtų galima įsigyti, nes prekybos vietose neradome. Prašėme sąjungos, kad mums išnuomotų savajį, tačiau gavome neigiamą atsakymą su paaiškinimu, jog aparatas šiuo metu jiems patiems reikalingas”,- teigė paveldo apsaugos specialistė. Savivaldybei teko pirkti du šiuos įrenginius.
Perlaidojimo neatidės
Vokiečių karių palaikų perlaidojimas Klaipėdoje numatytas rugpjūčio 4-ąją. Iš pradžių nesirengę prisidėti prie perlaidojimo ceremonijos organizavimo, prieš keletą dienų Vokietijos ambasados Lietuvoje atstovai patvirtino, jog jie pasirengę surengti perlaidojimo iškilmes.
“Vokiečių karių kapų globos sąjunga pageidavo, jog per ceremoniją perlaidojamus vokiečių karius šautuvų salvėmis pagerbtų Lietuvos kariuomenė. Tai nepriimtina – mūsų valstybės kariai negali salvėmis pagerbti svetimos kariuomenės. Tad pasiūlėme, kad vokiečiai ceremoniją organizuotų patys ir tokiu būdu išlaikytų savo šalies tradicijas”,- pasakojo D.Stankevičiūtė. Vokietijos ambasada pageidavo, kad perlaidojimo data būtų perkelta į rugsėjo mėnesį, o palaikai iki to laiko būtų saugomi Panevėžyje.
“Gimnazijos sporto salėje kaulų nesandėliuosime. Rugsėjį ji jau turi būti parengta naujiems mokslo metams. Perlaidojimas vyks, kaip kad ir buvo planuota – rugpjūčio 4-ąją, o ceremoniją ir iškilmes vokiečiai gali surengti jiems patogiu laiku”,- nebuvo linkęs nusileisti Savivaldybės administracijos direktorius Visvaldas Matkevičius.
Paveldo apsaugos specialistė pabrėžė, jog dėl karstų transportavimo jau susitarta su Lietuvos kariuomene – kariai pažadėjo mašinas ir padėti sukrauti bei iškrauti palaikus, tad nukelti perlaidojimą į rugsėjo mėnesį nėra jokių galimybių. Klaipėdoje karstai su vokiečių karių palaikais bus nuvežti į Kultūros paveldo akademiją. Atlikus visus įstatymų numatytus formalumus, bus laidojami šio miesto karių kapinėse.
Nei archeologai, nei miesto Savivaldybė neketina atsižvelgti į Vokietijos pusės prašymus palikti aštuonių karių palaikus, kurie būtų perlaidojami per rugsėjo mėnesį numatomą iškilmingą ceremoniją.
“Yra tvarka, nustatyti reikalavimai, kiekvienas karstas sunumeruotas, aprašytas specialiuose dokumentuose, tad šio prašymo negalime patenkinti. Juo labiau kad neaišku, kaip tuos aštuonis karstus vėliau nugabenti į Klaipėdą”,- mano L.Paškevičienė. Ji patikino, jog bus atsižvelgta į vokiečių prašymą Klaipėdoje pastatyti kasinėjimų vietoje rastus paminklinius akmenis.
Bene didžiausiems Europoje archeologiniams kasinėjimams 116 tūkst. litų skyrė Vyriausybė, o 110 tūkts. prisidėjo miesto Savivaldybė. L.Paškevičienė kol kas dar negalėjo pasakyti, ar šių pinigų pakaks. “Kadangi palaikų atkasta daugiau nei tikėtasi, išlaidos didesnės nei planuota. Iškilmingą ceremoniją ėmėsi finansuoti Vokietijos ambasada. Dar neaišku, kiek kainuos iškasti ir užkasti duobes Klaipėdoje. Daugiau teks mokėti ir Kultūros paveldo akademijai, nes buvo tartasi dėl 500-600 karstų priėmimo. Jei pinigų pritrūksime, kreipsimės į Vyriausybę dėl papildomo finansavimo”,- teigė paveldo apsaugos specialistė.
Rasa Šošič
tel. (8-655)04727, rasa@sekunde.com
Autorės nuotr. Atkasti palaikai vokiečių pageidavimu bus perlaidojami kartoniniuose karstuose.
