Sugrūsti boro rūgšties kristalus ir kas rytą gausiai
pabarstyti šiais milteliais kojų padus ir tarpupirščius. Kas vakarą kojas plauti
karštu vandeniu. Kojines ar puskojines keisti ne rečiau kaip kartą per dieną.
Nemalonus kojų kvapas dingsta po dviejų savaičių gydomojo kurso.
Sutrinti gabalą ąžuolo žievės ir šiais milteliais gausiai pabarstyti vidinę kojinių ar puskojinių pusę (prieš jas užsimaunant). Kartoti kasdien, kol nemalonus kojų kvapas dings.
Labai padeda ąžuolo žievės nuoviro kojų vonelės. Vienam litrui vandens reikia 50-100 g žievės; virinti pusę valandos ant silpnos ugnies. Į atvėsintą nuovirą galima įpilti avižų šiaudų nuoviro – tuomet vonelės bus dar veiksmingesnės.
Ketvirtadalį arbatinio šaukštelio sodos sumaišyti su trimis litrais virinto muiluoto vandens. Šiame skiedinyje nusiplauti kojas ir jas neperplovus sausai nušluostyti.
Prieš miegą skalauti kojas vėsiu nestipriu valgomosios druskos tirpalu.
Rytą ir vakare plauti kojas sodos vandeniu: vienas arbatinis šaukštelis geriamosios sodos stiklinei šilto vandens. Kojas nuplauti ir nušluostyti, tada į tarpupirščius įdėti sodos tirpale sumirkytus vatos gabalėlius. Jeigu niežės ar peršės, reikia pakentėti. Kiekvieną rytą prieš apsiaunant reikia nuplauti kojas šiuo sodos vandeniu ir sausai nušluostyti.
