Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas
(PAGD) įspėja, kad, užsitęsus karštiems orams, padidėjo gaisrų pavojus miškuose.
Šiemet šalies ugniagesiams jau teko užgesinti per 100 tokių gaisrų.
Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuvos miškuose jau kilo 144 miškų gaisrai, nuniokoję beveik 30 hektarų žaliojo ploto. Karštomis vasaros dienomis gaisrų miškuose kasdien daugėja ir juos užgesinti darosi vis sunkiau, ypač jeigu ugnis įsismelkia į durpingą dirvožemį, pabrėžia ugniagesiai.
Liepos 10-osios pavakare Mažeikių rajone, prie Kuodžių kaimo, užsiliepsnojo Kuodžių miškas. Per gaisrą išdegė apie 1,5 ha miško paklotės, o liepsnas beveik 4 valandas malšino ne tik ugniagesiai, bet ir miškininkai. Liepos 11-osios vakarą gaisras kilo Klaipėdos rajone, už “Dituvos” sodų bendrijos esančiame Kretingos miškų urėdijos miške. Beveik parą su miško paklotę niokojusia ugnimi kovojo Klaipėdos, Gargždų bei Priekulės ugniagesiai, Kretingos miškų urėdijos darbuotojai. Jiems talkino 34 Karinių jūrų pajėgų flotilės kariai. Gaisras sunaikino apie hektarą miško paklotės, apdegė medžiai. Šių gaisrų aplinkybės dar aiškinamos.
Pasak PAGD atstovų, dažniausiai tokius gaisrus sukelia neatsargūs poilsiautojai, grybautojai ir uogautojai, numetę neužgesintą nuorūką, degtuką arba palikę neužgesintą laužą. Miške, kur yra daug greitai užsiliepsnojančių medžiagų – sausos žolės, spyglių, dervingų medžių šakelių, sausų samanų, kur gausu deguonies prisotinto oro, viskas dega daug sparčiau. Todėl nuorūką, degtuką ar kitą liepsnos šaltinį reikia užgesinti daug rūpestingiau negu įprastai.
Ypač didelį pavojų miškams kelia juose deginami laužai. Juos leidžiama kurti tik specialiose aikštelėse, apsuptose iš visų pusių ne siauresne kaip 0,5 metro mineralizuota zona – iki nedegančio grunto pašalintos miško paklotės juosta. Arti laužavietės neturi būti sausos žolės, medžių, durpingo grunto ar kitokių degių medžiagų. Negalima kurti didelių laužų, kai pučia stiprus vėjas, nes žiežirbos gali uždegti šalia esančius medžius. Esant sausam ir karštam orui, kūrenti miške laužus draudžiama. Paliekant laužą būtina įsitikinti, kad jis gerai užgesintas. Patikimiausia žarijas užgesinti vandeniu arba užberti žemėmis.
Dar viena su žmogaus veikla susijusi gaisrų miškuose priežastis – automobiliai ir kitos transporto priemonės. Kibirkštys, lekiančios iš automobilių, traktorių, miškovežių ir kitų transporto priemonių variklių arba netvarkingų išmetamųjų vamzdžių, gali uždegti sausą miško paklotę. Tad per sausrą į mišką geriau nevažiuoti, teigia ugniagesiai.
Gyventojus, pastebėjusius miške beįsiplieskiantį gaisrą, ugniagesiai prašo nepraeiti abejingai pro šalį, bet pasistengti jį užgesinti, kol ugnis neišplito į didesnius plotus.
Užsidegusią miško paklotę nedideliame plote lengvai galima užgesinti patiems, užplakant liepsną medžių šakomis, drabužiais arba užtrypiant kojomis. Tokius gaisrus taip pat galima gesinti vandeniu arba užberti žemėmis, sako PAGD atstovai.
Nepavykus ugnies užgesinti, raginama nedelsiant iškviesti ugniagesius arba miškininkus ir mėginti bent ugnies plitimui užkirsti kelią – kastuvu ar lazdomis išrausti ne siauresnę kaip 0,5 metro mineralizuotą juostą. Jeigu liepsna įsisiautėjo, geriausia pasišalinti į tą pusę, iš kur pučia vėjas. Blogiausiu atveju patariama kreiptis pagalbos į vietos gyventojus – jie padės greičiau susisiekti su specialiosiomis tarnybomis.
ELTA
