Neretai tenka išgirsti, kad Europos žemynas sensta, ir čia kalbama ne apie žemę, kuria vaikštome, o apie mus… Vis didesnę gyventojų dalį sudaro apie penkiasdešimt ir daugiau metų turintys žmonės. Atsakingi valstybinių struktūrų darbuotojai suka galvas, kaip užtikrinti socialines garantijas vis didėjančiam pensinio amžiaus žmonių skaičiui, kai dirbančiųjų darosi vis mažiau, o patys žmonės baidosi vis nukeliamos pensinio amžiaus ribos…
Keista, atrodo, tik džiaugtis reikėtų, kad gyvename ir gyvensime ilgiau. Juk žmogų pagimdyti, užauginti ir parengti visaverčiam gyvenimui kainuoja tikrai daug, gerokai daugiau negu kiekvienas mūsų galėtume įsivaizduoti…
Gyvenimo trukmė be galo svarbu, bet dar svarbiau yra to gyvenimo kokybė. Jeigu paanalizuotume, koks procentas perkopusiųjų penkiasdešimties metų slenkstį turi nepriekaištingą sveikatą, skaičiai nebūtų labai džiuginantys…
Kiekvieni metai atneša ne tik gyvenimo patirties, bet ir įvairiausių amžiaus lemiamų negalavimų ir gydytis dažniausiai susigriebiame tik tada, kai liga mus pakerta. Tuomet bėgame kas mėnesį pas šeimos gydytoją išsirašyti kompensuojamųjų vaistų, rydami juos saujomis vieną organą gydome, kitą gadiname, pailginame gyvenimo trukmę, bet kokybę… vargu. Niekas mumis geriau nepasirūpins negu mes patys.
Širdies ir kraujagyslių ligos, laiku nediagnozuotos, sukelia negrįžtamus pakitimus kraujagyslėse bei širdyje, o išeitys gali būti dvi: vieni miršta, kiti, atsparesni arba laiku pradėję gydytis, išgyvena, bet iki gyvenimo pabaigos lieka “pririšti” prie kompensuojamųjų vaistų krepšelio, padedančio kaip nors gyventi esant kraujagyslių pažeidimams. O juk galėjome užbėgti įvykiams už akių ir seniai atkreipti dėmesį į organizmo siunčiamus SOS signalus, pvz., galvos skausmą pakaušio ar kaktos srityje, tvinkčiojimą smilkiniuose, bendrą silpnumą ar pan. Šie simptomai mus turėtų priversti kuo skubiau pasitikrinti kraujospūdį, cholesterolio kiekį kraujyje.
O norint žinoti, kaip geriau kovoti su liga, reikia ją gerai pažinti. Taigi padidėjęs arterinis kraujospūdis – kodėl? Šį negalavimą lemia dvi pagrindinės priežastys: kraujagyslių aterosklerozė, dėl jos sustandėja kraujagyslių sienelės, pamažu užanka kraujagyslės spindis, ir nervų sistemos nestabilumas, kai bet koks stipresnis išgyvenimas provokuoja aterosklerozės pažeistų kraujagyslių spazmą, tai dar labiau pablogina ligonio būklę. Dabar turbūt aišku, kodėl dažną širdies infarktas ar galvos smegenų insultas ištinka po skaudaus išgyvenimo, esant nuolatiniam nerviniam pervargimui.
Kuo anksčiau įvardinsime mums gresiantį negalavimą ir imsimės priemonių, tuo ilgiau gyvensime kokybišką gyvenimą. O juk reikia tik taip nedaug: sureguliuoti darbo ir poilsio režimą, šlamšti ne bet kokį “greitą” maistą, bet geriau valgyti sveiką ir organizmui naudingą. Be to, nepamirškite, kad ir motina gamta mums duoda labai daug natūralių augalinių priemonių sveikatos būklei pagerinti.
Pavyzdžiui, česnakas mažina cholesterolio ir kitų riebalų kiekį kraujyje, normalizuoja kraujospūdį, plečia širdies kraujagysles, stiprina širdies susitraukimus, slopina trombocitų sulipimą, todėl sumažėja trombų susidarymo galimybės, skystėja kraujas, gerėja kraujo cirkuliacija. Tai ypač aktualu tiems, kuriems gresia ar jau yra aterosklerozė, kurie serga širdies ligomis ar cukriniu diabetu. Kartu tikslinga būtų vartoti ir paprastąjį amalą. Jis ramina, taigi ir mažina arterinį kraujo spaudimą, pašalina dėl nervinio susijaudinimo atsiradusį kraujagyslių spazmą. Prie jų puikiai dera ir visiems žinoma širdies žolelė – gudobelė, ji stiprina širdies raumenį, mažina kraujagyslių spazmą, todėl gerėja kraujotaka širdies kraujagyslėse.
Tai puikus augalų derinys, jį Nyderlandų augalinių preparatų gamintojas BIONAL dar papildo vitaminu E, kuris dėl stiprių antioksidacinių savybių stabdo cholesterolio kaupimąsi kraujagyslėse, taigi ir aterosklerozės progresavimą.
Tiems, kuriuos širdies kraujagyslių ligos jau senokai kamuoja, augalinis preparatas ČESNAKAS+ Paprastasis amalas+ Gudobelė+ vitaminas E gali padėti geriau jaustis, galbūt leis ir cheminių vaistų kiekį sumažinti, bet tai būtina derinti su savo šeimos gydytoju.
Svarbu nepamiršti, kad rūpintis savo sveikata reikia jau šiandien, kad dar ilgai būtume žvalūs, guvūs, darbingi bei laimingi!
