ENERGETIKA
Šiuo metu šalies degalinėse fiksuojamos didžiausios Lietuvos istorijoje benzino ir dyzelino kainos. Jos, prekybininkų degalais teigimu, ir toliau didės, o po Joninių gali persiristi per psichologinę 3 litų už litrą ribą. Didžiausio šalyje degalinių tinklo “LUKoil Baltija” generalinio direktoriaus pavaduotojo mažmeninei prekybai Romo Turlinsko teigimu, “stengsimės nesugadinti žmonėms nuotaikos prieš Jonines, dar kelias dienas prilaikysime kainas, tačiau po švenčių tiek benzino, tiek dyzelino litras gali kainuoti 3 litus ir daugiau. Teoriškai ši riba jau turėjo būti pasiekta, atsižvelgiant į tai, kiek pakilo didmeninės “Mažeikių naftos” kainos”. LŽ
Praėjusią savaitę du kartus didinęs degalų kainas didžiausias Lietuvos degalinių tinklas “LUKoil” vakar jas vėl kilstelėjo 1 centu. Vilniuje esančiose šio tinklo degalinėse 95 markės benzinas pirmadienį kainavo 2,89-2,90, o dyzelinas – 2,88-2,89 lito už litrą. “Statoil” degalinėse sostinėje dyzelino ir benzino kainos vakar ryte nekito ir buvo atitinkamai 2,90 ir 2,92 lito už litrą. Tai istoriškai didžiausios degalų kainos Lietuvoje. Per savaitę “Mažeikių naftos” parduodamas benzinas brango beveik 4 proc., o per mėnesį – 9 proc. Degalinių tinklų atstovų tvirtinimu, jei didmeninės kainos didės ir pasibaigus pigesnių degalų atsargoms, mažmenininkai neturės kitos išeities – tik dar branginti benziną. VŽ
FINANSAI
Jei ES valstybėms nepavyks susitarti dėl ateities biudžeto gairių, Lietuvai gali vėluoti daugiau nei pusantro karto didesnė finansinė parama. Praėjusią savaitę ES valstybių vadovams nepavyko galutinai susitarti, kiek lėšų kiekviena valstybė privalės mokėti į bendrą ES biudžetą. Kompromisų dėl bloko finansinės perspektyvos 2007-2013 metais reikės ieškoti ir toliau, o derybų nukėlimas į vėlesnę datą gresia paramos vėlavimu skurdesnėms ES šalims, tarp jų ir Lietuvai. Lietuvos deleguota eurokomisarė Dalia Grybauskaitė, atsakinga už ES biudžetą ir finansus, LŽ teigė mananti, kad Sąjungos valstybės susitars, nes priešingu atveju Europai grėstų rimta finansų krizė. LŽ
Didindama Valstybės investicijų programai numatytas lėšas Vyriausybė siūlė, kad pinigai už atliktus darbus būtų pervedami ne per savivaldybes, o tiesiai rangovams. Tačiau dabar ji staiga apsigalvojo. Teikdama perskirstyti 267 mln. litų, iš kurių 65,6 mln. litų papildomai skiriami Valstybės investicijų programai (VIP) finansuoti, Vyriausybė kartu pasiūlė sugriežtinti atsiskaitymus su rangovais. Tam, kad pinigai už atliktus darbus į jų sąskaitas eitų tiesesniu keliu, buvo pasiūlyta 2005 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo projekte nustatyti, kad “VIP numatytiems projektams finansuoti paskirta speciali tikslinė dotacija pervedama tiesiogiai į rangovų sąskaitas, nurodytas Finansų ministerijai (FM) savivaldybių teikiamose paraiškose apie faktiškai atliktus darbus”. VŽ
Tačiau Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK), kuris siūlys Vyriausybei įstatymo projektą tobulinti, išbraukė įpareigojimą atsiskaityti su rangovais aplenkiant savivaldybes. Jono Liongino, BFK pirmininko, teigimu, komiteto pozicijai pritaria ir FM, beje, pati rengusi projektą ir palaiminusi nuostatą dėl tiesioginių biudžeto atsiskaitymų su rangovais. VŽ
Klaipėda pirmoji iš didžiųjų šalies miestų sulaukė finansinės paramos iš struktūrinių Europos Sąjungos (ES) fondų Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) plėtrai. Pagal uostamiesčio savivaldybės ir Ūkio ministerijos pasirašytą sutartį, Lietuvos verslo paramos agentūra įsipareigojo Klaipėdos LEZ skirti 11 mln. litų, gautų iš ES. Už šias lėšas LEZ valdytojai žada įrengti 10-15 naujų žemės sklypų potencialiems investuotojams. Pasak Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės vadovo Povilo Vasiliausko, į industrijos parką jau investuota 100 mln. litų, o iki metų pabaigos realizavus jau pradėtus projektus, investicijos išaugs iki 670 mln. litų. P. Vasiliausko teigimu, dabar dėl naujų įmonių statybos LEZ teritorijoje vyksta derybos su 12 potencialių investuotojų, tarp kurių yra pasaulyje garsūs Jungtinių Valstijų, Kinijos verslo gigantai. Šiuo metu veikiančiose Klaipėdos LEZ įmonėse darbuojasi beveik 4 tūkst. žmonių. LR
ĮMONĖS
Didžiausias stipriųjų Lietuvos alkoholinių gėrimų gamintojas AB “Stumbras” pagal stiklo šukes, rastas Radviloms priklausiusioje manufaktūroje, XVII a. veikusioje Biržų apylinkėse, atkūrė lietuvišką stačiakampį butelį. Tai pirmas kartas šalyje, kai privati bendrovė, siekdama išsaugoti lietuviškąjį nacionalinį paveldą, imasi tokių priemonių. Stačiakampį butelį AB “Stumbras” atkūrė pasitelkęs lietuvių archeologus ir žymiausius šalies stiklo meistrus. Į naująjį butelį pilstomos trys pagal senąsias tradicines technologijas ir receptūras gaminamos trauktinės – “Stumbro Starka”, “Trejos devynerios” ir “Malūnininkų”. R
Gargžduose jau trylika metų veikianti bendrovė “Litana ir Ko”, neseniai pradėjusi eksploatuoti naująjį gamybinį kompleksą, planuoja metalo konstrukcijų gamybą padidinti beveik tris kartus. “Litana ir Ko” komercijos direktoriaus Kęstučio Mačiulaičio teigimu, iki šiol įmonė yra pastačiusi apie 150 objektų Lietuvoje, Rusijoje, Latvijoje, Estijoje, Baltarusijoje ir Lenkijoje. 2002 m. “Litana ir Ko” įvykdytų darbų apimtis sudarė 12 mln. litų, pernai pasiekta 40 mln. litų riba, o šiemet jau pasirašyta sutarčių už 100 mln. litų. Tokį šuolį bendrovei leis padaryti pradėtas eksploatuoti apie 600 tonų per mėnesį galintis pagaminti naujas metalo konstrukcijų gamybos kompleksas. VE, K
PASLAUGOS
Trakuose įmonės “Baltų amatai” kuriamas senovinių laivų muziejus papildytas dar vienu veikiančiu eksponatu – savaitgalį po Galvės ežerą ėmė plaukioti ir turistus plukdyti senovinis trakiečių burlaivis “Vytis”. Istorinis trakiečių laivas buvo atstatytas pagal XIX a. graviūrą. Atkurtas burlaivis yra 9 metrų ilgio ir 2 metrų pločio, jis gali plukdyti iki 13 keleivių. LR
PREKYBA
Vilniaus vertybinių popierių biržoje pirmąją savaitės sesiją aktyviausiai prekiauta 5 mėn. rezultatus paskelbusios “Lietuvos jūrų laivininkystės” (LJL) akcijomis, jos pabrango 3,23 proc., iki 0,64 lito. Nepertraukiamosios prekybos įkarštyje už bendrovės akciją mokėta ir 0,68 lito. Investuotojai atkreipė dėmesį ir į “Snaigės” pastangas populiarinti savo prekės ženklą. Pirmadienį “Snaigė” buvo viena aktyviausiai prekiautų akcijų – os apyvarta siekė 241.006 litus, o kaina padidėjo 0,25 proc., iki 16,15 lito. VŽ
UAB “Švyturys-Utenos alus” per pirmuosius penkis šių metų mėnesius pardavė 5,4 mln. litrų “Vichy Classique” ir “Montavit” geriamojo vandens – 19,4 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Pasak “Švyturio-Utenos alaus” generalinio direktoriaus Rolando Viršilo, “pagrindinė pardavimų šuolio priežastis – naujas negazuotas “Vichy Classique Still”, kuriuo pradėta prekiauti kovo mėnesį. Rinkos tyrimų bendrovės “AC Nielsen” duomenimis, “Vichy Classique” yra populiariausias vanduo Baltijos šalyse, gegužės mėnesį užėmęs 7 proc. trijų Baltijos šalių geriamojo vandens rinkos. “Švyturys-Utenos alus” jau trečius metus pirmauja Lietuvos geriamojo vandens rinkoje pagal pardavimo vertę. Bendrovės dalis pernai pasiekė 18,8 proc. viso parduoto geriamojo vandens vertės. Artimiausias konkurentas – “Druskininkų rasa” – užima 17,1 proc. pardavimų vertės. VE
RŪPYBA
Šiauliuose pasveikinta vyriausia miesto gyventoja – 106-ojo gimtadienio sulaukusi Elena Dankevičienė, buvusi mokytoja. Ji turi 5 anūkus bei 14 proanūkių. Senolės ilgaamžiškumo receptas – “gyventi reikia tvarkingai, dirbti, ir gyvenimas savaime taps įdomus”. LR
Išklausyti savo problemų Klaipėdoje išrinktus Seimo narius pasikvietę uostamiesčio profesinių sąjungų atstovai teigė, jog profesines sąjungas ignoruoja ir jų vengia ne tik darbdaviai, bet ir miesto vadovai. Anot Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininko Petro Bekėžos, anksčiau įstatymai buvę palankesni profesinių sąjungų veiklai – dabar įstatymai esą net nenumato galimybės organizuoti palaikomuosius streikus ar ko nors realiai pareikalauti. Pasak susitikime su profesinių sąjungų atstovais dalyvavusio Seimo nario Vaclavo Stankevičiaus, dėl socialinės partnerystės stokos problemų ketinama kreiptis į šalies Vyriausybę, kad šis dialogas būtų stiprinamas. VE
Koncernas SBA artimiausiu metu skelbs konkursus darbuotojų mokymams, kuriems žada išleisti beveik 1 mln. litų. SBA su Lietuvos respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Europos socialinio fondo agentūra šių metų kovą pasirašė sutartį projektui “Žmonių išteklių vystymas SBA grupės įmonėse taikant individualizuotus bendrųjų mokymų metodus ir tokiu būdu didinant įmonių bei pačių darbuotojų konkurencingumą rinkoje”. Bendra šio projekto vertė – 847.000 litų, o struktūrinių fondų parama sieks beveik 0,5 mln. litų. Planuojama, kad šiuose mokymuose dalyvaus 479 dalyviai iš koncerno SBA ir jam priklausančių baldų bei aprangos gamybos ir mažmeninės prekybos įmonių. SBA grupės įmonėse dirba beveik 6.000 darbuotojų. VŽ
TRANSPORTAS
LAL privatizavimo konkurso laimėtojas pakviestas šiandien parafuoti sutartį, pranešė Valstybės turto fondas. “Fima”, kuri neoficialiai įvardijama kaip konkurso laimėtoja, informaciją taip pat žada paskelbti šiandien. Valstybės turto fondas (VTF), neskelbiantis, kas yra oro bendrovės “Lietuvos avialinijos” (LAL) konkurso nugalėtojas, vakar pranešė, kad laimėtojui ir kitiems konkurso dalyviams jau paskelbta apie konkurso rezultatus. VTF vakar taip pat patvirtino, kad privatizavimo konkurso nugalėtojas sutartį yra pakviestas parafuoti šiandien. Pradinė LAL pardavimo kaina buvo 9,3 mln. litų. LAL per š. m. 5 mėn. skraidino 186.620 keleivių – 43,9 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Vien gegužę oro bendrovė vežė 48.080 keleivių, arba 18,7 proc. daugiau nei tą patį 2004-ųjų mėnesį. VŽ
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, R – “Respublika”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
ELTA
